Kai užvaldo kalnų trauka
Eimantas Šaulitis
2020-02-03
Pasiilgote žiemos? Galbūt pakaktų palypėti, kiek aukščiau... išvykti į kalnus. Aktyvių laisvalaikio veiklų čia į valias: laipiojimas uolomis, hikingas, trekkingas, o tinkamai pasiruošusiems ir kopimas į viršukalnę. Tokį iššūkį neseniai priėmė Kauno klinikinės ligoninės Anesteziologijos I skyriaus vedėjas gydytojas Edgaras Ūsas.
„Kalnai tai magija, supranti kokia didi yra gamta, o pats koks mažas, trapus. Vieta, kur pailsi siela, išsivalo galva - tai savotiška hipnozė. Visiems linkiu tai patirti“, - sako Edgaras Ūsas.
Svarbu – ne aukštis
Medikas kalnuose – ne naujokas. Kone dešimtmetį jis reguliariai slidinėja, o nuo minties apie alpinizmą vis stabdė laiko trūkumas, įsipareigojimai. Sportas – ne iš pigiųjų, pastebi gydytojas. „Alpinizmas buvo sena svajonė. Kalnai visada traukė. Tačiau supratau, kad būtina rimtai pasiruošti. Tokiuose dalykuose savamoksliu, kuris pats perskaito ir išbando, nebūsi. Galiausiai pasiryžau. Praėjau specialius mokymus, kuriuos veda didelę patirtį turintys instruktoriai“, - pasakoja E.Ūsas.
Praėjusį rudenį gydytojas išvyko į „Montis magia“ organizuotą kelionę po vakarinėse Prancūzijos Alpėse, įsikūrusį Écrins nacionalinį parką. Jos metu gydytojas galėjo laipioti uolomis, išbandė multi-pitch`ą – kelių atkarpų lipimą uolomis, elementarų hikingą, trekkingą. „Vienos kelionės metu daug ką pavyksta nuveikti.
Kopimas į kalną tėra vyšnaitė ant torto“, - sako E.Ūsas.
Gydytojas tikina, kad pasiekimo įveiktos viršukalnės aukščiu neišmatuosi. Antai ekspedicijos dalyvių pasirinktas Barre kalnas „ūgiu“ nusileidžia Europos „stogą“ ramstančiam Monblanui, tačiau būtent jis alpinistams tampa sunkiau įkandamu riešutu. „Visi svajojome apie viršūnę, bet nutiko taip, kad nė vienas jos nepasiekėme. Kalnas mūsų neįsileido. Buvo sudėtingos sąlygos. Kaip paaiškėjo, tą sezoną niekas į jį neįkopė“, - įspūdžiais dalijasi E.Ūsas.
Geriausia vieta slidinėti
Alpinisto įranga slidžių nepakeitė. E.Ūsas derina abu pomėgius. Daugybę trasų išbandęs gydytojas jau skaičiuoja dienas iki kelionės į Italiją. Būtent čia, jo įsitikinimu, slidinėti geriausia. „Prancūzijos kurortuose, kuriuose teko lankytis, slidinėjimo žemėlapiai dažnai yra klaidingai sudaryti. Parašyta vienaip, o realybėje kitaip. Trasos ne visada gerai prižiūrimos. Šveicarijoje – gražu, tvarkinga, bet pragyvenimo išlaidos didelės. Italijoje – geriausias kainos ir kokybės santykis. Didelė įvairovė slidinėjimo kurortų, šimtai kilometrų slidinėjimo takų“, - sako E. Ūsas ir pastebi, kad itališka virtuvė nepalyginamai geresnė už austrišką ar prancūzišką.
Kuo skiriasi hikingas ir trekingas?
Hikingas arba hike‘as yra pėsčiųjų žygis po natūralią gamtą specialiai sukurtais pėsčiųjų takais. Būna dienos žygiai ir vienos nakties žygis.
Trekkingas arba trek‘as ilga kelionė pėsčiomis tose vietose, kur paprastai nėra jokių transporto priemonių. Trek‘as trunka ilgiau nei hike‘as – keletą dienų, o keliaujama pėsčiomis nežymėtais takais, sudėtingomis vietovėmis, kurios gali būti kalvotos ir kalnuotos. Tačiau tai nėra alpinizmas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: