- Kuo, jūsų nuomone, šeimos medicinos gydytojo profesija yra ypatinga ir unikali?
 
- Šeimos gydytojo profesija unikali dėl grįžtamojo ryšio. Man svarbu matyti, kaip mano sprendimai, paskirtas gydymas paveikė žmogaus būklę. Drąsiai galiu teigti, kad pradėjusi dirbti jaučiu pilnatvę. Malonu matyti pagerėjusią paciento fizinę būklę po paskirto gydymo ar emocinę sveikatą po pokalbio, įsiklausymo, padidėjusią motyvaciją keisti gyvenimo būdą dėl geresnės sveikatos. Malonu, kai patenkinti pacientai pageidauja prirašyti kitus šeimos narius prie tavo apylinkės, patiki tau vaikų sveikatą. Prižiūrint visą šeimą paprasčiau koordinuoti ir socialinę pagalbą pacientui. Dar vienas šeimos priežiūros privalumas – šeimos rate dėl panašios epidemiologinės anamnezės lengviau diagnozuoti ūmines, infekcines ligas. Lengviau iš karto skirti gydymą visai šeimai siekiant greitesnio gydymo poveikio. Kalbant apie lėtines ligas, galima anksčiau atkreipti dėmesį į tam tikrus paciento skundus, žinant, kad šeimoje būdingas genetinis ligos paveldėjimas ar polinkis.
 
- Šeimos medicina – tikriausiai pati kompleksiškiausia medicinos sritis. Pasidalinkite, kokie pacientų sveikatos galvosūkiai kelia daugiausiai iššūkių?
 
- Kartais pacientai, pasakodami, kuo skundžiasi, pamiršta paminėti jų manymu nereikšmingus simptomus, o yra priešingai. Tuomet ligą diagnozuoti yra sunkiau. Dėl naujai atsiradusių sveikatos pakitimų apsilankius poliligotam pacientui, gydytojas konsultacijos metu turi įvertinti ir lėtinių ligų eigą, peržiūrėti bei suderinti vartojamus medikamentus, sudaryti naują ištyrimo ir gydymo planą. Taip pat įprasta patikrinti, koks paciento kelias buvo po paskutinės tavo konsultacijos. Pavyzdžiui, į kokias kitų specialistų konsultacijas jis buvo nuvykęs, kas tų konsultacijų metu rekomenduota. Būna ir kuriozinių situacijų, kai dokumentuotas vienoks paciento gydymas, o pasirodo, kad jis vartoja kitokius vaistus – duomenys tiesiog pasimetę informacijos sraute. Iš esmės, vienos konsultacijos metu reikia apdoroti didžiulį informacijos kiekį.
 
- Įdomu sužinoti jūsų – jaunosios gydytojos – nuomonę apie gydytojo rezidento vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje?
 
- Dar vis pasitaiko atvejų, kai pacientui reikia paaiškinti, kas yra tas juos aptarnaujantis „rezidentas“. Nors gydytojai rezidentai dirba įvairiose rezidentūros bazėse (pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, antrinio lygio ligoninėse), mano nuomone, jų darbinis indėlis didžiausias universitetinėse gydymo įstaigose. Galiu pasakyti, kad dauguma pacientų džiaugiasi gydytojo rezidento vizitu namuose, teigiamai įvertina ir konsultaciją kabinete. Esu gavusi nemažai pagyrų dėl malonios kalbėsenos, padėkų už išskirtinai individualizuotą požiūrį, dėmesį pacientams. Galiu tik pasidžiaugti, kad visuomenės požiūris į gydytoją rezidentą yra palankus.
 
- Su kokiais keblumais, sunkumais susiduria gydytojai rezidentai pradėdami savarankišką medicininę praktiką?
 
- Sakyčiau, sunkiausi yra pirmieji rezidentūros metai, o ypač pirmieji mėnesiai. Universitete esame mokomi „vadovėlinių“ situacijų, tačiau realiame gyvenime, kaip žinia, tokios situacijos būna retai. Kiekvienas atvejis – individualus, ta pati liga skirtingiems pacientams gali pasireikšti skirtingai, skiriasi simptomai, jų klinikinė išraiška, organizmo reakcija į paskirtą gydymą.
Baigę universitetą, išeiname į pasaulį su daug žinių, tačiau be jokios profesinės patirties. Pradėjus praktiką ištinka tam tikras smūgis suvokus, kad įgytų žinių toli gražu nepakanka ir mokytis reikės visą gyvenimą. Pradėjus klinikinę praktiką kiek nedrąsu savarankiškai priimti sprendimus, o susidūrus su neaiškiu atveju, kartais nejauku prašyti kolegos pagalbos ar patarimo. Tokiais atvejais gali mažėti pasitikėjimas savimi, todėl su savimi reikia dirbti psichologine prasme. Medicinos sritis yra nepaprastai abstrakti, kartais nėra vieno atsakymo į klausimą, tobulėjama pamažu, todėl kiek sunku prie to prisitaikyti.
 
- Kaip pavyksta bendrauti ir susikalbėti su konfliktiškais ir sveikatos sistema nusivylusiais pacientais?
 
- Reikėtų suprasti, kad kiekvienas prastai besijaučiantis žmogus yra jautrus, pažeidžiamas, nori kuo greičiau pasveikti, todėl kartais nesuvaldo emocijų. Nors studijų metu esame mokomi bendravimo ypatumų su skirtingo charakterio, skirtingų emocijų užvaldytais pacientais, kasdienybėje suvaldyti savo paties emocijas konflikto metu gali būti sudėtinga. Kaip bebūtų, juk ir patys esame žmonės.
Šeimos gydytojo veikla taip pat yra viena labiausiai teisės aktais reglamentuojamų sričių. Pacientai gydytojo veiksmus kartais priima asmeniškai, nesuprasdami, kad gydytojas privalo laikytis teisės aktų.
Be to, šeimos gydytojo konsultacija yra viena trumpiausių – penkiolikos, geriausiu atveju, dvidešimties minučių, todėl visiems klausimams išspręsti ar kokybiškai suteikti psichologinę pagalbą laiko nepakanka. Mano manymu, valdant situacijas svarbiausia yra empatija, ne tik gydytojas turi įsijausti į paciento vaidmenį, tačiau ir pacientas turėtų įsivaizduoti, kaip jaučiasi gydytojas.
 
- Kaip vertinate pakopinėmis kompetencijomis grįstą rezidentūros studijų modelį ir išplėstą kompetencijų kiekį bei metais prailgėjusią rezidentūros trukmę?
 
- Vertinu teigiamai. Pokyčiai gydytojų rengimo procese tikrai reikalingi. Pavyzdžiui, šeimos medicinos srities kompetencijų apimtis ypač plati, todėl manau, kad pailgėjusi rezidentūros trukmė leis paruošti labiau savimi pasitikinčius, aukštos kompetencijos specialistus. Kadangi studijų proceso pokyčiai taikomi įstojusiems nuo 2023 metų, o pirmoji šiuo modeliu studijavusių gydytojų laida studijas baigs 2027-aisiais, kol kas dar anksti vertinti pokyčių efektą.

---

 
Dosjė
Išsilavinimas:
2014-2020 m. – LSMU vientisosios medicinos studijos, įgytas medicinos magistro laipsnis ir medicinos gydytojo kvalifikacija
2022m. – iki dabar VU Šeimos medicinos rezidentūra

Profesinė patirtis:
2022-2023 m. VšĮ Šeškinės poliklinika, gydytoja rezidentė
2023m. – iki dabar VšĮ VUL Santaros klinikos, gydytoja rezidentė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!