Kovai su plaučių vėžiu reikalingas ir pacientų indėlis

Evelina Machova
2017-06-26
Mokslininkai, gydytojai onkologai kasmetinėje konferencijoje, skirtoje plaučių vėžiui, dalinosi naujienomis. Kaip sako pranešėjai, yra daug nuveikta, kad liga būtų diagnozuojama kiek įmanoma anksčiau, atlikta nemažai eksperimentinių tyrimų, parodančių, kas dedasi naviko viduje ir kaip efektyviau su juo galima kovoti. Nepaisant to sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio išlieka labai aukštas. Medikų teigimu, be pačių pacientų indėlio, vengiant tokių žalingų įpročių kaip rūkymas ir kasmetinių sveikatos patikrinimų, kad ligą būtų galima diagnozuoti anksti, norimų rezultatų gali ir nepavykti pasiekti.
Kovai su plaučių vėžiu reikalingas ir pacientų indėlis
9-ojoje Euroregioninėje torakalinės onkologijos konferencijoje apie plaučių vėžį Vilniuje diskutavo žymiausi Europos specialistai. Nuotr. iš kairės: priešnavikinės terapijos autoritetas prof. Christianas Manegoldas iš Vokietijos, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas medicinai prof. Saulius Cicėnas, kuris septintus metus iš eilės yra šios konferencijos sostinėje organizatorius ir Baltstogės Medicinos akademijos rektorius prof. Jacekas Niklinskis.

Žinutė visuomenei
Devintojoje Euroregioninėje torakalinės onkologijos konferencijoje apie vieną grėsmingiausių, iki šiol sunkiai valdomą onkologinę ligą – plaučių vėžį – Vilniuje diskutavo žymiausi Europos specialistai, gydantys plaučių vėžį ir plaučių mezoteliomą.
Pasak prof. Christiano Manegoldo iš Vokietijos, pastaruosius kelerius metus tiek gydymo, tiek ir diagnostikos galimybės keičiasi. Kaip, beje, – ir molekulinės sandaros tyrimų rezultatai.
„Tai, kad plaučių vėžys klastingas, manau, žino visi. Nepaisant visų ateinančių naujovių, atradimų, mums vis dar sunku kovoti su šia liga. Jei vertintume pastarųjų dešimties metų gydytojų galimybes, jos išsiplėtė. Bet, užbėgdamas jūsų klausimui už akių, kodėl mirtingumas lieka gana aukštas, norėčiau pridurti, kad šiuo atveju labai svarbus ir paciento indėlis.
 
Kiek man teko kalbėti su kolegomis Lietuvoje, viena iš problemų ta, kad dažnu atveju liga diagnozuojama jau pažengusi, nes žmonės nepasitikrina laiku. Išplitus plaučių vėžiui, kad ir kaip bebūtų liūdna, pacientams galime tik padėti prailginti gyvenimą. Bet tai ne tik Lietuvos problema. Vokiečiai irgi nebėga tikrintis savo sveikatos taip uoliai, kaip mums norėtųsi.

Pagrindinė žinutė, kurią norėčiau pasakyti visuomenei, – būkit geri, skirkit vieną dieną per metus pasitikrinti sveikatą. Tik vieną dieną. O jei rūkote, kad ir kaip tai būtų nelengva, meskite. Net jei jums šešiasdešimt, metus rūkyti tikimybė susirgti plaučių vėžiu sumažėja“, – sako prof. Ch.Manegold, pridurdamas, jog ir gydytojai turėtų dar aktyviau kalbėti apie plaučių vėžį.
 
Konferencijos metu buvo pristatyta ir viena iš svarbiausių naujienų – molekuliniai žymenys, kurie, pasak specialistų, gali labai anksti parodyti ligą. Pasak prof. Ch.Manegoldo, plaučių vėžio klastingumas slypi tame, jog liga neturi aiškiai išreikštų ankstyvų simptomų. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas medicinai prof. Saulius Cicėnas pritardamas kolegai teigia, jog šalys, skiriančios daug dėmesio profilaktikai, plaučių vėžį dažnai diagnozuoja ankstyvų stadijų.
 
„Diagnozuojama tokios stadijos liga, kai dar nėra naviko masės, kai rentgenu matome debesėlius. Tokie pacientai yra išgydomi. Tačiau jų būna tik iki trisdešimties procentų. Bet gera žinia ta, kad diagnozavus neišplitusią pradinių stadijų ligą maždaug devyniasdešimt procentų pacientų gyvena penkerius ir daugiau metų. Mūsų sėkmingai operuoti pacientai, kuriems buvo nustatyta ankstyvos stadijos liga. Paprasčiausias pavyzdys: žmogui, kasmet atliekančiam plaučių rentgeno nuotrauką, pastebėti neaiškūs pakitimai, žmogus pasiųstas pas onkologus, sėkmingai atlikta operacija. Štai ir visa sėkmė,“ – sako prof. S.Cicėnas.
 

Skaičiai
1500 – tiek kasmet plaučių vėžiu suserga Lietuvos gyventojų.
4 – tiek kartų dažniau ši liga diagnozuojama vyrams.
Nuo plaučių vėžio miršta daugiausia onkologinėmis ligomis sergančiųjų. Vyrų sergamumas plaučių vėžiu realiai sumažėjęs, moterų sergamumas turi tendenciją didėti.

 
Ieško naujų galimybių
Pasak prof. S.Cicėno, konferencijos organizuojamos jau devintus metus ir septynis kartus iš jų jos vyko Lietuvoje. „Mes pirmaujame tiek kalbant apie plaučių vėžio sergamumą, tiek ir mirštamumą. Todėl mums itin svarbu, kad savo tyrimus, pranešimus atvyksta pristatyti garsiausi ir aukščiausio lygio mokslininkai. Žinoma, šių metų konferencijoje pristatyta labai daug eksperimentinių darbų, tačiau jie labai svarbūs. Mokslininkai ieško tiek naujų gydymo galimybių, ligos atsiradimo priežasčių, nemaža dalis šiandienos atradimų jau yra taikomi klinikoje. Tarkim, visai neseniai atrasti imunologiniai receptoriai, sukurta nemažai naujų vaistų. Galima sakyti, kad imunoterapija yra tarsi revoliucija“, – sako prof. S.Cicėnas.
 
Vadinamoji „immune checkpoint“ inhibitorių terapija, kai suardoma naviko receptorių jungtis su imuninėmis ląstelėmis, ir tokiu būdu atkuriamas imuninis priešvėžinis organizmo atsakas. Inhibitorius blokuoja receptorių, kuris slopina T limfocitų veiklą, nukreiptą prieš vėžio ląsteles. Deja, šie vaistai nėra efektyvūs visiems, vieniems pacientam padeda, kitiems – ne. Naviko ląstelės turi daug galimų kelių, padedančių apsisaugoti nuo imuninės sistemos. Tuo tarpu konferencijos svečiai, kalbėdami apie imunoterapiją akcentavo, jog šiuo metu ji yra viena iš labiausiai besivystančių vėžio gydymo sričių, o ateityje bus registruojama daug įvairių gydymo kombinacijų.

 
„Dabartinė imunoterapija yra efektyvi nedidelei ligonių daliai – apie 20 proc., bet tiems, kuriems pasiekiamas atsakas į gydymą, jis tęsiasi ilgai – metais. Ir tai yra didelis žingsnis stengiantis, kad vėžys taptų lėtine kontroliuojama liga. Šiuo metu imunoterapija Lietuvoje prieinama tik pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose tyrimuose, kurie vyksta ir mūsų ligoninėje“, – sako prof. S.Cicėnas.
Pasak jo, kalbant apie klinikinius vaistų tyrimus, skirtus plaučių vėžiui, Lietuva, kaip bebūtų liūdna, yra patraukli šalis. Mat turime pakankamą pacientų skaičių dėl aukšto sergamumo, taip pat dažnu atveju liga diagnozuojama pavėluotai, kuomet visos išbandytos galimybės nedavė norimų rezultatų ir paciento prognozė nėra gera, o šiai ligai skiriami vaistai šiuo metu ir kuriami tokiems pacientams, kurie nebeturi jokių kitų galimybių.
Savo ruožtu patologijos „žvaigžde“ tituluojamas prof. Mauro Papotti iš Italijos pranešime akcentavo, jog kas kartą prieš taikant gydymą reikia labai daug žinoti ir apie patį naviką bei apie jo aplinką. Nes nuo to taip pat daug priklauso, kokie gydymo rezultatai bus pasiekiami.


Komentarai

Bialystoko medicinos universiteto Plaučių ligų ir tuberkuliozės II departamento vadovas Robertas M.Mroz (Lenkija):

- Kamieninių ląstelių panaudojimo technologijos kaip ir genų redagavimas, mano nuomone, yra du perspektyviausi pokyčiai, kurie gali sukelti perversmą biomedicinoje. Kamieninės ląstelės medicinoje naudojamos jau gana plačiai jas, jei tiktų toks išsireiškimas, „perprogramuojant“ į tokias, kurių reikia. Taikant tokius metodus nemažai gerų rezultatų yra pasiekta regeneracinėje medicinoje. Kalbant apie plaučių vėžį, mokslininkai pastaruosius kelerius metus skyrė labai daug dėmesio naviko sandarai, buvo ištirta, kokie mechanizmai ten veikia.
 
Buvo atrastos genų mutacijos. Nustatyta, kad tam tikras skaičius ligonių turi pakitusių – matavusių genų. Dabar vykdome eksperimentus, kad išsiaiškinus tuos mutavusius genus galėtume juos „išoperuoti“ ir taikant tam tikras technologijas, panaudojant ne mutavusius genus, sujungti su jau mutavusiais ir paversti juos gerais, sveikais genais, užkertančiais kelią ligai, ir atgal persodinti juos žmogui. Kol kas tyrimų ir eksperimentų pasiekimai daug žadantys. Ar toks metodas bus netrukus taikomas praktikoje, kol kas dar anksti kalbėti, bet matant dabar gaunamus rezultatus vilčių yra nemažai.
 
Vienos medicinos universiteto prof. Robert Pirker (Austrija):

- Austrijoje kasmet plaučių vėžys diagnozuojamas keturiems tūkstančiams žmonių. Tiek turbūt naujų atvejų bendrai sudėjus diagnozuojama per visas tris Baltijos šalis. Žinoma, dabartinės gydymo galimybės plečiasi, tarkim, aš pristačiau pranešimą apie imunoterapiją pažengusiam plaučių vėžio gydymui taikant ją kartu su kitais metodais vienu metu. Žinoma, turime daug dar neatsakytų klausimų, tačiau mokslas nestovi vietoje, praktiškai kasmet susirenkame pasidalinti aktualiausiomis naujienomis. Tačiau, mano nuomone, skiriant didelį dėmesį gydymo metodų tobulinimui, naujų vaistų kūrimui, reikia nepamiršti ir prevencijos.
 
Manęs dažnai klausia, kokios efektyviausios priemonės kovojant su plaučių vėžiu. Pirmiausia turime dėti pastangas mažindami rūkančiųjų skaičių. Kas gali čia padėti? Cigarečių akcizo didinimas, jos turi tapti sunkiai įperkamos. Ypač kalbant apie vaikus. Sutinku, kad šiandien šia linkme nuveikta nemažai, tačiau, mano nuomone, dabar pagrindinė kova su rūkymų turėtų būti nukreipta į jaunąją kartą. Mūsų visų tikslas turėtų būti, kad būtent jie pirmiausia nepradėtų rūkyti. Tuomet galbūt galėsime kalbėti apie plaučių vėžio sergamumo mažėjimą.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris