- Apie išsivysčiusią osteoporozę pacientai sužino tik ėmus lūžti kaulams – ar įmanoma užbėgti tam už akių ir išvengti šios lėtinės ligos?

- Užbėgti už akių arba atitolinti osteoporozę įmanoma, bet imtis priemonių reikia pradėti gan anksti. Tos priemonės atrodo kartais banalios ir gerokai įgrisusios: sveikas gyvenimo būdas, nuolatinė ir subalansuota fizinė veikla, o taip pat ir apgalvota mityba. Kartais osteoporozės tikimybę sustiprina vaikystėje ir jaunystėje persirgtos ligos, pavyzdžiui, anoreksija. Arba ilgas vaistų vartojimas, pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, arba genetiniai veiksniai, tuomet išvengti osteoporozės nepadės ir tinkamas gyvenimo būdas. Aišku, visi žino, kad vidutiniame amžiuje osteoporozę skatina rūkymas bei alkoholis. Alkoholis dar ir prisideda prie griuvimo rizikos, kaip ir psichotropiniai bei priešepilepsiniai vaistai. Žmonėms, kuriems tenka vartoti hormonus, tai tiesiogiai veikia į kaulų struktūrą. Taigi, kai kuriais atvejais mes patys sau priešai, o kai kada esame priversti tokie būti ir įgyti naują priešą – osteoporozę. Visais atvejais tikslinga atlikti kaulų masės tankio tyrimą, ypač moterims, prasidėjus menopauzei ir sužinoti kaulų būklę. Tuomet šeimos gydytojas ar specialistas pasakys, ar jau reikia imtis medikamentų, ar pasitikrinti dar po tam tikro laiko.

 

- Kokie požymiai ir tyrimai leidžia įtarti kaulų retėjimą?

- Klinikinių požymių yra nedaug, tai mažėjantis ūgis, atsiradusi nugaros kifozė, „kuprelė“. Skausmas nėra osteoporozės požymis, jis atsiranda, kai įvyksta lūžis. Lūžti gali bet kuris kaulas, įskaitant ir stuburą. Stuburo skausmai gali būti nuo neryškaus maudimo iki ryškaus skausmo, kuomet papildomai reikia vartoti skausmo malšinamųjų vaistų. Dažnai apie kaulų retėjimo ligą pagalvojama po nedidelės traumos įvykus lūžiui. Tokiu atveju, atlikus kaulų masės tankį, randami nukrypimai, pagal kuriuos diagnozuojama osteoporozė.

 

- Dažnai gerėjant diagnostikai išauga ligos atvejų skaičius. Apie osteoporozę irgi galima taip pasakyti? Ar galima sakyti, kad mūsų šalyje šia liga sergantieji sulaukia savalaikės pagalbos?

- Turbūt reikėtų pasidžiaugti tuo, kad vis daugiau žmonių, įskaitant ir specialistų, sužino, domisi osteoporoze. Todėl vis dažniau šeimos gydytojai pasiūlo atlikti kaulų masės tankio tyrimą. Gerėjant diagnostikai, didėja ir osteoporozės ligos paplitimo skaičiai. Valstybės kompensuojamų vaistų pasirinkimo galimybės taip pat gerėja. Specialistas gali rinktis nuo pirmaeilio iki trečios eilės gydymo, o tai leidžia gydyti osteoporozę efektyviai. Todėl galime džiaugtis, kad esant neefektyviam gydymui pradžioje, galime rinktis kitos grupės vaistą.

Taigi, mes turime trijų pakopų osteoporozės ligos gydymą. Pradedame nuo pirmaeilio gydymo – bifosfonatų. Jei šios grupės pasirinktas vaistas yra neefektyvus ar sukelia daug nepageidaujamų reiškinių, skiriamas antraeilis gydymas monokloniniais antikūnais, kurie keičia kito baltymo poveikį ir todėl slopina kaulo masės mažėjimą. Trečios eilės gydymas skiriamas esant daugybiniams lūžiams, kai įvykę ne mažiau kaip du lūžiai jau po anksčiau skirto gydymo – tai sintetinis preskydinių liaukų hormonas. Medicinos pažanga, ypač biotechnologijos srityje, leidžia ateityje tikėtis vis naujų vaistų ateinančių į praktiką.

 

- Koks turėtų būti gyvenimo būdas ir mityba bei kitos prevencinės priemonės, kad kaulai išliktų stipresni ir sveikesni kuo ilgiau? Ar sergant osteoporoze kalcis yra veiksmingas?

- Gyvenimo būdas yra svarbus, kad kaulai išliktų stiprūs, bet vien to nepakanka, nes yra rizikos veiksnių, kurių negalime paveikti. Kad sau padėtume, turime suprasti, jog vidutinio aktyvumo fizinė veikla, tai ne tik darbas sodyboje, bet ir kasdieninė vidutinio sunkumo mankšta, apimanti visas sąnarių grupes. Tokią programą galėtų sudaryti treneris ar reabilitologas. O kasdienis jos kartojimas yra rutina, kuri svarbi, kad mūsų kaulus nuolat pasiektų pakankamas medžiagų kiekis. Kalbant apie kalcio vartojimą, jis svarbus tam, kas nevartoja arba mažai vartoja pieno produktų. Juos vartojantiems kalcio nereikia. Visiems reikia žinoti, ar yra pakankamas vitamino D kiekis kraujyje, jei ne, jį reikia koreguoti.

---

Dosjė

1977 - 1983 m. Medicinos studijos Kauno medicinos institute

1986 m. Stažuotė Maskvos Imunologijos institute

1985 - 1990 m. Aspirantūra Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute

1990 m. Medicinos mokslo kandidato disertacija Minsko medicinos institute

2002 m. Studijos Kembridžo universitete ir Addenbrooks ligoninėje

2006 m. Atlikta Habilitacijos procedūra VU, pateikiant darbų apžvalgą „Sisteminiai vaskulitai Lietuvoje: epidemiologiniai, diagnostiniai ir klinikiniai aspektai“

1983 - 1985 m. Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos asistentė Birštone

1985 - 1993 m. VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Imunologijos laboratorijos mokslo darbuotoja

1993 - 1999 m. VU MF Bendrosios terapijos ir reumatologijos klinikos vyr. asistentė

Nuo 1995 m. VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktoriaus pavaduotoja

1999 - 2008 m. VU MF Reumatologijos gerontologijos dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinikos docentė

2008 - 2012 m. VU MF Reumatologijos ortopedijos traumatologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos profesorė

1995 - 2009 m. VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui

Nuo 2010 m. - iki dabar Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro vyriausioji mokslo darbuotoja

Nuo 2012 m. - iki dabar VU Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros profesorė

Nuo 2014 m. - iki dabar Lietuvos reumatologų asociacijos pirmininkė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!