Faktas
Europoje 8 iš 10 vyresnių nei 65 metų amžiaus serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo 65 metų, kas 5 metus prisideda po vieną lėtinę ligą.

---

 
- Ne vienas išgirdęs žodžių junginį „geriatrinis pacientas“ pirmiausia susimąsto apie senyvą amžių, tačiau ar esu teisus, jog toks apibrėžimas neturėtų būti siejamas tik su šiuo rodikliu?
- Geriatrinis pacientas – tai nėra tik „senas suaugęs žmogus“, perkopęs tam tikrą amžiaus ribą. Mūsų paciento sąvoka siejama ir su tam tikrais iššūkiais. Jiems identifikuoti praktikoje naudojamas išsamus geriatrinis ištyrimas. Tai – daugiadimensinis, daugiadalykis diagnostinis procesas, kuriuo siekiama išaiškinti fizines, socialines, psichologines ir funkcines paciento problemas bei sudaryti koordinuotą, integruotą gydymo ir ilgalaikės priežiūros planą.
Žinote, visi senstame ir pasieksime „geriatrinio paciento“ amžių, bet svarbu, kokia ta senatvė bus. Galimi keli scenarijai: gera fizinė ir prasta psichinė sveikata, gera psichinė ir prasta fizinė sveikata, prasta tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Manau, kad senatvė be ligų ir negalios jau yra įmanoma. Tačiau jauname amžiuje reikia skirti laiko ir investicijų į amžėjimą.
 
- Sutiktumėte su tuo, jog Lietuvos senjorų grupė gana nehomogeniška: vieni yra tiek psichiškai, tiek fiziškai sveiki, kiti gi serga keliomis ligomis ir negali turėti kasdienio visaverčio gyvenimo?
- Taip, senjorai – pakankamai heterogeniška populiacija dėl skirtingos gyvenimiškos patirties, šeiminės padėties, socialinio statuso, skirtingų ligų bei vaistų vartojimo. Turime daug ligotų, neįgalių senjorų, tačiau pastebiu ir džiaugiuosi, kad Lietuvoje formuojasi nauja senjorų karta, kuriems terminas „sveikas senėjimas“ nėra svetimas.
 
- Dažnas jūsų srities profesionalus tapatina su slaugos specialistais...
- Anksčiau Lietuvoje vyravo nuomonė, kad geriatras – tai senų, beviltiškai sergančių pacientų gydytojas, o geriatrija tapatinta su slauga. Tačiau geriatrija – ne intensyvi terapija, ne paliatyvi priežiūra, ne slauga. Specialistai – ne vidaus ligų gydytojai, bet gydytojai geriatrai, baigę specializuotą rezidentūrą. Gydytojo geriatro kompetencijos – gebėjimas spręsti senstančių žmonių sveikatos išsaugojimo ir gerinimo klausimus, taikyti ligų profilaktiką, žinoti ligų eigos ypatumus, gydymą bei spręsti socialines problemas.
 
- Ne kartą iš senyvo amžiaus žmonių esu girdėjęs, kad į brandaus amžiaus žmonių sveikatą gydytojai esą žiūri pro pirštus ir nesiima priemonių, kurias taikytų jaunam pacientui. Jūsų manymu, kodėl susidaro tokia nuomonė?
- Nes anksčiau dauguma rekomendacijų, gydymo metodikų buvo labiau pritaikytos jaunesnio ar vidutinio amžiaus asmenims. Dabar stebimos tendencijos, kad vis daugiau vyresnio amžiaus asmenų yra įtraukiama į dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose. Turiu pastebėti, kad medicina tokiems pacientams turi būti individualizuota, kiekvienam pateikiamos konkrečios rekomendacijos, optimalus sprendimas netgi tada, kai atrodo, kad jo nėra. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad svarbiausia yra paciento funkcinė būklė – gebėjimas gyventi aktyvų ir savarankišką gyvenimą, o ne liga.
 
- Kokiomis ligomis dažniausiai skundžiasi jūsų pacientai ir kokias profilaktines priemones jiems siūlote?
- Konsultacijų poliklinikoje veikiančiame Atminties sutrikimų kabinete didžiausią srautą sudaro pacientai, turintys atminties sutrikimų ar jau sergantys demencija. Nemažai senjorų atvyksta profilaktiškai pasitikrinti atmintį ar esant pradiniams ligos požymiams. Jiems taikome ne tik išsamų ištyrimą, bet taip pat ir suteikiame informaciją apie ligos prevenciją. Kognityvinių funkcijų reabilitacijai rekomenduojame ne tik įprastinius būdus – kryžiažodžiai, sudoku, bet ir kompiuterines kognityvinių funkcijų lavinimo programas.
 
- COVID-19 virusas – ar jis plečia geriatrinių pacientų gretas?
- Tai – milžiniškas iššūkis ir nauja patirtis visiems mūsų komandos specialistams. Net pandemijos metu paslaugas stengėmės kuo greičiau atnaujinti, o iki tol teikėme nuotolines geriatro konsultacijas. Infekcija dažnai stipriai paveikia organizmą: ja persirgus atsiranda ne tik kvėpavimo funkcijos pažeidimų, bet dažnai kyla kardiologinių problemų, blogėja kognityvinės funkcijos, jaučiamas „smegenų rūkas“, pasireiškiantis pablogėjusia atmintimi, negebėjimu koncentruoti dėmesio, orientacijos sutrikimais, vargina bendras silpnumas. Atlikę įvairius tyrimus aiškinamės, ar tai pokovidinė problema, ar pacientas sirgo anksčiau, o gal tik dėl infekcijos ši būklė paūmėjo.
 
- Kaip vertinate Europos Komisijos rekomendacijas, jog darbingą amžių reikia pratęsti iki septyniasdešimt dvejų metų ir senjorai galėtų toliau būti aktyvūs darbo rinkoje.
- Yra senjorų, kurie ir nori, ir gali išlikti darbo rinkoje. Bet čia, manau, racionaliausia šias rekomendacijas pagrįsti konkrečiais tyrimais: apklausti konkrečios šalies senjorus, įvertinti jų nuomonę ir tik po to pateikti rekomendacijas. Taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos dirbti ne visą darbo savaitę, keisti darbo pobūdį, funkcijas. Remiantis statistika, šiuo metu Lietuvoje gyvenimo trukmė be negalios ir ligų yra viena trumpiausių Europoje, itin trumpai gyvena vyrai. Taigi pirmiausiai valstybė turėtų investuoti į sveiko senėjimo strategijų plėtrą bei motyvuoti jaunus žmones patiems kurti patogesnę senatvę. Kaip teigė žymus mokslininkas Pavlovas: „Visi galime būti ilgaamžiai. Mes patys nesaikingumu, netvarkingumu, bjauriu organizmo alinimu gerokai sutrumpiname savo gyvenimo laiką.“

---

 
Dosjė:
Išsilavinimas:
Kauno medicinos universitetas: 1989-1997 m. medicinos gydytoja, 1997-2001 m. vidaus ligų gydytoja, 2002-2003 m. gydytoja geriatrė
Mokslinių straipsnių ir vadovėlių bendraautorė.
Profesinė patirtis
LSMU Kauno ligoninė I konsultacinė poliklinika, Atminties sutrikimų kabinetas, gydytoja geriatrė
LSMU MA SF Geriatrijos klinikos lektorė
Draugijos: EUGMS, LGS, Geriatrinės medicinos draugija

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!