Kaip su­de­rin­ti: karš­tas oras ir šir­dies veik­la?

Aigustė Tavoraitė
2018-06-25
Šil­tuo­ju me­tų lai­ku be­si­le­pi­nant ma­lo­niais orais ir sau­lės spin­du­liais, svar­bu ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti pa­grin­di­niam or­ga­niz­mo va­rik­liui – šir­džiai. Anot spe­cia­lis­tų, šiuo lai­ko­tar­piu vais­ti­nes už­plūs­ta dau­gy­bė klien­tų, be­si­skun­džian­čių su­tri­ku­sia šir­dies veik­la. Karš­tas oras – pa­vo­jin­giau­sias kar­dio­lo­gi­niams li­go­niams, nes ga­li lem­ti šir­dies li­gų pa­ū­mė­ji­mą. Ko­kių veiks­mų im­tis, kad iš­veng­tu­me ne­lai­mės, pa­ta­ria „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ vais­ti­nin­kė-ve­dė­ja Edi­ta Stan­ke­vi­čiū­tė.
Kaip su­de­rin­ti: karš­tas oras ir šir­dies veik­la?
Jeigu žmogus nežino, kad jo kraujagyslėse ar širdyje yra tam tikrų pakitimų, esant karštam orui, rizika būti ištiktam insulto ar infarkto, padidėja.

– Dėl ko­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų žmo­nės daž­niau­siai krei­pia­si į vais­ti­nin­kus at­ši­lus orams?
– Šil­tuo­ju me­tų lai­ku pa­dau­gė­ja žmo­nių, ku­rie skun­džia­si virš­ki­ni­mo pro­ble­mo­mis, ap­si­lan­ko ir tie, ku­rie ga­vo per daug mei­lės iš sau­lės – per­kai­to ar nu­de­gė. Kai ter­mo­met­ro stul­pe­lis ge­ro­kai šok­te­li į vir­šų, pa­dau­gė­ja be­si­skun­džian­čių gal­vos svai­gi­mu, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, su­tri­ku­siu krau­jo­spūdžiu, ko­or­di­na­ci­jos pra­ra­di­mu, tins­tan­čio­mis ga­lū­nė­mis (tai ga­li bū­ti šir­dies ar­ba inks­tų li­gų po­žy­mis). Jei­gu žmo­gus jau­čia per­ne­lyg grei­tą ar lė­tą šir­dies pla­ki­mą, ne­įpras­tą vir­pė­ji­mą krū­ti­nė­je ar kak­le, skaus­mą šir­dies plo­te, du­su­lį, sil­pnu­mą, tai ga­li bū­ti rim­tas įspė­ji­mas, kad rei­kia kar­dio­lo­go pa­gal­bos.

– Ko­dėl bū­tent šil­tuo­ju me­tų lai­ku rei­kė­tų skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį šir­dies būk­lei ir iš­skir­ti­nai tiems, ku­rie tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų, su­si­ju­sių su šir­di­mi?

– Kai lau­ke yra karš­ta, or­ga­niz­mas ban­do at­vė­sin­ti kū­ną – šir­dis ima va­ri­nė­ti krau­ją daž­niau, dėl ko pa­daž­nė­ja pul­sas ir iš­si­ski­ria pra­kai­tas. Dėl pa­daž­nė­ju­sio šir­dies pul­so at­si­ran­da ben­dras sil­pnu­mas, nuo­var­gis, gal­vos skaus­mas. Jei­gu žmo­gus ne­ži­no, kad jo krau­ja­gys­lė­se ar šir­dy­je yra tam tik­rų pa­ki­ti­mų, esant karš­tam orui, ri­zi­ka bū­ti iš­tik­tam in­sul­to ar in­fark­to, pa­di­dė­ja. Be­si­mė­gau­jant va­sa­ra, svar­bu ger­ti pa­kan­ka­mai skys­čių, nes šil­tuo­ju me­tų lai­ku krau­jo kre­šu­mas yra di­des­nis. Su­tirš­tė­jus krau­jui, ga­li su­si­da­ry­ti trom­bai, dėl ku­rių ir iš­tin­ka in­fark­tas ar in­sul­tas. Tie, ku­rie ži­no, kad ser­ga tam tik­ro­mis šir­dies li­go­mis, tu­rė­tų ne­nu­trauk­ti pa­skir­tų vais­tų var­to­ji­mo, o iš­ki­lus klau­si­mams ne­bi­jo­ti kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais.

– Va­sa­rą gau­siau pra­kai­tuo­ja­me, tad ne­ten­ka­me ir tam tik­rų me­džia­gų. Ko­kios me­džia­gos yra rei­ka­lin­gos nor­ma­liai šir­dies veik­lai pa­lai­ky­ti?
– Pra­kai­tas iš or­ga­niz­mo pa­ša­li­na ši­lu­mos per­tek­lių ir su­tei­kia jam au­ši­ni­mo po­vei­kį. Tie­sa, kar­tu su pra­kai­tu žmo­gus ne­ten­ka ir gy­vy­biš­kai svar­bių ele­men­tų: mag­nio, ka­lio ir kt. Jei­gu šių ele­men­tų ima trūk­ti, ga­li at­si­ras­ti šir­dies rit­mo su­tri­ki­mai. Jei jus kan­ki­na nuo­var­gis, nak­ti­mis var­gi­na mėš­lun­gis, o ga­liau­siai vis­ką vai­ni­kuo­ja šir­dies rit­mo pro­ble­mos, ko ge­ro, jums trūks­ta ka­lio ir mag­nio.

– Pra­kal­bo­te apie tai, kad me­di­kų pa­skir­tų vais­tų ne­rei­kė­tų nu­trauk­ti, o kaip dėl vais­tų su­de­ri­na­mu­mo, į ką de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį?
– Vi­sų pir­ma, rei­kė­tų pra­dė­ti nuo tai­syk­lin­go vais­tų už­gė­ri­mo. Sa­vo klien­tams nuo­la­tos pri­me­na­me, kad vi­sus vais­tus rei­kia už­ger­ti van­de­niu. Jei­gu vais­tai bus už­ge­ria­mi ne­tin­ka­mai, ga­li ding­ti vais­to gy­do­ma­sis po­vei­kis.
Pa­vyz­džiui, span­guo­lių sul­tys la­bai stip­ri­na krau­jo kre­šė­ji­mą vei­kian­čių vais­tų po­vei­kį, net­gi ga­li su­kel­ti krau­ja­vi­mą skran­dy­je, o greipf­ru­tuo­se esan­čios che­mi­nės me­džia­gos, fu­ra­no­ku­ma­ri­nai, neut­ra­li­zuo­ja fer­men­tus, ku­rie skai­do kai ku­rias vais­ti­nes me­džia­gas. Ne­tin­ka ir ka­va, pie­nas, ar­ba­ta ir ypač al­ko­ho­lis. O kal­bant apie vais­tų su­de­ri­na­mu­mą, ne­tin­ka­mai juos var­to­jant ga­li­ma taip ir ne­su­lauk­ti po­vei­kio. Kiek­vie­no­je „Gin­ta­ri­nė­je vais­ti­nė­je“ ga­li­te ne­mo­ka­mai pa­tik­rin­ti vais­tų su­de­ri­na­mu­mą, to­dėl la­bai svar­bu prieš pra­de­dant ger­ti vais­tus per­skai­ty­ti in­for­ma­ci­nį la­pe­lį bei vi­sa­da kal­bė­tis su far­ma­ci­nin­kais ar me­di­kais.


Verta žinoti:

Nau­din­gi pa­ta­ri­mai, kad va­sa­rą ga­lė­tu­me džiaug­tis stip­ria ir svei­ka šir­di­mi

• Šil­tuo­ju me­tų lai­ku skys­čiai or­ga­niz­mui yra bū­ti­ni. Jei jų ims trūk­ti, krau­jas ga­li su­tirš­tė­ti ir žmo­nes, tu­rin­čius šir­dies pro­ble­mų, ga­li iš­tik­ti in­fark­tas ar in­sul­tas. No­rė­da­mi at­si­gai­- vin­ti, rin­ki­tės van­de­nį, bet ne sul­tis ar li­mo­- na­dus, ku­riuo­se yra daug pri­dė­ti­nio cuk­raus.
• Ven­ki­te al­ko­ho­lio. Iš­gė­rus, ši­lu­mos smū­gio ti­ki­my­bė pa­di­dė­ja net 15 kar­tų. Be to, al­ko­ho­lis inks­tus ska­ti­na ša­lin­ti skys­čius, ne­ten­ka­me svar­bių mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, tai le­mia šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus.
• Nors tai­syk­lin­gai mai­tin­tis rei­kia vi­sus me­tus, šil­tuo­ju me­tų lai­ku mi­ty­bai tu­rė­tu­me skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį. Or­ga­niz­mui svar­bu gau­ti vi­sų rei­ka­lin­gų me­džia­gų, tad rei­kė­tų at­ras­ti ba­lan­są tarp au­ga­li­nio mais­to ir mė­sos ar žu­vies. Au­ga­li­nis mais­tas pa­leng­vi­na krau­ja­gys­lėms ir šir­džiai ten­kan­čius krū­vius.
• Jei­gu tu­ri­te pro­ble­mų, su­si­ju­sių su šir­di­mi, ne­pa­mirš­ki­te kon­tro­liuo­ti krau­jo­spūdžio. Jei­gu me­di­kai yra pa­sky­rę vais­tų, sa­va­va­liš­kai ne­nu­trau­ki­te jų var­to­ji­mo (net jei­gu jū­sų šir­dies būk­lė pa­ge­rė­jo).
• Gu­do­be­lės ir čes­na­kai – nau­din­gi šir­džiai. Juo­se esan­čios me­džia­gos nor­ma­li­zuo­ja krau­jo­spūdį, re­gu­liuo­ja šir­dies rit­mą, ge­ri­na krau­jo­ta­ką šir­dies bei pe­ri­fe­ri­nė­se krau­ja­gys­lė­se.
• Var­to­ki­te pro­duk­tus, ku­riuo­se yra mag­nio. Jo trū­ku­mas krau­jy­je di­di­na šir­dies li­gų ir pa­di­dė­ju­sio krau­jo­spūdžio ri­zi­ką. 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris