- Kada pastebėjote, jog sūnaus kojai kažkas ne taip?
- Jog sūnui kažkas blogai su koja pastebėjau gan anksti, kai jis dar nebuvo sulaukęs metų. Problema išryškėjo, kai vaikas pradėjo mėginti stotis. Diagnozę gydytojai nustatė praktiškai iškart.
 
- Tikriausiai iki paskutinės operacijos nuėjote nelengvą gydymo kelią?
- Šiuo metu sūnui yra devyneri. Per pastaruosius aštuonerius metus operacijų turėjome ne vieną ir ne dvi. Tiesą sakant, dabar net sunku pasakyti, kiek kartų jis buvo operuojamas. Pirmoji operacija atlikta, kai sūnus sulaukė pusantrų metų. Tai tapo savotiška rutina, kadangi operuojamas jis buvo bent jau kartą per metus, o kartais ir po dukart. Pirmosios operacijos atliktos Kaune. Tačiau vis nepasisekdavo. Pasitaikydavo ir implanto atmetimo reakcijų. Gydymas neduodavo jokių ilgalaikių rezultatų. Ilgiausias laiko tarpas, kiek po operacijos vaikas daugiau ar mažiau galėjo naudotis koja, buvo metai. Po to vėl matydavosi, jog kaulas krypsta.
 
- O skausmus vaikas kentė?
- Priklausomai nuo oro sąlygų. Besikeičiant orams sūnus dažnai pasiskųsdavo stipriais skausmais. Aišku, normaliai minti visu svoriu kojos jis irgi negalėjo, nes tuojau pat pajausdavo skausmą.
 
- Berniukas turėjo kokių nors judėjimo apribojimų? 
- Didžiąją dalį gyvenimo mano sūnus galėjo vaikščioti tik su pagalbinėmis priemonėms. Mažas būdamas vaikščiodavo su vaikštyne, kurią suteikė Lietuvos neįgaliųjų draugija. Reabilitacijų po kiekvienos operacijos metu gaudavo siuntimą į sanatoriją, kur pramoko vaikščioti su ramentais. Su jais mes nesiskiriame jau kokie treji metai.
 
- Kaip jaučiatės po operacijos?
- Na, kol kas viskas atrodo gerai. Koja tiesi. Žinoma gydytojai dar kategoriškai draudžia stotis. Gijimas ir reabilitacija užtruks kurį laiką. Tačiau gydytojo prognozės nuteikė optimistiškai.


Prieš operaciją


Po operacijos

---

 
Interviu su specialistu
Santaros klinikų Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Bernotavičius:

- Gydytojau, papasakokite šiek tiek apie šio berniuko diagnozę.
- Būklė - itin reta. Berniukas turi įgimtą blauzdikaulio pseudoartrozę. Iš esmės tai yra nevisavertis kaulas dėl įgimto kraujotakos sutrikimo galūnėje. Paprastai tai pastebima jau tik ką gimusiam vaikui, kadangi matoma blauzdikaulio deformacija. Paprastai šios būklės paveikta būna tik viena koja. Dėl minėto kraujotakos sutrikimo laikui bėgant kaulo kokybė prastėja ir labai dažnai vaikui pradėjus ar dar net nepradėjus vaikščioti, tas kaulas sulūžta. Šiuo atveju taikant įprastą kaulo lūžio gydymą jis nebus efektyvus. Kadangi patologija yra labai reta, o iki šiol gydymas retai kada pasiteisindavo, dėl nuolatinių kaulo lūžių galūnė būdavo amputuojama.
Šiam vaikui buvo atliktos kelios operacijos. Gydomas jis praktiškai nuo pat gimimo. Buvo implantuojami sintetiniai kaulai bei atraminės plokštelės. Deja, gydymas visais atvejais buvo nebuvo sėkmingas. Tai visiškai nereiškia, jog taikytas netinkamas gydymas ar nustatyta netiksli diagnozė. Visos priemonės, kurios buvo taikomos šio paciento būklei pagerinti, taikytos teisingai, atsižvelgiant į tai, kas medikams buvo žinoma ir prieinama tuo metu.
 
- Papasakokite kiek plačiau apie inovatyvią operaciją, kurią atlikote mažajam pacientui.
Šios patologijos atveju lūžęs kaulas tinkamai nesugyja dėl prastos kraujotakos. Tuomet lūžio vietoje formuojasi jungiamasis randinis audinys, neleidžiantis kaului tinkamai suaugti. Operacijos metu, kaip įmanoma kruopščiau, pašalinamas randinis audinys. Po to abu lūžusio kaulo galai yra sujungiami specialiu implantu, kuris dedamas tiesiai į kaulo kanalą, šiuo atveju blauzdikaulio. Skirtingai negu seniau naudojami implantai, šis leidžia kaului suaugti ir pats „auga“ kartu su juo apytiksliai dešimt centimetrų. Papildomai implanto prijungimo vietose priauginamas papildomas kaulinis audinys, kuris paimamas iš dubinkaulio. Tokio implanto keitimas numatomas daugiau ar mažiau po dvejų ar trejų metų. Šios operacijos jau bus žymiai paprastesnės ir jų tikslas tiesiog užtikrinti, kad blauzdikaulis tinkamai augtų, augant pacientui.
Kadangi ši patologija yra itin reta, medikams Lietuvoje trūko žinių tinkamai ją gydyti. Mums pavyko nuvykti stažuotis į Jungtines Amerikos Valstijas, kur galėjome stebėti tokio pobūdžio operacijas.
 
- Kokia tikimybė, jog po šios operacijos pacientas galės visaverčiai naudotis koja, vaikščioti be pagalbinių priemonių?
- Vadovaujantis duomenimis, kurie jau sukaupti pasaulio medicinos praktikoje, sėkmės tikimybė, jog kaulas suaugs ir pacientas galės ne tik judėti be pagalbos, bet gyventi absoliučiai normalų gyvenimą siekia per devyniasdešimt procentų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!