„Manau, kad gyvename visuomenėje, kurioje, nesvarbu, kokios specialybės žmogus būtų ir kokį darbą dirbtų, vienas kitam turėtume padėti gerai jaustis emociškai“, – požiūriu į profesiją dalijasi Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologė Lina Klovienė (40 m.).
„Esu iš tų klaipėdiečių, kurie prie jūros rečiau pabūna negu, pavyzdžiui, vilniečiai“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologė Lina Klovienė.
- Tarp šiemet pasirinkusiųjų rezidentūrą viena populiariausių specialybių – kardiologija. Kuo jus sudomino ši sritis?
- Mokyklos laikais mane labiausiai domino genetika. Tačiau, kai stojau į mediciną, dar neįsivaizdavau, ką rinksiuosi. Kad būsiu kardiologė, sugalvojau turbūt studijų gale. Dalyvavau studentų mokslinės draugijos veikloje. Ten rašėme darbus ir mane sudomino ši specialybė.
- O kaip atsidūrėte Klaipėdoje?
- Studijavau Kaune, bet Klaipėdą rinkausi neatsitiktinai – tai mano gimtasis miestas: čia užaugau, baigiau mokyklą, čia gyveno tėvai, giminaičiai bei vaikystės draugai. Tiesa, kai išvažiavau mokytis, šito dar negalėjau planuoti. Man buvo aštuoniolika ir iš mokyklos suolo iššokus dar neįsivaizdavau, kaip ten bus ateityje. Negalėjau žinoti, kas manęs lauks po dešimties metų. Bet galiausiai po studijų Kaune manęs nelaikė, todėl nusprendžiau grįžti namo – į Klaipėdą.
-
Turbūt ir jūra jums svarbi? Juk ir dirbate jūrininkų ligoninėje.
- Esu iš tų klaipėdiečių, kurie prie jūros rečiau pabūna negu, pavyzdžiui, vilniečiai. O ko prie tos jūros ir vaikščioti? Mums, klaipėdiečiams, ji tampa kasdieniniu dalyku, savotiška rutina, kurią tu mėgsti arba ne.
- Jūsų nuomone, kaip būtų galima jaunus medikus suvilioti darbu šalies regionuose?
- Manau, kad visos priemonės yra geros: darbo sąlygų ir apmokėjimo, apgyvendinimo, integravimo į visuomenę, įskaitant ir galimybes šeimos nariams dirbti bei mokytis.
- Lietuvoje kardiologų stygius jaučiamas?
- Manau, kad kardiologų Lietuvoje yra pakankamai, tiesiog netolygus jų pasiskirstymas. Mažesniuose miestuose jaučiamas trūkumas, o didžiuosiuose miestuose – Kaune arba Vilniuje – manyčiau, kad jo nėra. Sakyčiau, jeigu būtų geriau sutvarkyta sistema, specialistų užtektų. Aišku, dar yra „madingi daktarai“. Ne visus gydytojus, turbūt dėl įvairių priežasčių, žmonės mėgsta: gal negeri gandai sklando, kažkam jis tiesiog nepatiko ar parašytas blogas atsiliepimas internete.
Svarbu atkreipti dėmesį, kurio lygio kardiologų trūksta, ne visada ir darbas specialistams tikslingai paskirstomas. Paprastus dalykus gi galėtų išspręsti ir kardiologas, dirbantis antrinio lygio įstaigoje. Bet žiūrint europiniu lygiu, Lietuvoje kardiologų netgi per daug.
- Teko girdėti, kad ypač domitės prieširdžių pertvaros defektų gydymu.
- Į šią sritį pasinėriau laikui bėgant. Po truputį pradėjau žiūrėti, ieškoti įdomesnių atvejų. Dabar ir geresnės techninės galimybės atsirado, pagerėjo diagnostika, atsirado papildomos indikacijos po insulto. Padeda ir bendradarbiavimas su neurologais. Atsivėrė naujos galimybės.
- Medicinos mokslas sparčiai kinta. Tikriausiai nemažai laiko tenka skirti naujovėms?
- Kiek leidžia jėgos ir šeima, stengiuosi neatsilikti. Juolab kad mums sudaro geras sąlygas tobulėti. Tikrai negaliu skųstis. Iš tikrųjų, jaučiamas didelis suinteresuotumas intervencinių kardiologų ugdymu. Kai reikia, išleidžia dalyvauti seminaruose, konferencijose, įgyti praktikos ir pritaikyti naujus dalykus. Problema, kad esame iš mažesnės ligoninės, todėl naujienos pas mus pačios neateina – jas reikia atsivežti, patys turime informaciją susirinkti.
- Ar stipriai pasikeitė medicinos pagalbos teikimas Lietuvoje per jūsų praktikos laiką?
- Įskaitant rezidentūrą medicinoje dirbu penkiolika metų. Per tą laiką pagerėjo ūmaus miokardo infarkto ir insulto logistika bei gydymas, atsirado progresyvių gydymo metodų ir priemonių. Mano rezidentūros metais stentai (smulkus, iš nerūdijančio plieno arba kobalto lydinio pagamintas išplečiamas tinklinis vamzdelis, skirtas širdies arterijai išplėsti – red. pastaba) buvo sunkiai prieinami, o dabar beveik šimtu procentų statome vaistinius stentus. Jie, skirtingai nei senesnės kartos, yra padengti vaistais, nėra tik „plikas metalas“. Anksčiau pacientams stentus pirkti reikėjo, o dabar prieinamumas žymiai pagerėjo, siūloma vis daugiau galimybių ir gydymas tampa vis labiau efektyvus.
- Pasakytumėte, kad mūsų žmonės pakankamai rūpinasi savo širdies sveikata? Ar ateina tik tada, kai kas nors „sugenda“?
- Lietuvoje vykdoma profilaktinė širdies ir kraujagyslių didelės rizikos pacientų atrankos ir prevencijos programa, pagal kurią profilaktiškai patikrinama tikrai nemažai žmonių. Norėčiau atkreipt dėmesį, kad kol nėra ligos, rizikos veiksnių korekcija ir gyvensenos mokymai nuo pat vaikystės turėtų būti vykdomi visuomenės sveikatos specialistų, o kardiologai turėtų gydyti ligas. Be abejo, svarbi ir ankstyvoji ligų diagnostika bei stebėsena.
- Internete teko skaityti itin šiltus pacientų atsiliepimus apie jus. Turiu pastebėti, kad jie itin giria malonų bendravimą. Labai dažnai įvardija tokias savybes kaip švelnumas ar nuoširdumas. Tinkamas bendravimas su pacientais reikalavo saviugdos, ar jums tai pavyksta natūraliai?
- Kiekvienam pasitaiko ir blogų dienų, kai nuotaika būna prasta, užklumpa nuovargis. Tačiau, nepriklausomai nuo to, visada stengiuosi padėti pacientams, gražiai su jais bendrauti. Turi galioti ir tarpusavio supratimas, kad reikia būti mandagiam vienas su kitu. Pasitaiko ir konfliktinių situacijų, bet visada stengiesi jų išvengti. Dėl to švelnumo... Gal ir žmogaus anatomija turi įtakos, gal atkreipia dėmesį į kalbos manierą. Labai dėkoju pacientams už gerus atsiliepimus. Tiesiog stengiuosi dirbti taip, kaip įsivaizduoju, kad turi dirbti gydytojas.
- Jūsų manymu, svarbu, kad gydytojas ne tik pagydytų, bet ir padėtų pacientui gerai jaustis emociškai?
- Manau, kad gyvename visuomenėje, kurioje, nesvarbu, kokios specialybės žmogus būtų ir kokį darbą dirbtų, vienas kitam turėtume padėti gerai jaustis emociškai. Tai būtų idealu.
Dosjė
1997-2003 m. Kauno medicinos universitetas, medicinos studijos.
2003-2004 m. internatūra VĮ Kauno 2-joje klinikinėje ligoninėje.
2004-2008 m. kardiologijos rezidentūra Kauno medicinos universitete.
2008 m. – iki dabar - Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus intervencinės kardiologijos gydytoja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: