Skaitė iš lūpų
Tėvai, kad dukra nuo gimimo neprigirdinti, suprato, kai Jurgita buvo trejų. Mat tais laikais klausos tyrimai vos gimusiems kūdikiams nebūdavo atliekami. Kadangi klausos negalia operacija neišgydoma, vienintelis būdas girdėti geriau – klausos aparatas. Tačiau Jurgita pasirinko būdą prisitaikyti prie aplinkos ir skaityti iš lūpų. Mat klausos aparatai tik trukdė. „Tuo metu klausos aparatai buvo tokie klaikūs, jog nutariau jų nenešioti ir būti neprigirdinti, nei nuolat galvoje girdėti triukšmą, šnaresį, lyg būtų blogai nustatytos radijo bangos, - sako Jurgita. - Išmokau skaityti iš lūpų ir kitais būdais sugaudyti informaciją, sukausi iš padėties, visomis išgalėmis mėgindavau prisitaikyti.
 
Apsimesdavo išsiblaškiusi
Tai, kad Jurgita neprigirdi, mokykloje žinojo tik keli artimiausi draugai. Mergaitė tai slėpė ir nuo mokytojų. Dažną nereagavimą į aplinkinius šie nurašydavo keistokam jos būdui. Už tai Jurgitai prilipo svajoklės etiketė.
„Buvau ramaus būdo. Niekas nesuprato, kas man yra. Kurtiesiems būdavo specialios mokyklos, kadangi nebuvau visai kurčia, nesimokiau gestų kalbos, pasirinkau lankyti normalią mokyklą. Taigi mokytojai ir klasės draugai mane laikė tiesiog tylene. Jei ko neišgirsdavau, tylėdavau, kol man kas nors nekumšteldavo, pakartodavo“, - pasakoja Jurgita.
Už tat mokslai sekėsi Jurgitai geriau nei vidutiniškai. Ką praleisdavo pamokose, nepavykdavo susižinoti iš draugų, po pamokų keliaudavo į biblioteką surinkti informacijos, čia praleisdavo daug laiko.
 
Klausos aparatą įsigijo studijoms
Įstojus į universitetą Jurgitos taktika suprasti žmones ėmė nebeveikti. Drastiškai pasikeitusi aplinka, didžiulės auditorijos, mažesnis dėmesys studentams merginą įspraudė į kampą. Teko rinktis: arba klausos aparatas ir mokslai universitete, arba nieko.
„Nespėdavau konspektuoti, kompiuteriai ir internetas tais laikais namuose dar buvo retas dalykas. Turėjau nuspręsti, kaip gyventi toliau. Tuo metu jau buvo galima įsigyti kokybiškesnių klausos prietaisų. Dabar net vizualiai iš karto nesuprastumėte, kad esu su klausos aparatu“, - patikina ji.
Galima sakyti, kad tik po aštuoniolikos metų laviravimo ir mėginimo prisitaikyti moteris ėmė gyventi visavertį gyvenimą. Šiandien belieka tik spėlioti, kokio būdo ji užaugtų, jei technologinis šuolis būtų įvykęs anksčiau.
„Jei su klausos aparatu būčiau augusi nuo vaikystės, manau, dabar būčiau visai kitas žmogus. Nebūčiau ta keista, tyli, rami mergaitė. Negalia suformavo mano charakterį“, - įsitikinusi pašnekovė.

---

 
Interviu su specialistu
Klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis:

- Ar visais atvejais galima atkurti prarastą klausą?
- Tai priklauso nuo veiksnių, dėl kurių žmogus ją prarado. Ar tai dėl meningito, gripo komplikacijų, kitų ligų, ar patirtų galvos traumų. Bet kokiu atveju, gali pavykti atkurti klausą chirurginiu būdu, ar ne, parodo tik išsamūs tyrimai.
 
- Jei ne, tokiu atveju išeitis – klausos aparatai? Ar visiems jie padeda?
- Kurtumo klausos aparatu nepagydysi, tačiau turintiems labai silpną klausą jie gali sugrąžinti visavertį gyvenimą. Stimuliuojant klausos likučius klausos aparatu, garso banga pasiekia smegenų signalus ir juos supranta. Klausos likučiai matuojami audiograma ir kitais tyrimais, kurie parodo, kiek procentiškai klausos aparatas gali pagerinti klausą.
Tačiau labai svarbu klausą mėginti atkurti laiku. Jei vyresniame amžiuje žmogus nutarė pamėginti susigrąžinti klausą, pavyzdžiui, susigundęs technologijomis, to padaryti greičiausiai nebepavyks. Mat smegenys per tam tikrą laiką ima nebesiklausyti garso. Bėgant laikui susiformuoja jau kitokie informacijos priėmimo būdai – vystosi rega, o silpna klausa visai nunyksta.
 
- Su kokiomis pagrindinėmis socialinėmis problemomis susiduria silpnai girdintieji? Negali vairuoti, kalbėtis telefonu, dirbti tam tikro darbo?
- Na, vairuoti dėl to dažniausiai galima. Tačiau klausos negalia turi įtakos socialinei atskirčiai. Kai nepavyksta laisvai susikalbėti, žmonės tiesiog ima vengti bendravimo. Neprigirdintieji neretai eina lengviausiu keliu ir pasirenka tiesiog nieko nedaryti, neieško sprendimo būdų. Dėl to užsisklendžia, kenčia psichologiškai.
 
- Kokios priežastys dažniausiai stabdo nesikreipti pagalbos? Gal klausos aparatai sunkiai įkandami finansiškai?
- Nors valstybės finansavimas juos įsigyti galėtų būti greitesnis, sklandesnis, didelių problemų čia nėra. Ilgą laiką žmonės delsia, nes klausos aparatai neva sendina. Protezai suponuoja senatvę, todėl dažnai jų vengiama dėl įvaizdžio, esą ką pagalvos aplinkiniai.
 
- Karantino metu dėvimos kaukės turbūt kaip reikiant apsunkina socialinį gyvenimą turintiesiems klausos problemų - skaityti iš lūpų laisvai negali.
- Vizualinis pašnekovo matymas padeda geriau suprasti aplinką, o po kauke paslėptas veidas neleidžia skaityti iš lūpų, stebėti žmogaus mimikos. Dabar tapo ypač aktualu išspręsti klausos problemas, ieškoma įsigyti aparatų net nuotoliniu būdu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!