„Gyvename puikiu laiku“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Stašaitis. Paklaustas, ką norėtų pakeisti sveikatos sektoriuje, gydytojas atviras: „Norėtųsi orientuotis į kokybę, o ne į kiekybę. Bet svarbiausia, kad pokyčius pajustų pacientas. Ypač bendravimo. Gyvename vakarietiškai, todėl būtų gerai, kad ir bendrautume, ir elgtumėmės vieni su kitais vakarietiškai“, - sako K.Stašaitis, prieš savaitę apdovanotas nominacija „Profesijos autoritetas 2019“.
„Kai sakome, kad dėl menkniekių nesikreipkite į priėmimo skyrių, nereiškia, jog tingime ar nenorime dirbti. Tiesiog eilėje gali būti sudėtingesnių pacientų, kurie pagalbą gaus vėliau. Būtų smagu, jei apie tai kas kartą pagalvotume“, - sako doc. dr. Kęstutis Stašaitis
- Jūsų kolegos socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė nuoširdų įrašą ragindami už jus balsuoti. Tikiuosi, jog pylos už tai, kaip tikėjosi, negavo...
- Gavo (
juokiasi). Juk dirbame ne dėl to, kad gautume medalį. Mano srityje dirba daug žmonių, ir tai, kas dabar vyksta su skubiąja medicina, - ne mano vieno nuopelnas. Aš galbūt esu tiesiog labiau matomas. Manau, kad tai – visos komandos įvertinimas.
- Bet vis dėlto, toks kolegų palaikymas malonus?
- Smagu, kad kolektyvas manimi džiaugiasi, kovoja ir, kaip suprantu, balsuodami gerokai pasistengė. Matyt, reikėtų daug ką permąstyti, jei būtų atvirkščiai – jei kolegos nepalaikytų. Vadintųsi, kažką darai ne taip.
- Skubiosios medicinos klinikos „Facebook“ paskyra itin populiari. Galėtumėte būti pavyzdžiu, kaip visuomenei priimtinoje platformoje komunikuoti.
- Sekėjų turime per dvidešimt tūkstančių. Paskutinė mūsų žinutė dėl pavogtų medicininių kaukių pasiekė daugiau nei tris šimtus tūkstančių vartotojų vos per dvi dienas. Tai – labai didelė auditorija. Dirbdami su pacientais pastebime, kad mūsų visuomenės sveikatos raštingumas vis dar pakankamai žemas, todėl jaučiame pareigą prisidėti prie jos švietimo. Iš pradžių rašydavome, ką daryti prasidėjus kraujavimui iš nosies, užspringus ar patyrus traumą, kokių dažnų savigydos klaidų vengti. Buvo ir žinutė, kada reikia kreiptis į priėmimo skyrių, o kada – ne. Po šių įrašų dėmesys mums ženkliai išaugo. Atrodė, kad žmonės ateidavo į mūsų skyrių tiesiog pasižiūrėti (
juokiasi).
- Ar pacientai žino, kada reikia kreiptis į skubios pagalbos skyrių, o kada ne?
- Daugelis vis dėlto kreipiasi be reikalo. Žinoma, viskas būtų gerai
, jei tie neskubūs pacientai neatitolintų pagalbos tiems, kuriems jos tikrai reikia. Tačiau tai – ne tik mūsų problema, ji egzistuoja visose šalyse, tik pas mus ji – šiek tiek aštresnė. Kol kas visuomenė dar nesupranta, kas yra skubi pagalba, o kada geriausia kreiptis į šeimos gydytoją. Nežino dėl to, kad nėra aiškiai atskirta. Toks jausmas, kad kai užsidaro šeimos gydytojo kabinetas, visi bėga į priėmimą. Bet taip neturėtų būti.
Pirkėjai
maksimoje suprato, kas yra mamų kasa, kas yra greito aptarnavimo kasa. Medicinoje taip pat yra daug vadinamųjų kasų: šeimos gydytojas, gydytojas specialistas, skubios pagalbos skyrius... Priėmimas yra tik viena linijų, kur gali nusiskenuoti tik iki penkių prekių. Kai sakome, kad dėl menkniekių nesikreipkite į priėmimo skyrių, nereiškia, jog tingime ar nenorime dirbti. Tiesiog eilėje gali būti sudėtingesnių pacientų, kurie pagalbą gaus vėliau. Būtų smagu, jei apie tai kas kartą, vykdami į skubios pagalbos skyrių, pagalvotume.
- Iš kai kurių jūsų kolegų yra tekę girdėti, kad darbas priėmimo skyriuje - pragaras. Žvelgiant į jus neatrodo, kad dirbtumėte pragare...
- Oi, tikrai ne. Tai, kas vienam pragaras, kitam – rojus. Pavyzdžiui, vieni mėgsta klasikinę muziką, kiti – metalą. Taip ir medicinoje specialybę renkiesi pagal charakterio savybes. Man dirbti priėmime labai
faina. Darbas - dinamiškas, matai greitą rezultatą, pacientų srautas didelis, o tai specialistui užaugina dideles kompetencijas. Per dieną mūsų skyriuje apsilanko nuo dviejų šimtų iki dviejų šimtų penkiasdešimt pacientų. Kai kurie kolegos, dirbantys skyriuose, tiek sulaukia per mėnesį. Esu gydytojas anesteziologas reanimatologas, bet „emigravau“ į skubią pagalbą. Reikėjo išjudinti šią sritį. Priėmimo skyriai ilgą laiką buvo pati silpniausia ligoninės grandis. Kaip minėjote – pragaras. Sovietiniais laikais gydytojai šiame skyriuje arba pradėdavo karjerą, arba baigdavo. Dar kartais patekdavo, jei buvo baudžiami. Todėl nei vieni, nei kiti neįdėdavo širdies: vieni ateidavo trumpam, kiti nieko nenorėdavo keisti, nes tuoj išeis į pensiją.
- Kartais atrodo, kad gydytojai gyvena šiek tiek uždaroje bendruomenėje. Antros pusės - dažniausiai medikai, draugai – taip pat. Vyresnioji karta pajuokauja, kad nuo seno tokios tradicijos susiklosčiusios. Šiandien jos vis dar veikia ar keičiasi?
- Vis dar veikia. Mano žmona – gydytoja odontologė, susipažinome bendrabutyje. Matyt, dėl laiko trūkumo antras puses ir randi nelabai dideliu spinduliu. Dienomis studijuoji universitete, o gyvenimas verda bendrabutyje (
juokiasi). Tiesa, aš stengiuosi elgtis truputį kitaip. Man patinka ne tik medicininės konferencijos. Susidomėjau lavyba (
kounčingu - red. past.), lankiau specialią mokyklą, kur iš dvidešimties dalyvių buvome tik du gydytojai. Dar patinka įvairios vadybos, technologijų ir inovacijų konferencijos. Galimybė pabendrauti su skirtingų profesijų žmonėmis ypač praverčia darbe. Domiuosi ir asmenybės tobulinimo ar viešojo kalbėjimo gebėjimų lavinimu. Mes tai vadiname minkštosiomis kompetencijomis arba emociniu intelektu. Kartais mokėjimas susikalbėti su kitu žmogumi - mano nuomone, mums šiandien to labai trūksta - tampa svarbesnis už profesinius gebėjimus.
- Vadinasi, šiandien gydytojui nebepakanka būti tik geru savo srities specialistu?
- Gydytojas ekspertas - žmogus, kuris moka atlikti ne tik medicinines procedūras ar išmano ligas. Jis - puikus savo srities specialistas, geras komunikatorius, suprantantis mokslą, mokantis skaityti mokslinius straipsnius, nes šiandien šioje srityje ne taip paprasta orientuotis. Net ir studijos orientuojamos ne tik į profesijos, bet ir į kitų sričių žinių bei įgūdžių mokymą. Tik gerai durdamas, pjaudamas šiais laikais gero rezultato nepasieksi. Tam reikia platesnių kompetencijų, įskaitant ir minėtas minkštąsias. Pavyzdžiui, mano, kaip gydytojo, geras rezultatas priklauso ir nuo slaugytojos. Turime bendrauti ir bendradarbiauti, aiškiai suprasti vienas kitą, kritinėse situacijose – neretai ir iš pusės žodžio, kad dirbdami komandoje pasiektume gerą rezultatą. Be emocinio intelekto, geros vidinės komunikacijos užtikrinti tai būtų sunku.
- Daug kalbame apie darbą, kuriam, kaip suprantu, atiduodate visą širdį. Lieka laiko laisvalaikiui?
- Žinoma, kitaip būtų neįmanoma. Stengiuosi laiką planuoti. Nors darbo baigti laiku neišeina, bet turiu užsibrėžęs lubas iki kelintos valandos dirbu. Laisvalaikiu sportuoju, stengiuosi palaikyti gerą fizinę formą sporto salėje. Savaitgalį pusantros valandos žaidžiu lauko tenisą. Tai – puikus sportas. Dinamiškas, taktiškas.
- Mediciną pasirinkote, kaip dažnai pasitaiko, nes šeimoje buvo medikų. Ar ir šiuo atveju iškrentate iš tų standartų?
- Medikų artimoje aplinkoje nebuvo. Mama - mokyklos sekretorė, tėtis dirbo gamykloje metalo meistru. Brolis taip pat neturi nieko bendro su medicina. Kodėl aš pasirinkau? Matyt, norėjau įrodyti, kad galiu būti gydytojas, nepaisant to, jog šeimoje jų nėra ir neturiu stipraus užnugario. Man visada buvo įdomus žmogus. Ir galimybės padėti jam sunkiu ligos momentu į nieką niekada nekeisčiau.
Dosjė
Gydytojas anesteziologas reanimatologas, medicinos mokslų daktaras, LSMU Skubiosios medicinos klinikos įkūrėjas ir vadovas, LSMU ligoninės Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas.
1999 m. baigė medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos universitete (dabar – LSMU),
2003 m. tame pačiame universitete įgijo gydytojo anesteziologo profesinę kvalifikaciją, o 2014 m. ir medicinos mokslų daktaro laipsnį. Stažavosi Čikagos (USA, 2005 m.), San Francisko (USA, 2006 m.), Linkopingo (Švedija, 2007 m.), Geteburgo (Švedija, 2006–2007 m.), Florencijos (Italija, 2010 m.) sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.
Remdamasis geriausia Vakarų Europos ir JAV patirtimi, reorganizavo skubios pagalbos teikimo principus mūsų šalyje, tapo vienu iš skubiosios medicinos gydytojo specialybės įsteigimo Lietuvoje iniciatorių, Skubiosios medicinos rezidentūros studijų programos kūrėjų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: