Katarakta sergantis Juozas: baisiausia – prarasti hobį

Greta Vanagienė
2023-05-18
„Baisiausia buvo prarasti hobį“, – pasakoja 65-erių alytiškis Juozas Muzikevičius, kai išgirdo kataraktos diagnozę. Fotografuoti mėgęs vyras suprastėjusį regėjimą tiesiog nurašė prastam foto objektyvui, prastam apšvietimui, blogam orui, galiausiai bėgantiems metams…
Katarakta sergantis Juozas: baisiausia – prarasti hobį
Katarakta Juozą Muzikevičių vijosi pamažu. Vyras pasakoja iki 45-erių absoliučiai nesiskundęs regėjimu. Vėliau ant nosies atsirado akiniai, o su tuo ir tolesni skundai dėl regos. Kadangi Juozo aistra fotografuoti – skundėsi prastu apšvietimu, nevalytu fotoobjektyvu, prastais akiniais.

Bijojo vairuoti automobilį
Katarakta Juozą Muzikevičių vijosi pamažu. Vyras pasakoja iki 45-erių absoliučiai nesiskundęs regėjimu. Vėliau ant nosies atsirado akiniai, o su tuo ir tolesni skundai dėl regos. Kadangi Juozo aistra fotografuoti – skundėsi prastu apšvietimu, nevalytu fotoobjektyvu, prastais akiniais. „Reikalai greitai ėjo blogyn. Galiausiai net bijojau vairuoti automobilį, – prisipažįsta pašnekovas. – Maniau, kad problema yra su akiniais, nuvažiavau pasikeist į stipresnius, o ten sulaukiau žinios, kad man katarakta. Likau pritrenktas. Iškart paklausiau, kokie gali būti gydymo keliai. Pasirodo, tik operacija.“
 
Nors, anot pašnekovo, visos kūno dalys žmogui brangios, akys ypač. Mat iškilo grėsmė kartu su regėjimu netekti ir aistros – fotografavimo.
 
Ieškojo geriausios specialistės
Juozas pasakoja ėjęs paprasčiausiu keliu – operaciją patikėjo valstybiniam sektoriui. Mat buvo girdėjęs puikių atsiliepimų apie gydytoją Sonatą Steponaitytę, pas kurią ir registravosi konsultacijos. „Iki pirminės konsultacijos palaukti teko kelis mėnesius, nenorėjau eiti privačiai, norėjau būtent pas išgirtą medikę“, – tvirtina alytiškis.

 
Tiesa, operacijos datą dėl sveikatos trikdžių teko kelis kartus atidėti: tai kovidas koją pakišo, tai peršalimas.
„Kol dar mačiau, viskas buvo gerai, o paskui staiga ėmė blogėti: prieš operaciją jau vargiai, ką įžiūrėjau. Kadangi dirbu su technologijomis, akys man ypač svarbios. Bet galiausiai nebegalėjau sufokusuoti vaizdo monitoriuje. Nusipirkau padidinimo stiklą“, – paskutines dienas prieš operaciją prisiminė J.Muzikevičius.
 
Lietuvos medikai – aukso fondas
„Mūsų gydytojai yra Lietuvos stebuklas, aukso fondas. Jie išvis turėtų būti valstybės išlaikomi, neturėtų sukti galvos, kad uždirbtų atlyginimą, o tik dirbtų savo darbą – ką sugeba geriausiai“, – pagyrimų, kaip pats sako, auksinių rankų žmonėms, negailėjo ponas Juozas.
Pašnekovas tvirtina, jog gyvenimo patirta operacija nesujaukė. To sąskaita – savaitė nedarbingumo, fizinio krūvio mažinimas, kurį laiką prastesnė miego kokybė.
„Po operacijos akinius naudoju tik skaitydamas. Į tolį matau puikiai. Tiesa, netrukus laukia kita – kairės akies – operacija. Tai buvo aišku iš pat pradžių, tik norėjau laiko atsigauti. Jei taip pasiseks operacija, kaip su dešine akimi, bus pasaulio stebuklas“, – juokavo vyras.

 
Interviu su specialistu
Kauno miesto poliklinikos gydytoja oftalmologė Sonata Steponaitytė:

- Dažnai katarakta apibūdinama kaip klastinga liga. Kodėl?
- Lęšiukas drumstėja pamažu ir be skausmo. Žmogus dažniausiai ima blogai matyti viena akimi, todėl net nejaučia regėjimo pablogėjimo, kol neuždengia vienos akies ir nepamato, kad kita mato prasčiau.
Pacientai atėję dažniausiai ir skundžiasi, kad „staiga“ apakau, nors ligos procesas jau būna prasidėjęs seniausiai. Matome ypač pablogėjusią situaciją po kovido, nes pacientai neturėjo galimybės ateiti pasitikrinti pas akių gydytoją.

 
- Kokie pirmieji simptomai išduoda apie kataraktą?
- Pradžioje regėjimas tampa neryškus, prasčiau matoma vairuojant, ypač apsunksta vairavimas naktį, tamsiu paros metu žmogus gali matyti ratilus aplink šviesas. Taip pat pasikeičia spalvos, jos tampa ne tokios ryškios, dažniausiai gelsvo atspalvio, matymas tampa lyg pro rūką.
 
- Kaip to nesupainioti tiesiog su suprastėjusiu regėjimu?
- Identifikuoti, kad tai būtent katarakta, gali tik oftalmologai atlikę tyrimą. Regėjimą koreguojame stiklais, tačiau jei nepadeda, dažniausiai tai parodo, kad yra drumstas akių lęšiukas, arba nustatomos kitos akių ligos.
 
- Ar būna įgimta katarakta? Kaip dažnai pasitaiko?

- Pasitaiko labai retai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tik nuo vieno iki penkiolikos atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų.
 
- Kaip progresuoja ši liga?
- Pamažu, nebent katarakta būna potrauminė. Taip pat ji gali formuotis kaip kitų ligų pasekmė, sparčiau po įvairių akies uždegimų.
 
- Kokie galimi gydymo būdai?
- Nepadės jokie lašiukai ar vitaminai, net ir akių stiklai neišgelbės regėjimo. Gydyti galima tik chirurginiu būdu – operacija. Jos metu yra skaldomas nuosavas lęšiukas ir vietoje jo implantuojamas dirbtinis. Tokiu būdu katarakta išgydoma visiškai. Vis dėlto net ir atlikus operaciją matymas gali būti ne šimtu procentų geras. Įtaką tam gali daryti ir kitos akių ligos, tokios kaip glaukoma, geltonosios dėmės degeneracija, diabetu sergantiems žmonėms gali būti kraujagyslių pažeidimų.
 
- Ar yra prevencija, kaip išvengti kataraktos?
- Paprasčiausias būdas – saulėtą dieną nešioti akinius. Akių lęšiukas, nesaugant akių, nuo saulės spindulių drumstėja. Daugiau padėti apsisaugoti nuo ligos gali bendras organizmo stiprinimas, sveika mityba. Taip pat svarbi tinkama kaklo padėtis, nes kraujotakos pablogėjimai skatina ligos progresavimą. Įtaką daro ir poilsio režimas – kompiuterių ekranai sveikatos akims taip pat nepriduoda.
 
- Kas atsiduria rizikos grupėje susirgti šia liga?
- Katarakta dažniausiai atsiranda su amžiumi. Vyksta natūralus akies lęšiuko senėjimas. Paprastai žmonės suserga nuo keturiasdešimties penkiasdešimties metų. Dažniausi atvejai nuo 60-70 metų. Tai – pagrindinė žmonių grupė, kuriuos operuojame.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Nėra paso – nebus ir vaistų

      Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

      razinka


      Sveika šeima


      Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

      Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

      Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Pseudomokslas apie makalienę
      Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
      Apie ponią Frustraciją Mortenson
      Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
      Pats juokingiausias rašinys
      Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

      Naujas numeris