- Už išskirtinį indėlį į fundamentinius ir klinikinius mokslinius tyrimus bei profesinius mokslinius pasiekimus jums paskirta Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Kuo ji ypatinga gausioje jūsų apdovanojimų kolekcijoje?
 
- Malonu gauti įvertinimą, bet visada reikia pabrėžti, kad tai nėra vien mano asmeninis mokslo indėlis. Nuo 1992 iki 2018 metų man teko vadovauti LSMU Gastroenterologijos klinikai, o nuo 2011 iki 2021 – Virškinimo sistemos tyrimų institutui. Todėl šis apdovanojimas yra viso kolektyvo darbo įvertinimas. Bet kuriam buvusiam vadovui džiugu, kai buvę mokiniai, doktorantai tęsia mokslinius darbus – tai rodo per dvejus metus mūsų jaunosios mokslininkų kartos laimėti net aštuoni Europos Sąjungos fondo projektai.
 
- Pasaulyje auga sergamumas uždegiminėmis autoimuninėmis ligomis. Kaip stengiamasi kovoti su šia statistika?
 
- Su vienomis virškinimo trakto ligomis, kurios vargino ir pacientus, ir gydytojus, mokslo laimėjimų dėka, medikams pavyksta susidoroti. Pavyzdžiui, opaligė ilgai buvo neišgydoma, kol nebuvo atrasta bakterija, sukelianti šią ligą. Kitas pavyzdys, žmonės nesuprato, kas sukelia kepenų cirozę, jie buvo įsitikinę, kad vienintelis kaltininkas yra alkoholis. Tačiau paaiškėjo, kad gali būti ir virusinė cirozės kilmė, kuriai įtakos turi hepatito C virusas. Laimei, prieš 8 metus atrastas efektyvus jo gydymas išvengiant komplikacijų. Dabar daug dėmesio gastroenterologai turi skirti nutukimo sukeltam kepenų suriebėjimui. Metabolinė kepenų liga JAV tampa vis dažnesne kepenų transplantacijos priežastimi.
Be to, pasaulyje didėja ir žarnyno vėžio atvejų skaičius. Nors daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra vykdomos profilaktikos programos, daromas slaptas kraujavimo testas, o tiems, kam jis yra teigiamas, yra atliekamos endoskopijos, gali tekti pereiti prie visuotinės endoskopinės vyresnio amžiaus žmonių patikros. Tai jau yra daroma Japonijoje ir Pietų Korėjoje, siūloma šią programą įdiegti ir šalyse, kur yra didelis skrandžio vėžio sergamumas.
 
- Gastroenterologai įvardija, jog jiems aktualiausios dvi būklės – opinis kolitas ir Krono liga...
 
- Opinis kolitas ir Krono liga yra vadinamos civilizacijos ligomis. Jų dažnis didėja, taip pat ir Lietuvoje. Evoliucijos eigoje žmogus buvo įpratęs susidurti su aplinkoje esančiomis infekcijomis, todėl imuninė sistema žinojo, kaip su jomis kovoti. Dabar gyvename gana geromis sąlygomis, imuninė sistema lieka be darbo ir ima atakuoti savo audinius. Turime įvairiausių vaistų, bet kol kas šių ligų gydymo ir profilaktikos neišsprendėme.
 
- Vis labiau kalbama, kad ateityje Krono ligą bus galima išgydyti pasitelkiant genų inžineriją.
 
- Lietuvoje yra ištobulinta CRISPR/Cas9 technologija, bet ji galėtų būti naudojama tik nedideliam uždegiminių žarnyno ligų atvejų skaičiui. Tačiau genų terapija puikiausiai galės būti naudojama monogeninėms kepenų ligoms gydyti, pavyzdžiui, Vilsono ligos atveju. Sergant ja dėl genetinio defekto varis kaupiasi kepenyse. Šiuo metu vykdomi antros fazės klinikiniai tyrimai, būtent tuo virusiniu vektoriumi pakeičiama tam tikra genų nukliditų dalis ir žmogus įgyja sveiką genomą, jam nebereikia skirti vaistų. Europos Retų ligų tinklo Retų kepenų ligų referentinis centras Kauno klinikose, įkurtas 2020 metais, yra vienas Europos retų kepenų ligų tinklo tikrųjų narių, todėl retos kepenų ligos taip pat yra mūsų klinikos dėmesio centre.
 
- Tyrinėjate Helicobacter pylori bakteriją – gal yra kokių naujienų?
 
- Nors opaligę ši bakterija sukelia 20 procentų pacientų, ji gali sukelti lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą, 8-10 procentų pacientų tai pereina į atrofinį skrandžio uždegimą. Gleivinė atrofuojasi, nepagaminama arba mažai gaminama druskos rūgšties skrandyje. Tokiu atveju didėja skrandžio vėžio rizika. Bakterijai naikinti skiriami antibiotikai, bet jie irgi prisitaiko, formuojasi atsparumas, tenka gydyti 10-14 dienų ir neretai dviejų antibiotikų nepakanka. Reikia paminėti, kad Lietuvoje Helicobacter pylori tarp jaunimo pasitaiko 15-20 procentų atvejų, o vidutinio amžiaus žmonės – apie 60 jų procentų – dar turi antikūnių prieš šitą infekciją. Skrandžio vėžio riziką gali didinti ne tik ši bakterija, bet ir kiti žalingi veiksniai: rūkimas, alkoholio vartojimas. Žalingi įpročiai labiau paplitę tarp vyrų, todėl ir jų mirtingumas nuo skrandžio vėžio Lietuvoje yra dvigubai didesnis negu moterų.
 
- Bakterija sukelia tokios žalos organizmui, kokius pirmuosius simptomus žmonės turėtų pastebėti ir kreiptis į gydytojus?
 
- Jeigu asmuo jaučia skausmus ir pilnumą viršutinėje pilvo dalyje, tuomet tikrai svarbu išsitirti. Bakteriją galima nustatyti invaziniais ir neinvaziniais būdais, vienas jų yra gastroskopija, kai endoskopinio tyrimo metu yra paimamas gabalėlis skrandžio gleivinės medžiagos ir galima patvirtinti šią infekciją. Dabar yra naudojami ir neinvaziniai metodai – kvėpavimo testas ir antigenų nustatymas išmatose, galima ištirti ir bakterijos antikūnius kraujyje, bet šis metodas nėra tikslus. Kalbant apie besimptomius žmones, Kinijoje jau yra vykdoma pirminė profilaktikos programa, kurios metu visi yra tiriami dėl šios bakterijos ir ją nustačius ji yra išgydoma.
 
- Stebint medicinos mokslo inovacijų šuolį, nekantru sužinoti, kas mūsų laukia ateityje?
 
- Lietuvoje yra du kepenų transplantacijos centrai ir juose yra sėkmingai plėtojami kepenų transplantacijos metodai. Dabar ieškoma būdų, kaip sumažinti donorų trūkumą, todėl vienas paskutinių pasiekimų yra organų reperfuzijos sistemos panaudojimas prieš kepenų transplantaciją, kuri leidžia ilgiau išlaikyti transplantuojamas kepenis ir panaudoti organą, kuris anksčiau būdavo atmetamas dėl blogesnės kokybės.

---

 
Dosjė
1976 metais baigė Kauno medicinos institutą.
Nuo 1978 metų dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Nuo 2001 metų yra Europos uždegiminių žarnyno ligų organizacijos Lietuvos skyriaus pirmininkas.
Nuo 2010 metų yra Lietuvos mokslo tarybos narys.
2010 metais jam buvo įteikta Lietuvos mokslo premija, 2011 metais - Gedimino ordino Riterio kryžius, o 2019 metais - Vlado Lašo premija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!