- Jei palygintume savo balsą įdarbinusius žmones – diktorius, dainininkus, aktorius – su paprastais žmonėmis, ar skiriasi nusiskundimai, su kuriais jie kreipiasi į otolaringologą?
- Tyrimai rodo, kad balso profesionalai – žmonės, kurių profesiniame gyvenime balsas turi lemiamos reikšmės – patiria kur kas daugiau balso traumų nei kiti. Juos dažniau nei kitus vargina balso nuovargis, užkimimas. Pagrindinė to priežastis – darbe patiriamas didesnis krūvis balsui. Įtakos gali turėti ir išoriniai veiksniai: darbas triukšmingoje aplinkoje, kur nuolat tenka kalbėti garsiau nei įprastai, taip pat darbas dulkėtose, prirūkytose patalpose. Tyrimai rodo, kad profesionaliems dainininkams gali kilti didesnė gastroezofaginio refliukso (GERL) rizika. Tam įtakos turi patiriamas stresas, didelis abdominalinis slėgis dainavimo metu ir netinkami mitybos įpročiai, pavyzdžiui, nereguliarus valgymas ar gausus valgymas po pasirodymų.
 
- Ar galėtumėte pasidalyti keliais pagrindiniais balso higienos principais, kurių išmokomi paisyti balso profesionalai?
- Visų pirma patarčiau kasdien pagalvoti apie paros balso dozę. Ją sudaro visi balso klosčių judesiai, panaudojami bet kokiam garsui išgauti. Būtina atsikratyti žalingų kalbėjimo įpročių (manieringo kalbėjimo, intonavimo), įpročio krenkšti. Balso krūvį reikia planuoti, atlikti balso treniruotes, nepamiršti vadinamųjų tylos pertraukėlių, ypač pajutus balso nuovargį. Balsą vargina kalbėjimas triukšme, ilgi pokalbiai telefonu. Šiame kontekste svarbu paminėti Lombardo efektą – nevalingą polinkį kalbėti garsiau esant aplinkiniam triukšmui. Šį fenomeną tiriantys mokslininkai nustatė, kad tokio kalbėjimo metu didėja balso traumų tikimybė. Siekiant to išvengti rekomenduojama trumpinti kalbėjimo triukšmingoje aplinkoje trukmę, pasitelkti pagalbines priemones, pavyzdžiui, mikrofoną, naudoti vaizdines priemones informacijai perteikti, specialiai pritaikyti aplinką – pavyzdžiui, keisti auditorijoje kėdžių išdėstymą. Bendraujant namie su šeimos nariais derėtų sumažinti televizoriaus garsą, pokalbiams pasirinkti ramesnę vietą. Nuotolinių pokalbių metu naudoti mikrofoną ir ausines.
Taip pat reikėtų vengti išorinių dirgiklių: nerūkyti, nevartoti alkoholio. Patariama neužsibūti užterštoje, dulkėtoje, prirūkytoje aplinkoje. Joje esančios ir per kvėpavimo takus įkvepiamos dalelės gali veikti kaip dirgikliai: paskatinti kosulį, uždegiminius pokyčius, tiesiogiai veikti viršutinių kvėpavimo takų ir balso klosčių paviršiaus ląsteles.


Lyrinis tenoras, LNOBT solistas Edmundas Seilius žino: prieš atsakingesnį pasirodymą verta apsilankyti profilaktinio patikrinimo, net jei balsas skamba idealiai.

- O balso nuovargį galima trumpam palengvinti, tarkim, likusiai koncerto daliai?
- Idealiu atveju, pajutus balso nuovargį rekomenduojamas balso poilsis. Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusei atvejų pakanka 4-6 valandų poilsio. Tais atvejais, kai laukia atsakingas pasirodymas, svarbi skubi balso klosčių apžiūra, gydytojo konsultacija. Kiekvieną atvejį reikia įvertinti individualiai ir gydymo sprendimus priimti kartu su pacientu, atsižvelgiant ne tik į artėjančių pasirodymų grafiką, o taip pat įvertinti ir tolesnę perspektyvą – kaip žmogui su esamom problemom reikės dainuoti po 10 ar 20 metų. Kai kada įvertinus riziką tenka pasirodymą atidėti. Balso nuovargiui pašalinti yra tiek medikamentinių, tiek nemedikamentinių priemonių. Tyrimai rodo, kad balso funkciniams rodikliams teigiamą įtaką daro, ir mažina nuovargį išorinis balso klosčių drėkinimas inhaliacijos būdu, specifinis kaklo raumenų masažas, reabilitacinės procedūros. Pastaruoju metu nemažai kalbama apie aktyvią, o ne pasyvią balso reabilitaciją, tad sklandžiam sveikimo procesui svarbi ne tik tyla, bet ir laiku paskirti tinkami pratimai.
 
- Ko galėtume pasimokyti apie balso sveikatą iš operos dainininkų mes, paprasti mirtingieji?
- Skirtingi tyrimai įrodo, kad mokslu pagrįstų balso higienos rekomendacijų išmanymas yra efektyvi priemonė išvengti balso problemų ateityje bei pagerinti jo kokybę.
Taip pat svarbu suprasti, kad balso aparatas yra visas mūsų kūnas: sveikame kūne – sveikas balsas.
O iš dainininkų galima pasimokyti nuoseklumo: kas benutiktų, dieną reikėtų pradėti nuo kvėpavimo pratimų ir balso apšilimo. Šios priemonės naudingos koordinuotai balso aparato veiklai, leidžia raumenims dirbti optimaliai. Tyrimai rodo, kad 5-7 minučių trukmės apšilimas prieš krūvį yra pakankamas tiek dainininkams, tiek kitiems balso profesionalams.
Pastaruoju metu akcentuojamas sąmoningumas (mindfulness) dainavime, kalbėjime, tad galėčiau parekomenduoti vieną, iš pirmo žvilgsnio paprastą pratimą kasdienai, kuris gali būti vertingas tiek balso įtampai pašalinti, tiek pasiruošti prieš krūvį.
Uždėkite pirštus kaklo šonuose, pirštų galais švelniai patempdami kaklo odą į priekį. Pratimą kartoti apie minutę ramybės būsenoje ir dainuojant kūrinį ar sakant tekstą. Pratimo metu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip skiriasi pojūčiai balso krūvio ir ramybės metu: ar jaučiama įtampa galvos ir kaklo, žandikaulio ir liežuvio regione. Svarbu pajausti skirtumus šiose zonose dienos pradžioje ir po balso krūvio.

---

 
Tarp kitko
Balso aparatui kenkia:
Dainavimas sergant kokia nors balso aparato liga, per ilgas dainavimas, nuolatinis garsus dainavimas.
Dainavimas ne savo tipo balsu, dainavimas balso mutacijos metu, dainavimas, kai organizmas diskomforto būsenoje, kalbėjimas (ypač triukšmingoje aplinkoje), rėkimas, šnabždėjimas.
Staigi temperatūrų kaita, dainavimas, kalbėjimas šaltame ore, sausas, dulkėtas, nevėdintas, prirūkytas patalpų oras.
Netinkama mityba bei gyvenimo būdas.
Netinkamas kvėpavimo būdas, netinkama gerklų pozicija, nesiglaudžiančios balso klostės, rezonatorių nepajungimas, bloga artikuliacija, netinkama laikysena.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!