Prieš porą metų Nacionalinio vėžio instituto (NVI) iniciatyva surengtos pirmosios konferencijos šeimos gydytojams įgauna pagreitį. Kaip sako NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti vadovės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė, dalyvių skaičius auga. Šį kartą konferencijoje „2020 metų onkologijos aktualijos“ nemažai dėmesio skirta vėžio prevencijai, diagnostikos bei holistiniam požiūriui į onkologinę ligą. Joje žinias galėjo pagilinti įvairių specialybių gydytojai, tačiau vienas pagrindinių uždavinių - sustiprinti onkologų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimą.
Taps dominuojanti liga
Konferenciją tradiciškai atidarė prof. Sonata Jarmalaitė. Tiesa, priešingai nei ankstesniais kartais, pranešimą ji pradėjo ne nuo genetikos, o kalbėjo apie sveikatos politiką.
„Gydytojams žinoma, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai prasti. Mūsų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių, prasčiau atrodo tik Meksika, Kolumbija – šalys, kurių pragyvenimo lygis ženkliai skiriasi nuo mūsų. Tačiau gydytojams labiausiai rūpi sveiko gyvenimo trukmė. Gyvename ilgiau, bet vyresniame amžiuje ligų daugėja. Vėžys - neabejotinai senėjančio organizmo liga. Sveikatos rodiklių palyginimas su kitomis šalimis yra puikus politinis įrankis, kuris atspindi, kaip efektyviai buvo investuojama į sveikatos sektorių. Žinoma, sudedamųjų dalių, kurios paveikia kreivių kilimą ar smukimą, yra daug, bet kartu tai yra įrankis sprendimams priimti“, - sakė prof. Sonata Jarmalaitė.
Lietuvoje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau, kaip rodo analizės, vėžys ne tik veržiasi į antrą vietą, bet ir prognozuojama, jog po gero dešimtmečio bus dominuojanti liga. Ar galima onkologinių mirčių išvengti? „Tyrimai rodo, jog taikant efektyvią prevencinę vėžio programą, mirčių skaičių galime sumažinti trisdešimčia procentų. Efektyvi gydymo ir sveikatos prevencijos sistema šių mirčių skaičių galėtų sumažinti dvidešimt šešiais procentais“, - sako prof. S.Jarmalaitė.
Kokia situacija Lietuvoje? Ne itin džiugi. Pavyzdžiui, ankstyvų krūties vėžio atvejų nustatome tik 43 proc. O tyrimai rodo, jog ligą diagnozavus pažengusios stadijos išgyvenamumas siekia vos 30 proc. „Anksti nustatomo vėžio atvejų turime per mažai. Ankstyvoje vėžio diagnostikoje šeimos gydytojai yra pagrindinės onkologų rankos. Anksti pastebėti vėžį, greitai atsiųsti pacientą į specializuotas klinikas yra jūsų ir mūsų bendradarbiavimo rezultatas. Prevencijos rodikliai prasti, pasitikrinti ateina mažiau nei penkiasdešimt procentų gyventojų. Nors sąmoningumas auga, kitų šalių kontekste esame apačioje. Žinoma, visą kaltę galime suversti per mažam finansavimui, bet gal kartu galime padaryti daugiau ir geriau? Tikiu, jog tokios konferencijos padeda ne tik gydytojams, bet ir pacientams, ir galbūt rengdami jubiliejinę, dešimtąją, konferenciją galėsime pasidžiaugti geriausiais rezultatais Europos kontekste“, - kalbėjo prof. S.Jarmalaitė.
„Nelaukite simptomų. Tiesiog ateikite pasitikrinti. Man norėtųsi, kad žmonės vizitus pasitikrinti sveikatą pas šeimos gydytoją planuotų kaip atostogas. Juk organizuoti poilsį iš anksto atrodo įprasta ir normalu, o sveikatai vis pritrūkstam laiko“, - sako Nacionalinio vėžio instituto Endoskopinių tyrimų poskyrio vyresnioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė, konferencijoje pristačiusi pranešimą „NBI kolonoskopijos nauda ankstyvojo storosios žarnos vėžio diagnostikoje ir gydyme“. Pradėti planuoti galima, tarkim, nuo kovo - kolorektalinio vėžio žinomumo mėnesio.
Kas turi pasitikrinti?
Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50–74 m. amžiaus žmonės (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slapto kraujavimo išmatose testą.
I.Kildušienė sako, kad storosios žarnos vėžys iki trečios ar ketvirtos stadijos neturi specifinių simptomų. „Žmogus dažniausiai nieko nejaučia. Kartais pasitaiko sutapimų, kai pacientas sakosi kažką negero jaučiantis ir jam nustatomas ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys. Bet, kaip ir minėjau, tai - atsitiktinumas. Vienintelis būdas ligą rasti anksti - kas dvejus metus atlikti slapto kraujavimo išmatose testą. Kitas svarbus dalykas – patikrinimas turi būti kokybiškas. Ir čia jau daug kas priklauso nuo paciento bei jo šeimos gydytojo santykio“, - sako gydytoja.
Pasak prof. S.Jarmalaitės, storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programa Lietuvoje - viena jauniausių. Pradėta vykdyti 2009 m. ji sulaukia bene daugiausiai norinčių pasitikrinti, palyginti su kitomis veikiančiomis prevencinėmis programomis. Tačiau vis dėlto kaip ir visos prevencinės programos nesulaukia visų, kuriems pagal amžių reikėtų pasitikrinti, o tai trukdo siekti gerų ligos gydymo rezultatų.
Smalsu, ar NVI mokslininkai bando išsiaiškinti, kodėl ši programa, palyginti su kitomis, pagal dalyvių skaičių yra viena aktyviausių? „Bandėme analizuoti, tačiau aiškių priežasčių nėra. Su kolegomis svarstėme, kad galbūt aktyvumas didesnis, nes tai pati naujausia programa, o storosios žarnos vėžys – aktuali liga, siejama su vakarietišku gyvenimo būdu. Matyt, net ir kalbant apie sveikatą, tiksliau, prevenciją čia svarbus naujoviškumo veiksnys. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio programa yra viena ilgiausiai veikiančių, tačiau moterų aktyvumas mažas“, – sako prof. S.Jarmalaitė.
Šeimos gydytojo vaidmuo
Gydytojai teigia, jog žmones reikia mokyti ir skatinti tikrintis profilaktiškai, net jei tuo metu jaučiamasi puikiai. „Storosios žarnos vėžio prevencijos programoje dalyvauja nemažai skirtingų sričių specialistų. Tačiau viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Jis kas dvejus metus pacientą siunčia atlikti slapto kraujavimo išmatose testą. Svarbu, kad šeimos gydytojas apie paciento negalavimus labai aiškiai žinotų. Tarkim, jei testas bus atliekamas, kai pacientui yra hemorojaus paūmėjimas, testas bus teigiamas. Tokiam pacientui bus atlikta kolonoskopija, kuri yra sudėtingas tyrimas. Todėl santykis tarp paciento ir gydytojo ir yra svarbus. Jei testas teigiamas, būtent šeimos gydytojas moko pacientą, kaip pasiruošti kolonoskopijos tyrimui. Specialistai gali tik įvertinti, ar tai buvo padaryta tinkamai. Nuo paruošimo priklauso ir tyrimo tikslumas. Jei nustatoma ne onkologinė liga, pacientas grįžta pas šeimos gydytoją, kuris ir toliau sprendžia ką daryti. Taigi, kaip matome, šeimos gydytojui tenka didelė atsakomybė“, - sako I.Kildušienė.
Kolonoskopija - endoskopinis žarnyno tyrimas, pakankamai sudėtingas, vyksta taikant intraveninę nejautrą. Jam pacientas turi ruoštis porą dienų: koreguoti mitybą, dieną prieš tyrimą gerti specialius vaistus, kurie sukelia viduriavimą. Atvykus į tyrimų centrą pacientui atliekamas tyrimas specialiu aparatu. Jei apžiūra atlikta kokybiškai, kontrolinio patikrinimo reikia atvykti tik po dešimties metų.
Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas dr. Audrius Dulskas sako, kad kalbant apie prevencines programas yra keletas įdomių tendencijų. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse ankstyva storosios žarnos vėžio programa atliekama visiems žmonėms, sulaukusiems penkiasdešimties.
„Jei mūsų tikslas - užbėgti ligai už akių ir aptikti dar ikivėžines stadijas, vadinasi, į patikros programą turėtų ateiti jaunesni žmonės. Pavyzdžiui, JAV jau beveik dvejus metus ši programa vykdoma nuo keturiasdešimt penkerių metų amžiaus. Kolorektaliniai chirurgai pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja, jog stebint sergančiųjų amžiaus jaunėjimo tendenciją būtų logiška prevencinę programą taikyti net ir nuo keturiasdešimties. Savo praktikoje taip pat pastebiu, jog pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu, amžius jaunėja. Vien per kelias pastarąsias dienas teko operuoti keletą pacientų, kuriems buvo nuo trisdešimt penkerių iki keturiasdešimties. Tokios tendencijos verčia galvoti, kaip prevencines programas padaryti dar efektyvesnes“, - įsitikinęs Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas dr. Audrius Dulskas.
Mažesnis pjūvis - mažiau skausmo
Pasak gydytojos I.Kildušienės, liga prasideda nuo polipų. Jų būna įvairių rūšių ir ne iš kiekvieno jų užauga vėžys. „Yra dalis vadinamųjų saugių polipų, kurių iki tam tikro dydžio šalinti nereikia. Tačiau didžiąją dalį jų šalinti reikia, tiesa, skubos tame nėra. Nors uždelsti ir negalima. Kuo didesnis polipas, tuo sudėtingiau jį šalinti. Pasitaiko atvejų, kai neatvėrus pilvo ertmės to padaryti nebeįmanoma. Jei polipas adekvataus dydžio, patogioje vietoje, jį pašaliname endoskopiškai. Labai mažus polipus galime pašalinti ir diagnostinio tyrimo metu. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip buvo paruoštas žarnynas, ar žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus ar ne. Kiekvienu atveju gydytojas sprendžia individualiai“, - sako medikė.
Anot chirurgo dr. A.Dulsko, jei liga pastebima laiku, tai yra ankstyvos stadijos, dažniausiai pacientui atliekama mažai invazyvi operacija. Daugeliu atveju po to neprireikia ir tolesnio sudėtingo gydymo vaistais. Pasak gydytojo, pasaulyje iki 50 proc. visų storosios žarnos vėžio operacijų atliekama laparoskopiškai.
Lietuvoje apie 30–40 proc. „Kuo tai naudingiau pacientui? Pirmiausia pjūviai yra mažesni, nors operacijos apimtis tokia pat, kaip atliekant atvirą pilvo operaciją. Kosmetiškai po mažai invazyvios operacijos viskas atrodo gražiau. Kitas svarbus momentas, kad pacientas trečią ar ketvirtą parą po operacijos dažniausiai išleidžiamas namo. O atliekant atvirą pilvo operaciją pacientai tik antrą trečią parą pradeda aktyviau vaikščioti, nes juos labai riboja skausmas. Taigi kuo didesnis pjūvis, tuo didesnis skausmas. Žinoma, dabar po tokių operacijų taikomos paciento ankstyvo atsigavimo gairės, bet po mažai invazyvios operacijos, kaip rodo tyrimai, greičiau atsigauna žarnynas, uždegiminiai rodikliai mažesni, o organizmo patiriamas stresas kur kas mažesnis. Minimaliai invazyvi chirurgija taikoma ankstyvose stadijose, kai polipai ar augliai nėra dideli“, - sako dr. A.Dulskas.
Jei liga diagnozuojama anksti, gydymas vyksta paprasčiau ir rezultatai dažniausiai geresni. „Tačiau storosios žarnos vėžys, kaip ir minėjau, neturi specifinių simptomų, todėl yra tikras iššūkis nustatyti ligą ankstyvos stadijos. Labai svarbu, kad programoje sudalyvautų kuo daugiau žmonių. Jei nustatoma pirma, antra stadija, galima darinį išpjauti endoskopiškai, tam nereikia atviros pilvo operacijos, papildomų vaistų vėliau. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus. Jei liga pažengusi, išplitusi, taikomi įvairūs gydymo metodai: operacija, chemoterapija ar spindulinis gydymas“, - sako I.Kildušienė.
Kolorektalinis vėžys – nevienalytė liga
Pasak medikų, dar nustatoma nemažai vėlyvos stadijos atvejų. „Ankstyvų stadijų aptinkame vis daugiau, bet neramina faktas, kad, tarkim, ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžio atvejų turime tiek pat kiek ir prieš trisdešimt metų. Liūdna, kad vis dar išlieka grupė pacientų, kurie į gydytojų rankas patenka ligai pažengus“, - apgailestauja chirurgas dr. A.Dulskas.
„Gilėjant žinioms apie storosios žarnos vėžį molekuliniame lygmenyje, didėjant vaistų arsenalui išplitusio storosios žarnos vėžio gydymas tampa vis labiau individualizuotas“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru gydytoja chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė. Pasak gydytojos, pasirenkant tinkamiausią gydymą šiandien jau neužtenka atsižvelgti į naviko histologiją, išplitimą, paciento būklę, gydymo tikslus, tačiau būtina įvertinti ir molekulinį naviko profilį (RAS, BRAF genų mutacijas, mikrosatelitų nestabilumą), naviko vietą storojoje žarnoje.
„Šiuolaikinis metastazavusio storosios žarnos vėžio gydymas yra kompleksinis ir ilgalaikis. Kartu su chemoterapija skiriami biologinės terapijos preparatai, daugėja duomenų apie imunoterapijos efektyvumą. Šių naujųjų terapijų sukeliami šalutiniai reiškiniai skiriasi nuo visiems jau įprastų chemoterapijos sąlygojamų reiškinių. Pavyzdžiui, kraujagyslių susidarymą slopinantys vaistai gali sąlygoti kraujospūdžio kilimą, epidermio augimo faktoriaus slopikliai – ryškias odos reakcijas, bėrimus, o imunoterapija – įvairius autoimuninius procesus. Todėl į gydymo procesą įtraukiami ir kitų specialybių gydytojai: kardiologai, endokrinologai, neurologai ir kiti. Ypač svarbiu tampa šeimos gydytojo vaidmuo bei grįžtamasis ryšys, nes būtent į juos pirmuosius su skundais gali kreiptis pacientai arba būtent jiems siunčiame ligonius gretutinių ligų ar simptomų korekcijai“, - sako dr. E.Baltruškevičienė.
Apie psichologinę pagalbą NVI
Žinia apie vėžio ligą susijusi su stresu, daugybe įvairių emocijų. Laikoma, kad šis emocijų protrūkis yra normali reakcija į žinią apie ligą, kuri dažnai radikaliai pakeičia nusistovėjusį gyvenimą. NVI individualią ir grupinę psichologinę pagalbą teikia gydytoja psichiatrė psichoterapeutė ir medicinos psichologų komanda. Profesionali psichologinė pagalba onkologine liga sergantiems žmonėms smarkiai pagerina jų gyvenimo kokybę, mažina nerimo ir depresijos simptomus, išgyvenamą stresą bei psichinį nuovargį, padeda prisitaikyti prie ligos bei kontroliuoti skausmą, kitus ligos simptomus.
Psichologinės pagalbos grupėse siekiama įprasminti pasikeitusį gyvenimą. Aptariama ligos patirtis, ieškoma resursų, kurie padėtų atrasti prasmę bei bandoma naujai pasižiūrėti į ligos patirtį. Dalyvaujantys grupėje dalijasi išgyvenimais su panašią patirtį turinčiaisiais.
Nuo 2004 m. veikia „Paciento mokykla“, kurioje organizuojami mokymai, skaitomos paskaitos pacientams ir jų artimiesiems. Plėtojama nuotolinė psichologinė pagalba – „Paciento mokyklos“ interaktyvios paskaitos pradėtos transliuoti internetu. Įvairiais klausimais pacientai gali kreiptis į Vėžio informacijos ir komunikacijos skyrių, kuriame daug papildomos informacijos apie ligą, nemokamų pagalbinių priemonių, plėtojama pagalba interneto ryšio priemonėmis.
Konferencijos metu pristatyta naujiena
„Naujiena, kad storosios žarnos navikus gydant svarbu yra ne tik naviko histologija, molekulinis profilis, paciento savybės, bet ir pažeistoji žarnos pusė. Skiriasi kairiosios ir dešiniosios pusės storosios žarnos navikų klinikinė išraiška bei gydymas. Dešiniosios pusės navikai dažniau būna didesni, susiję su BRAF mutacijomis, mikrosatelitų nestabilumu, dažniau pasitaiko moterims, jų eiga agresyvesnė. Kairiosios – dažniau mažesni, išplitę į limfmazgius. Pasirenkant tinkamiausią biologinės terapijos vaistą svarbūs tampa ne tik molekuliniai žymenys (RAS genų būklė) bet ir pažeistoji žarnos pusė“, - sako dr. E.Baltruškevičienė.
„Sveikatos rodiklių palyginimas su kitomis šalimis yra puikus politinis įrankis, kuris atspindi, kaip efektyviai buvo investuojama į sveikatos sektorių. Žinoma, sudedamųjų dalių, kurios paveikia kreivių kilimą ar smukimą, yra daug, bet kartu tai - įrankis sprendimams priimti“, - sakė NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti vadovės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė.
„Storosios žarnos vėžio prevencijos programoje dalyvauja nemažai skirtingų sričių specialistų. Tačiau viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Jiems tenka didelė atsakomybė“, - sako NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyresnioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.
„Ankstyvų stadijų aptinkame vis daugiau, bet neramina faktas, kad, tarkim, ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžio atvejų turime tiek pat kiek ir prieš trisdešimt metų. Liūdna, kad vis dar išlieka grupė pacientų, kurie į gydytojų rankas patenka ligai pažengus“, - teigia NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas dr. Audrius Dulskas.
„Šiandien vėžys nebėra liga, kurią gydo tik onkologai. Norint pasiekti gerų rezultatų reikia skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo“, - teigia NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru gydytoja chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: