Nors bipolinio sutrikimo požymiai dažniausiai išryškėja jau vaikystėje, juos neretai aplinkiniai ignoruoja ar tiesiog nepastebi. Kaip teigia psichoterapeutas E. Siudikas: „Mes labiau rūpinamės vaiko išore, nei vidumi – svarbiau tampa ar drabužiai neištepti, ar vaikas pavalgęs, o vidiniai išgyvenimai tarsi nurašomi paauglystei“. Pasak pašnekovo, itin svarbu tiesiog paklausti, kaip vaikas šiuo metu jaučiasi, ką išgyvena, nes padidėjęs nerimas ar užsisklendimas savyje išduoda, jog kažkas yra ne taip.
 
S. Gulbinaitė pasakodama apie save pastebėjo, kad nors ir puikiai užmaskuotas nerimo jausmas vaikystėje jai ir buvo nuolatinis palydovas, ji nepabijo ieškoti pagalbos. Prieš dvylika metų pradėjusi savo kelią link diagnozės mergina pirmiausia susidūrė su stereotipiniu požiūriu: „Vos po dviejų apsilankymų pas psichoterapeutę išgirdau – „nevaidink princesės, nieko tau nėra“.  
Pasak fotografės, visuomenės požiūris į emocinę žmogaus būseną vis dar stigmatizuotas. Kuomet galiausiai jai buvo nustatytas bipolinis sutrikimas, priimti diagnozę buvo sunkiau ne merginai, o jos aplinkiniams. Savo istorija Skaistė viešai pasidalino supratusi, kad gali ne tik žmonėms padėti geriau suprasti šią ligą, bet ir pasidalinti sukaupta patirtimi ieškant tinkamiausio gydymo.



Laidos metu E. Siudikas taip pat priminė, kad negydomas bipolinis sutrikimas gali turėti labai liūdnų pasekmių: „Juo sergantis žmogus neretai tampa priklausomas nuo narkotinių medžiagų, azartinių lošimų, yra linkęs į savidestrukciją“. Pasak psichoterapeuto, svarbu vartoti gydytojo paskirtus medikamentus bei lankyti terapijos užsiėmimus. Tokie užsiėmimai organizuojami ir bipoliniu sutrikimu sergančio žmogaus artimiesiems, pavyzdžiui – porų terapijos.
„Skirtingos Spalvos“ kviečia palaikyti iniciatyvą ir „Facebook“ paskyroje įsigyti rankų darbo marškinėlius, kurių dizainą įkvėpė vieno iš laidos herojų – ­­aktoriaus  Mariaus Repšio istorija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!