Kuo svar­bus on­ko­lo­gų ir šei­mos gy­dy­to­jų ben­dra­dar­bia­vi­mas?

Evelina Machova
2020-02-24
Prieš po­rą me­tų Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to (NVI) ini­cia­ty­va su­reng­tos pir­mo­sios kon­fe­ren­ci­jos šei­mos gy­dy­to­jams įgau­na pa­grei­tį. Kaip sa­ko NVI direktoriaus pa­va­duo­to­ja moks­lui ir plėt­rai, lai­ki­nai ei­nan­ti va­do­vės pa­rei­gas prof. So­na­ta Jar­ma­lai­tė, da­ly­vių skai­čius au­ga. Šį kar­tą kon­fe­ren­ci­jo­je „2020 me­tų on­ko­lo­gi­jos ak­tu­a­li­jos“ ne­ma­žai dė­me­sio skir­ta vė­žio pre­ven­ci­jai, diag­nos­ti­kos bei ho­lis­ti­niam po­žiū­riui į on­ko­lo­gi­nę li­gą. Jo­je ži­nias ga­lė­jo pa­gi­lin­ti įvai­rių spe­cia­ly­bių gy­dy­to­jai, ta­čiau vie­nas pa­grin­di­nių už­da­vi­nių - su­stip­rin­ti on­ko­lo­gų ir šei­mos gy­dy­to­jų ben­dra­dar­bia­vi­mą.
Kuo svar­bus on­ko­lo­gų ir šei­mos gy­dy­to­jų ben­dra­dar­bia­vi­mas?

Taps do­mi­nuo­jan­ti li­ga
Kon­fe­ren­ci­ją tra­di­ciš­kai ati­da­rė prof. So­na­ta Jar­ma­lai­tė. Tie­sa, prie­šin­gai nei anks­tes­niais kar­tais, pra­ne­ši­mą ji pra­dė­jo ne nuo ge­ne­ti­kos, o kal­bė­jo apie svei­ka­tos po­li­ti­ką.

„Gy­dy­to­jams ži­no­ma, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos ro­dik­liai pras­ti. Mū­sų gy­ve­ni­mo truk­mė yra vie­na trum­piau­sių, pras­čiau at­ro­do tik Mek­si­ka, Ko­lum­bi­ja – ša­lys, ku­rių pra­gy­ve­ni­mo ly­gis žen­kliai ski­ria­si nuo mū­sų. Ta­čiau gy­dy­to­jams la­biau­siai rū­pi svei­ko gy­ve­ni­mo truk­mė. Gy­ve­na­me il­giau, bet vy­res­nia­me am­žiu­je li­gų dau­gė­ja. Vė­žys - ne­abe­jo­ti­nai se­nė­jan­čio or­ga­niz­mo li­ga. Svei­ka­tos ro­dik­lių pa­ly­gi­ni­mas su ki­to­mis ša­li­mis yra pui­kus po­li­ti­nis įran­kis, ku­ris at­spin­di, kaip efek­ty­viai bu­vo in­ves­tuo­ja­ma į svei­ka­tos sek­to­rių. Ži­no­ma, su­de­da­mų­jų da­lių, ku­rios pa­vei­kia krei­vių ki­li­mą ar smu­ki­mą, yra daug, bet kar­tu tai yra įran­kis spren­di­mams pri­im­ti“, - sa­kė prof. Sonata Jar­ma­lai­tė.

 
Lie­tu­vo­je daž­niau­siai mirš­ta­ma nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, ta­čiau, kaip ro­do ana­li­zės, vė­žys ne tik ver­žia­si į an­trą vie­tą, bet ir prog­no­zuo­ja­ma, jog po ge­ro de­šimt­me­čio bus do­mi­nuo­jan­ti li­ga. Ar ga­li­ma on­ko­lo­gi­nių mir­čių iš­veng­ti? „Ty­ri­mai ro­do, jog tai­kant efek­ty­vią pre­ven­ci­nę vė­žio pro­gra­mą, mir­čių skai­čių ga­li­me su­ma­žin­ti tris­de­šim­čia pro­cen­tų. Efek­ty­vi gy­dy­mo ir svei­ka­tos pre­ven­ci­jos sis­te­ma šių mir­čių skai­čių ga­lė­tų su­ma­žin­ti dvi­de­šimt še­šiais pro­cen­tais“, - sa­ko prof. S.Jar­ma­lai­tė.
Ko­kia si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je? Ne itin džiu­gi. Pa­vyz­džiui, anks­ty­vų krū­ties vė­žio at­ve­jų nu­sta­to­me tik 43 proc. O ty­ri­mai ro­do, jog li­gą diag­no­za­vus pa­žen­gu­sios sta­di­jos iš­gy­ve­na­mu­mas sie­kia vos 30 proc. „Anks­ti nu­sta­to­mo vė­žio at­ve­jų tu­ri­me per ma­žai. Anks­ty­vo­je vė­žio diag­nos­tiko­je šei­mos gy­dy­to­jai yra pa­grin­di­nės on­ko­lo­gų ran­kos. Anks­ti pa­ste­bė­ti vė­žį, grei­tai at­siųs­ti pa­cien­tą į spe­cia­li­zuo­tas kli­ni­kas yra jū­sų ir mū­sų ben­dra­dar­bia­vi­mo re­zul­ta­tas. Pre­ven­ci­jos ro­dik­liai pras­ti, pa­si­tik­rin­ti at­ei­na ma­žiau nei pen­kias­de­šimt pro­cen­tų gy­ven­to­jų. Nors są­mo­nin­gu­mas au­ga, ki­tų ša­lių kon­teks­te esa­me apa­čio­je. Ži­no­ma, vi­są kal­tę ga­li­me su­vers­ti per ma­žam fi­nan­sa­vi­mui, bet gal kar­tu ga­li­me pa­da­ry­ti dau­giau ir ge­riau? Ti­kiu, jog to­kios kon­fe­ren­ci­jos pa­de­da ne tik gy­dy­to­jams, bet ir pa­cien­tams, ir gal­būt reng­da­mi ju­bi­lie­ji­nę, de­šim­tą­ją, kon­fe­ren­ci­ją ga­lė­si­me pa­si­džiaug­ti ge­riau­siais  re­zul­ta­tais Eu­ro­pos kon­teks­te“, - kal­bė­jo prof. S.Jar­ma­lai­tė.
 

 „Ne­lau­ki­te simp­to­mų. Tie­siog at­ei­ki­te pa­si­tik­rin­ti. Man no­rė­tų­si, kad žmo­nės vi­zi­tus pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą pas šei­mos gy­dy­to­ją pla­nuo­tų kaip atos­to­gas. Juk or­ga­ni­zuo­ti po­il­sį iš anks­to at­ro­do įpras­ta ir nor­ma­lu, o svei­ka­tai vis pri­trūks­tam lai­ko“, - sa­ko Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to En­dos­ko­pi­nių ty­ri­mų po­sky­rio vy­res­nio­ji or­di­na­to­rė gy­dy­to­ja gast­ro­en­te­ro­lo­gė In­ga Kil­du­šie­nė, kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­čiu­si pra­ne­ši­mą „NBI ko­lo­nos­ko­pi­jos nau­da anks­ty­vo­jo sto­ro­sios žar­nos vė­žio diag­nos­ti­ko­je ir gy­dy­me“. Pra­dė­ti pla­nuo­ti ga­li­ma, tar­kim, nuo ko­vo - ko­lo­rek­ta­li­nio vė­žio ži­no­mu­mo mė­ne­sio. 



Kas tu­ri pa­si­tik­rin­ti?

Pa­gal sto­ro­sios žar­nos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­mos ap­ra­šą  50–74 m. am­žiaus žmo­nės (vy­rai ir mo­te­rys) 1 kar­tą kas 2 me­tus tu­rė­tų at­lik­ti slap­to krau­ja­vi­mo iš­ma­to­se tes­tą. 
I.Kil­du­šie­nė sa­ko, kad sto­ro­sios žar­nos vė­žys iki tre­čios ar ket­vir­tos sta­di­jos ne­tu­ri spe­ci­fi­nių simp­to­mų. „Žmo­gus daž­niau­siai nie­ko ne­jau­čia. Kar­tais pa­si­tai­ko su­ta­pi­mų, kai pa­cien­tas sa­ko­si kaž­ką ne­ge­ro jau­čian­tis ir jam nu­sta­to­mas anks­ty­vos sta­di­jos sto­ro­sios žar­nos vė­žys. Bet, kaip ir mi­nė­jau, tai - at­si­tik­ti­nu­mas. Vie­nin­te­lis bū­das li­gą ras­ti anks­ti - kas dve­jus me­tus at­lik­ti slap­to krau­ja­vi­mo iš­ma­to­se tes­tą. Ki­tas svar­bus da­ly­kas – pa­tik­ri­ni­mas tu­ri bū­ti ko­ky­biš­kas. Ir čia jau daug kas pri­klau­so nuo pa­cien­to bei jo šei­mos gy­dy­to­jo san­ty­kio“, - sa­ko gy­dy­to­ja.

Pa­sak prof. S.Jar­ma­lai­tės, sto­ro­sios žar­nos vė­žio anks­ty­vos diag­nos­ti­kos pro­gra­ma Lie­tu­vo­je - vie­na jau­niau­sių. Pra­dė­ta vyk­dy­ti 2009 m. ji su­lau­kia be­ne dau­giau­siai no­rin­čių pa­si­tik­rin­ti, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis vei­kian­čio­mis pre­ven­ci­nė­mis pro­gra­mo­mis. Ta­čiau vis dėl­to kaip ir vi­sos pre­ven­ci­nės pro­gra­mos ne­su­lau­kia vi­sų, ku­riems pa­gal am­žių rei­kė­tų pa­si­tik­rin­ti, o tai truk­do siek­ti ge­rų li­gos gy­dy­mo re­zul­ta­tų.
Smal­su, ar NVI moks­li­nin­kai ban­do iš­si­aiš­kin­ti, ko­dėl ši pro­gra­ma, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis, pa­gal da­ly­vių skai­čių yra vie­na ak­ty­viau­sių? „Ban­dė­me ana­li­zuo­ti, ta­čiau aiš­kių prie­žas­čių nė­ra. Su ko­le­go­mis svars­tė­me, kad gal­būt ak­ty­vu­mas di­des­nis, nes tai pa­ti nau­jau­sia pro­gra­ma, o sto­ro­sios žar­nos vė­žys – ak­tu­a­li li­ga, sie­ja­ma su va­ka­rie­tiš­ku gy­ve­ni­mo bū­du. Ma­tyt, net ir kal­bant apie svei­ka­tą, tiks­liau, pre­ven­ci­ją čia svar­bus nau­jo­viš­ku­mo veiks­nys. Pa­vyz­džiui, gim­dos kak­le­lio pro­gra­ma yra vie­na il­giau­siai vei­kian­čių, ta­čiau mo­te­rų ak­ty­vu­mas ma­žas“, – sa­ko prof. S.Jar­ma­lai­tė. 




Šei­mos gy­dy­to­jo vaid­muo
Gy­dy­to­jai tei­gia, jog žmo­nes rei­kia mo­ky­ti ir ska­tin­ti tik­rin­tis pro­fi­lak­tiš­kai, net jei tuo me­tu jau­čia­ma­si pui­kiai. „Sto­ro­sios žar­nos vė­žio pre­ven­ci­jos pro­gra­mo­je da­ly­vau­ja ne­ma­žai skir­tin­gų sri­čių spe­cia­lis­tų. Ta­čiau vis­kas pra­si­de­da nuo šei­mos gy­dy­to­jo. Jis kas dve­jus me­tus pa­cien­tą siun­čia at­lik­ti slap­to krau­ja­vi­mo iš­ma­to­se tes­tą. Svar­bu, kad šei­mos gy­dy­to­jas apie pa­cien­to ne­ga­la­vi­mus la­bai aiš­kiai ži­no­tų. Tar­kim, jei tes­tas bus at­lie­ka­mas, kai pa­cien­tui yra he­mo­ro­jaus pa­ū­mė­ji­mas, tes­tas bus tei­gia­mas. To­kiam pa­cien­tui bus at­lik­ta ko­lo­nos­ko­pi­ja, ku­ri yra su­dė­tin­gas ty­ri­mas. To­dėl san­ty­kis tarp pa­cien­to ir gy­dy­to­jo ir yra svar­bus. Jei tes­tas tei­gia­mas, bū­tent šei­mos gy­dy­to­jas mo­ko pa­cien­tą, kaip pa­si­ruoš­ti ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ri­mui. Spe­cia­lis­tai ga­li tik įver­tin­ti, ar tai bu­vo pa­da­ry­ta tin­ka­mai. Nuo pa­ruo­ši­mo pri­klau­so ir ty­ri­mo tiks­lu­mas. Jei nu­sta­to­ma ne on­ko­lo­gi­nė li­ga, pa­cien­tas grįž­ta pas šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris ir to­liau spren­džia ką da­ry­ti. Tai­gi, kaip ma­to­me, šei­mos gy­dy­to­jui ten­ka di­de­lė at­sa­ko­my­bė“, - sa­ko I.Kil­du­šie­nė.
 
Ko­lo­nos­ko­pi­ja - en­dos­ko­pi­nis žar­ny­no ty­ri­mas, pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gas, vyks­ta tai­kant in­tra­ve­ni­nę ne­jaut­rą. Jam pa­cien­tas tu­ri ruoš­tis po­rą die­nų: ko­re­guo­ti mi­ty­bą, die­ną prieš ty­ri­mą ger­ti spe­cia­lius vais­tus, ku­rie su­ke­lia vi­du­ria­vi­mą. At­vy­kus į ty­ri­mų cen­trą pa­cien­tui at­lie­ka­mas ty­ri­mas spe­cia­liu apa­ra­tu. Jei ap­žiū­ra at­lik­ta ko­ky­biš­kai, kon­tro­li­nio pa­tik­ri­ni­mo rei­kia at­vyk­ti tik po de­šim­ties me­tų.
Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Ben­dro­sios ir ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos ir on­ko­lo­gi­jos sky­riaus chi­rur­gas dr. Aud­rius Duls­kas sa­ko, kad kal­bant apie pre­ven­ci­nes pro­gra­mas yra ke­le­tas įdo­mių ten­den­ci­jų. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se anks­ty­va sto­ro­sios žarnos vė­žio pro­gra­ma at­lie­ka­ma vi­siems žmo­nėms, su­lau­ku­siems pen­kias­de­šim­ties.
 

„Jei mū­sų tiks­las - už­bėg­ti li­gai už akių ir ap­tik­ti dar iki­vė­ži­nes sta­di­jas, va­di­na­si, į pa­tik­ros pro­gra­mą tu­rė­tų at­ei­ti jau­nes­ni žmo­nės. Pa­vyz­džiui, JAV jau be­veik dve­jus me­tus ši pro­gra­ma vyk­do­ma nuo ke­tu­rias­de­šimt pen­ke­rių me­tų am­žiaus. Ko­lo­rek­ta­li­niai chi­rur­gai pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau ak­cen­tuo­ja, jog ste­bint ser­gan­čių­jų am­žiaus jau­nė­ji­mo ten­den­ci­ją bū­tų lo­giš­ka pre­ven­ci­nę pro­gra­mą tai­ky­ti net ir nuo ke­tu­rias­de­šim­ties. Sa­vo prak­ti­ko­je taip pat pa­ste­biu, jog pa­cien­tų, ser­gan­čių sto­ro­sios žar­nos vė­žiu, am­žius jau­nė­ja. Vien per ke­lias pas­ta­rą­sias die­nas te­ko ope­ruo­ti ke­le­tą pa­cien­tų, ku­riems bu­vo nuo tris­de­šimt pen­ke­rių iki ke­tu­rias­de­šim­ties. To­kios ten­den­ci­jos ver­čia gal­vo­ti, kaip pre­ven­ci­nes pro­gra­mas pa­da­ry­ti dar efek­ty­ves­nes“, - įsi­ti­ki­nęs Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Ben­dro­sios ir ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos ir on­ko­lo­gi­jos sky­riaus chi­rur­gas dr. Aud­rius Duls­kas.


Ma­žes­nis pjū­vis - ma­žiau skaus­mo 
Pa­sak gy­dy­to­jos I.Kil­du­šie­nės, li­ga pra­si­de­da nuo po­li­pų. Jų bū­na įvai­rių rū­šių ir ne iš kiek­vie­no jų už­au­ga vė­žys. „Yra da­lis va­di­na­mų­jų sau­gių po­li­pų, ku­rių iki tam tik­ro dy­džio ša­lin­ti ne­rei­kia. Ta­čiau di­dži­ą­ją da­lį jų ša­lin­ti rei­kia, tie­sa, sku­bos ta­me nė­ra. Nors už­dels­ti ir ne­ga­li­ma. Kuo di­des­nis po­li­pas, tuo su­dė­tin­giau jį ša­lin­ti. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ne­at­vė­rus pil­vo ert­mės to padaryti ne­be­įma­no­ma. Jei po­li­pas adek­va­taus dy­džio, pa­to­gio­je vie­to­je, jį pa­ša­li­na­me en­dos­ko­piš­kai. La­bai ma­žus po­li­pus ga­li­me pa­ša­lin­ti ir diag­nos­ti­nio ty­ri­mo me­tu. Ži­no­ma, vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip bu­vo pa­ruoš­tas žar­ny­nas, ar žmo­gus var­to­ja krau­ją skys­ti­nan­čius vais­tus ar ne. Kiek­vie­nu at­ve­ju gy­dy­to­jas spren­džia in­di­vi­du­a­liai“, - sa­ko me­di­kė.
Anot chi­rur­go dr. A.Duls­ko, jei li­ga pa­ste­bi­ma lai­ku, tai yra anks­ty­vos sta­di­jos, daž­niau­siai pa­cien­tui at­lie­ka­ma ma­žai in­va­zy­vi ope­ra­ci­ja. Dau­ge­liu at­ve­ju po to ne­pri­rei­kia ir to­les­nio su­dė­tin­go gy­dy­mo vais­tais. Pa­sak gy­dy­to­jo, pa­sau­ly­je iki 50 proc. vi­sų sto­ro­sios žar­nos vė­žio ope­ra­ci­jų at­lie­ka­ma la­pa­ros­ko­piš­kai.
 

Lie­tu­vo­je apie 30–40 proc. „Kuo tai nau­din­giau pa­cien­tui? Pir­miau­sia pjū­viai yra ma­žes­ni, nors ope­ra­ci­jos ap­im­tis to­kia pat, kaip at­lie­kant at­vi­rą pil­vo ope­ra­ci­ją. Kos­me­tiš­kai po ma­žai in­va­zy­vios ope­ra­ci­jos vis­kas at­ro­do gra­žiau. Ki­tas svar­bus mo­men­tas, kad pa­cien­tas tre­čią ar ket­vir­tą pa­rą po ope­ra­ci­jos daž­niau­siai iš­lei­džia­mas na­mo. O at­lie­kant at­vi­rą pil­vo ope­ra­ci­ją pa­cien­tai tik an­trą tre­čią pa­rą pra­de­da ak­ty­viau vaikš­čio­ti, nes juos la­bai ri­bo­ja skaus­mas. Tai­gi kuo di­des­nis pjū­vis, tuo di­des­nis skaus­mas. Ži­no­ma, da­bar po to­kių ope­ra­ci­jų tai­ko­mos pa­cien­to anks­ty­vo at­si­ga­vi­mo gai­rės, bet po ma­žai in­va­zy­vios ope­ra­ci­jos, kaip ro­do ty­ri­mai, grei­čiau at­si­gau­na žar­ny­nas, už­de­gi­mi­niai ro­dik­liai ma­žes­ni, o or­ga­niz­mo pa­ti­ria­mas stre­sas kur kas ma­žes­nis. Mi­ni­ma­liai in­va­zy­vi chi­rur­gi­ja tai­ko­ma anks­ty­vo­se sta­di­jo­se, kai po­li­pai ar aug­liai nė­ra di­de­li“, - sa­ko dr. A.Duls­kas.

Jei li­ga diag­no­zuo­ja­ma anks­ti, gy­dy­mas vyks­ta pa­pras­čiau ir re­zul­ta­tai daž­niau­siai ge­res­ni. „Ta­čiau sto­ro­sios žar­nos vė­žys, kaip ir mi­nė­jau, ne­tu­ri spe­ci­fi­nių simp­to­mų, to­dėl yra tik­ras iš­šū­kis nu­sta­ty­ti li­gą anks­ty­vos sta­di­jos. La­bai svar­bu, kad pro­gra­mo­je su­da­ly­vau­tų kuo dau­giau žmo­nių. Jei nu­sta­to­ma pir­ma, an­tra sta­di­ja, ga­li­ma da­ri­nį iš­pjau­ti en­dos­ko­piš­kai, tam ne­rei­kia at­vi­ros pil­vo ope­ra­ci­jos, pa­pil­do­mų vais­tų vė­liau. Ži­no­ma, kiek­vie­nas at­ve­jis in­di­vi­du­a­lus. Jei li­ga pa­žen­gu­si, iš­pli­tu­si, tai­ko­mi įvai­rūs gy­dy­mo me­to­dai: ope­ra­ci­ja, che­mo­te­ra­pi­ja ar spin­du­li­nis gy­dy­mas“, - sa­ko I.Kil­du­šie­nė.


 
Ko­lo­rek­ta­li­nis vė­žys – ne­vie­na­ly­tė li­ga
Pa­sak me­di­kų, dar nu­sta­to­ma ne­ma­žai vė­ly­vos sta­di­jos at­ve­jų. „Anks­ty­vų sta­di­jų ap­tin­ka­me vis dau­giau, bet ne­ra­mi­na fak­tas, kad, tar­kim, ket­vir­tos sta­di­jos sto­ro­sios žar­nos vė­žio at­ve­jų tu­ri­me tiek pat kiek ir prieš tris­de­šimt me­tų. Liūd­na, kad vis dar iš­lie­ka gru­pė pa­cien­tų, ku­rie į gy­dy­to­jų ran­kas pa­ten­ka li­gai pa­žen­gus“, - ap­gai­les­tau­ja chi­rur­gas dr. A.Duls­kas.

 

„Gi­lė­jant ži­nioms apie sto­ro­sios žar­nos vė­žį mo­le­ku­li­nia­me lyg­me­ny­je, di­dė­jant vais­tų ar­se­na­lui iš­pli­tu­sio sto­ro­sios žar­nos vė­žio gy­dy­mas tam­pa vis la­biau in­di­vi­du­a­li­zuo­tas“, – tei­gia Na­cio­na­li­nio vė­žio ins­ti­tu­to Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus su die­nos sta­cio­na­ru gy­dy­to­ja che­mote­ra­peu­tė dr. Edi­ta Bal­truš­ke­vi­čie­nė. Pa­sak gy­dy­to­jos, pa­si­ren­kant tin­ka­miau­sią gy­dy­mą šian­dien jau ne­už­ten­ka  at­si­žvelg­ti į na­vi­ko his­to­lo­gi­ją, iš­pli­ti­mą, pa­cien­to būk­lę, gy­dy­mo tiks­lus, ta­čiau bū­ti­na įver­tin­ti ir mo­le­ku­li­nį na­vi­ko pro­fi­lį (RAS, BRAF ge­nų mu­ta­ci­jas, mik­ro­sa­te­li­tų ne­sta­bi­lu­mą), na­vi­ko vie­tą sto­ro­jo­je žar­no­je.

 
„Šiuo­lai­ki­nis me­ta­sta­za­vu­sio sto­ro­sios žar­nos vė­žio gy­dy­mas yra kom­plek­si­nis ir il­ga­lai­kis. Kar­tu su che­mo­te­ra­pi­ja ski­ria­mi bio­lo­gi­nės te­ra­pi­jos pre­pa­ra­tai, dau­gė­ja duo­me­nų apie imu­no­te­ra­pi­jos efek­ty­vu­mą. Šių nau­jų­jų te­ra­pi­jų su­ke­lia­mi ša­lu­ti­niai reiš­ki­niai ski­ria­si nuo vi­siems jau įpras­tų che­mo­te­ra­pi­jos są­ly­go­ja­mų reiš­ki­nių. Pa­vyz­džiui, krau­ja­gys­lių su­si­da­ry­mą slo­pi­nan­tys vais­tai ga­li są­ly­go­ti krau­jo­spūdžio ki­li­mą, epi­der­mio au­gi­mo fak­to­riaus slo­pik­liai – ryškias odos re­ak­ci­jas, bė­ri­mus, o imu­no­te­ra­pi­ja – įvai­rius au­to­imu­ni­nius pro­ce­sus. To­dėl į gy­dy­mo pro­ce­są įtrau­kia­mi ir ki­tų spe­cia­ly­bių gy­dy­to­jai: kar­dio­lo­gai, en­dok­ri­no­lo­gai, neu­ro­lo­gai ir ki­ti. Ypač svar­biu tam­pa šei­mos gy­dy­to­jo vaid­muo bei grįž­ta­ma­sis ry­šys, nes bū­tent į juos pir­muo­sius su skun­dais ga­li kreip­tis pa­cien­tai ar­ba bū­tent jiems siunčia­me li­go­nius gre­tu­ti­nių li­gų ar simp­to­mų ko­rek­ci­jai“, - sa­ko dr. E.Bal­truš­ke­vi­čie­nė.

 
Apie psi­cho­lo­gi­nę pa­galbą NVI
 Ži­nia apie vė­žio li­gą su­si­ju­si su stre­su, dau­gy­be įvai­rių emo­ci­jų. Lai­ko­ma, kad šis emo­ci­jų pro­trū­kis yra nor­ma­li re­ak­ci­ja į ži­nią apie li­gą, ku­ri daž­nai ra­di­ka­liai pa­kei­čia nu­si­sto­vė­ju­sį gy­ve­ni­mą.  NVI in­di­vi­du­a­lią ir gru­pi­nę psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą tei­kia gy­dy­to­ja psi­chiat­rė psi­cho­te­ra­peu­tė ir me­di­ci­nos psi­cho­lo­gų ko­man­da. Pro­fe­sio­na­li psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba on­ko­lo­gi­ne li­ga ser­gan­tiems žmo­nėms smar­kiai pa­ge­ri­na jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, ma­ži­na ne­ri­mo ir dep­re­si­jos simp­to­mus, iš­gy­ve­na­mą stre­są bei psi­chi­nį nuo­var­gį, pa­de­da pri­si­tai­ky­ti prie li­gos bei kon­tro­liuo­ti skaus­mą, ki­tus li­gos simp­to­mus.
Psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos  gru­pė­se sie­kia­ma įpras­min­ti pa­si­kei­tu­sį gy­ve­ni­mą. Ap­ta­ria­ma li­gos pa­tir­tis, ieš­ko­ma re­sur­sų, ku­rie pa­dė­tų at­ras­ti pras­mę bei ban­do­ma nau­jai pa­si­žiū­rė­ti į li­gos pa­tir­tį. Da­ly­vau­jan­tys gru­pė­je da­li­ja­si iš­gy­ve­ni­mais su pa­na­šią pa­tir­tį tu­rin­čiai­siais.
Nuo 2004 m. vei­kia  „Pa­cien­to mo­kyk­la“, ku­rio­je or­ga­ni­zuo­ja­mi mo­ky­mai, skai­to­mos pa­skai­tos pa­cien­tams ir jų ar­ti­mie­siems. Plė­to­ja­ma nuo­to­li­nė psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba – „Pa­cien­to mo­kyk­los“ in­te­rak­ty­vios pa­skai­tos pra­dė­tos tran­sliuo­ti in­ter­ne­tu. Įvai­riais klau­si­mais pa­cien­tai ga­li kreip­tis į Vė­žio in­for­ma­ci­jos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­rių, ku­ria­me daug pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos apie li­gą, ne­mo­ka­mų pa­gal­bi­nių prie­mo­nių, plė­to­ja­ma pa­gal­ba in­ter­ne­to ry­šio prie­mo­nė­mis.

 
Kon­fe­ren­ci­jos me­tu pri­sta­ty­ta nau­jie­na
„Nau­jie­na, kad sto­ro­sios žar­nos na­vi­kus gy­dant svar­bu yra ne tik na­vi­ko his­to­lo­gi­ja, mo­le­ku­li­nis pro­fi­lis, pa­cien­to sa­vy­bės, bet ir pa­žeis­to­ji žar­nos pu­sė. Ski­ria­si kai­rio­sios ir de­ši­nio­sios pu­sės sto­ro­sios žar­nos na­vi­kų kli­ni­ki­nė iš­raiš­ka bei gy­dy­mas. De­ši­nio­sios pu­sės na­vi­kai daž­niau bū­na di­des­ni, su­si­ję su BRAF mu­ta­ci­jo­mis, mik­ro­sa­te­li­tų ne­sta­bi­lu­mu, daž­niau pa­si­tai­ko mo­te­rims, jų ei­ga ag­re­sy­ves­nė. Kai­rio­sios – daž­niau ma­žes­ni, iš­pli­tę į limf­maz­gius. Pa­si­ren­kant tin­ka­miau­sią bio­lo­gi­nės te­ra­pi­jos vais­tą svar­būs tam­pa ne tik mo­le­ku­li­niai žy­me­nys (RAS ge­nų būk­lė)  bet ir pa­žeis­to­ji žar­nos pu­sė“, - sa­ko dr. E.Bal­truš­ke­vi­čie­nė. 
„Svei­ka­tos ro­dik­lių pa­ly­gi­ni­mas su ki­to­mis ša­li­mis yra pui­kus po­li­ti­nis įran­kis, ku­ris at­spin­di, kaip efek­ty­viai bu­vo in­ves­tuo­ja­ma į svei­ka­tos sek­to­rių. Ži­no­ma, su­de­da­mų­jų da­lių, ku­rios pa­vei­kia krei­vių ki­li­mą ar smu­ki­mą, yra daug, bet kar­tu tai -  įran­kis spren­di­mams pri­im­ti“, - sa­kė NVI direktoriaus pa­va­duo­to­ja moks­lui ir plėt­rai, lai­ki­nai ei­nan­ti va­do­vės pa­rei­gas prof. So­na­ta Jar­ma­lai­tė.
 
„Sto­ro­sios žar­nos vė­žio pre­ven­ci­jos pro­gra­mo­je da­ly­vau­ja ne­ma­žai skir­tin­gų sri­čių spe­cia­lis­tų. Ta­čiau vis­kas pra­si­de­da nuo šei­mos gy­dy­to­jo. Jiems ten­ka di­de­lė at­sa­ko­my­bė“, - sa­ko NVI En­dos­ko­pi­nių ty­ri­mų po­sky­rio vy­res­nio­ji or­di­na­to­rė gy­dy­to­ja gast­ro­en­te­ro­lo­gė In­ga Kil­du­šie­nė.
„Anks­ty­vų sta­di­jų ap­tin­ka­me vis dau­giau, bet ne­ra­mi­na fak­tas, kad, tar­kim, ket­vir­tos sta­di­jos sto­ro­sios žar­nos vė­žio at­ve­jų tu­ri­me tiek pat kiek ir prieš tris­de­šimt me­tų. Liūd­na, kad vis dar iš­lie­ka gru­pė pa­cien­tų, ku­rie į gy­dy­to­jų ran­kas pa­ten­ka li­gai pa­žen­gus“, - tei­gia NVI Ben­dro­sios ir ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos ir on­ko­lo­gi­jos sky­riaus chi­rur­gas dr. Aud­rius Duls­kas.
„Šian­dien vė­žys ne­bė­ra li­ga, ku­rią gy­do tik on­ko­lo­gai. No­rint pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų rei­kia skir­tin­gų sri­čių spe­cia­lis­tų ben­dra­dar­bia­vi­mo“, - tei­gia NVI Che­mo­te­ra­pi­jos sky­riaus su die­nos sta­cio­na­ru gy­dy­to­ja che­mote­ra­peu­tė dr. Edi­ta Bal­truš­ke­vi­čie­nė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris