Kovos su vėžiu dieną atvertos sveikatos sistemos žaizdos

Eimantas Šaulitis
2020-02-06
„Atriškite gydytojams rankas, leiskite jiems spręsti, ko labiausiai reikia. [...] Gydytojai parinkę geriausias priemones išsaugos sveiko, darbingo, kokybiško gyvenimo metus“, - pirmadienį Seime per Pasaulinei kovos su vėžiu dienai skirtą konferenciją sakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė.
Kovos su vėžiu dieną atvertos sveikatos sistemos žaizdos
Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje gydymas taikinių terapija derinyje su hormonoterapija esant išplitusiam krūties vėžiui nėra kompensuojamas.

Proveržis svetur
Naujausia pasaulinė vėžio sergamumo statistika – dvipusė, bet džiugi. „Sergamumas vėžiu didėja, bet išgyvenamumas gerėja. Kaip tai įmanoma? Ankstyvosios diagnostikos, atidumo, tokių dienų kaip ši minėjimų; inovacijų, kurios padeda išsaugoti gyvybes, dėka. Apskaičiuota, kad per dvidešimt šešerius metus, kada vyko tikrai ženklus vėžio diagnostikos ir gydymo progresas, išsaugotų gyvybių skaičius didėjo dvidešimt devyniais procentais. Išsaugota trys milijonai gyvybių. Visa Lietuva“, - pastebėjo S.Jarmalaitė. Ryškiausia pažanga pasiekta gydant plaučių, prostatos, krūties, storžarnės vėžį. „Proveržį atneša inovatyvūs vaistai ir naujos diagnostinės technologijos. Lietuva tokia puikia statistika pasigirti negali. Bet mes stengiamės ir pastangos nukreiptos į paciento interesą“, - teigė NVI direktorė.
Į ligonių poreikius geriau įsiklausyti padėjo prieš pusmetį pradėta socialinė akcija „Minios balsas“. Sukurta platforma, kurioje sergantieji vėžiu galėjo išsakyti savo poreikius, siūlymus. Pageidavimų, prašymų, skaudulių sąrašas išties ilgas, bet duomenis apdoroję specialistai išskyrė keturis pagrindinius punktus.


Socialinės akcijos „Minios balsas“ metu pacientų išsakytos pagrindinės pastabos, pageidavimai:
Psichologinės paramos ir pagalbos stoka.

Laukimo eilės.
Gyvenimo kokybė (implantų ir perukų kompensacija).
Reabilitacijų trūkumas.

 
Apklausos rezultatai
„Pacientai dažniausiai pasigedo psichologinės paramos ir pagalbos. Jos reikia ne tik pirmą kartą išgirdus diagnozę. Kai liga progresuoja po penkerių ar septynerių metų, pacientui būna dar didesnis šokas. Problemą sprendžiame. Nacionaliniame vėžio institute dirba komanda psichologų, kurie konsultuoja ne tik pacientus, bet ir šeimos narius. Jeigu reikia, jie pakviečiami ne tik pasakant diagnozę, bet ir skiriant gydymą. Deja, darbas apmokamas tik tuo atveju, jei skiriama paliatyvi pagalba arba reabilitacijos paslaugos“, - problemą komentavo NVI vadovė profesorė Sonata Jarmalaitė.
Kitas pacientų išskirtas trūkumas – laukimo eilės, operatyvumas nustatant diagnozę, skiriant gydymą. NVI vadovė tikina, kad stengiamasi procesą pagreitinti. Institutas stiprina bendradarbiavimą su šeimos gydytojais, gerinama ligonių konsultavimo sistema.
 

„Kad pacientas nepasiklystų tarp gausios informacijos, kuriame specialius etatus: atvejo arba sveikatos vadybininko. Turime Vėžio komunikacijos informacijos centrą. Dirbame, kad pacientas dėl iškilusių klausimų kreiptųsi į mus. Deja, tai irgi nėra finansuojama PSDF lėšomis, todėl gula ant ligoninės kaštų. Vadovas priverstas problemą spręsti vidiniais resursais. Vadinasi, ribojami gydytojų specialistų atlyginimai, lėšos, kurias galėtume skirti inovacijoms“, - apie gydymo įstaigos vadovui kylančias dilemas pasakojo profesorė Sonata Jarmalaitė.

 
Apklausoje dalyvavusios moterys rūpinosi ir gyvenimo kokybe. Jos domėjosi, ar būtų galima po rekonstrukcinės operacijos kompensuoti implantus? Šie ne iš pigiųjų – kainuoja 2 tūkst. eurų. „Ką mes darome ligoninėje? Sudarome sutartis su tiekėjais, kad nors kiek sumažintume vieneto kainą, užsakome didelį kiekį. „Minios balso“ akcija juk ir buvo viešoji konsultacija, ko reikia pacientui. Bet ministerijos atsakymas: „viskas pas mus yra gerai“,“ - skundėsi S.Jarmalaitė.
 

L.S. skaičius
50 
- tiek žmonių Lietuvoje kasdien sužino, kad susirgo vėžiu. Tai yra 18 tūkst. kasmet. 

 

Modernaus gydymo privalumai
Dar viena ryški sistemos problema ta, kad inovatyvūs vaistai Lietuvą pasiekia per lėtai. Aiškiausias pavyzdys – taikinių terapija. „Tai - specialūs vaistai, kurie veikia tam tikrus navikinės ląstelės mechanizmus, receptorius, signalo perdavimo kelią, genetines mutacijas. Skirtingai nei chemoterapija, toks gydymas labiau nukreiptas į navikines ląsteles, o ne visą organizmą. Taikinių terapija mažiau toksiška ir sukelia mažiau šalutinių reiškinių, yra geriau toleruojama.  
Krūties vėžio atveju taikinių terapija dažniausiai skiriama deriniuose su chemoterapija, hormonoterapija. Gydymas skiriamas individualizuotai, atsižvelgiama į naviko tipą, pacientės būklę. Kai kuriems krūties vėžio tipams (pvz., HER2 teigiamam krūties vėžiui) taikinių terapija yra kompensuojama ir tai tikrai didina gydymo efektyvumą. Tačiau išplitusį krūties vėžį esant ryškiems hormonų receptoriams, Lietuvoje dažniausiai pradedame gydyti chemoterapija arba vien tik hormonų terapija, nes taikinių terapija šio vėžio tipo gydymui nekompensuojama. Be abejo, tai pakankamai brangus gydymas“, - sako NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.
Deja, net kai medikamento saugumas patvirtinamas Europos Sąjungoje, Lietuvoje vaistų kompensavimo tenka laukti be galo ilgai.
 

„Mes, gydytojai, kiekvieną pacientę privalome informuoti apie visas gydymo galimybes. Tiek pas mus, tiek užsienyje jos išgirsta rekomendacijas pagal naujausius klinikinių tyrimų duomenis ir gydymo gaires. Dažnai sužino, kad modernus gydymas pas mus yra nekompensuojamas. Tai sukelia didžiulį nusivylimą tiek savo valstybe, tiek nepasitikėjimą gydytojais, sveikatos apsaugos sistema. Tokia psichologinė būklė nepadeda nei gydytis, nei sveikti“, - teigia NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.

 
„Vakarų Europos šalyse dauguma pacienčių su išplitusiu vėžiu esant ryškiems hormonų receptoriams, pradedamos gydyti ne chemoterapija, o hormonų terapija ją derinant su taikinių terapija, - pasakoja M.Drobnienė ir pastebi, kad sunki našta tenka ir medikui. - Negalim taikyti gydymo, kuris pacientei tuo metu labiausiai tiktų. Psichologiškai sudėtinga, žinant, kad yra kitas pasirinkimas, bet mes esame apriboti. Suvaržymų gydytojo darbe yra labai daug. Jie apsunkina darbą, pokalbį su pacientu... Esu buvusi stažuotėse. Antai Vokietijoje pacientai tikrai yra daug ramesni. Jie neabejoja, kad gydytojas paskirs labiausiai pacientui tinkantį gydymą. Gydytojas daug mažiau ribojimas taisyklių, tvarkų, kompensavimo mechanizmų.“

 
Sprendimams trūksta skaidrumo
Konferencijoje atstovauta visoms šalies įstaigoms, aktyviai dalyvaujančioms vėžio diagnostikoje ir gydyme. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. dr. Mindaugas Jievaltas pasigedo aiškumo gydymo politikoje. „Sprendimai Lietuvoje iki šiol vyksta ne visai skaidriai. Sprendimus finansuoti vieną ar kitą gydymą priima įvairios komisijos. Mes jų motyvų nežinome. Tyrimas nekompensuojamas. Žmonės važiuoja į Lenkiją, Latviją. Nėra gerų paaiškinimų, kodėl tas vyksta“, - sakė profesorius.
 
Inovatyvus gydymas į Lietuvą atkeliauja atsilikęs dešimteriopai. „Dabar naujų vaistų registruojama du kartus daugiau nei anksčiau. Tos šalys, kurios turi tuos vaistus onkologinėms ligoms gydyti, jau skina pirmuosius vaisius. Labai svarbu, kaip greitai vaistai pasiekia pacientą. Statistika Lietuvoje, deja, nėra tokia gera. Naujas vaistas Vokietiją pasiekia per aštuoniasdešimt dienų, Lietuvą - per devynis šimtus“, - sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

 
Statistika
Išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu Europos šalyse labai skiriasi. Vidutinis 5 metų išgyvenamumas Europoje siekia 81 proc. Šiaurės Europoje net - 84, o Lietuvoje apie 66 proc.
Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Kas penktas lietuvis miršta nuo vėžio.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris