Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką

Janis Muchks
2021-01-22
Įsivaizduokite situaciją, kai visu kūnu jaučiate, jog smarkiai sunegalavote ir skubiai reikalinga greitoji pagalba. Tačiau atvykę ir jus apžiūrėję medikai patikina, kad esate sveikas. Su tuo dažnai susiduria žmonės, patiriantys nerimo priepuolius. Ypač šiems tik prasidėjus. Apie tai, kaip pavyksta išgyventi tokią patirtį, pasakoja anonimiška pageidavusi likti 25 metų vilnietė Jonė.
Jauna mergina: net menkiausias širdies permušimas keldavo paniką
Panikos priepuolis yra didžiulio nerimo būsena su fiziniais simptomais (širdies plakimas, spaudimo pokyčiai, galvos skausmas ar svaigimas, įvairūs tirpimai, pykinimas), kartu dažnai būna ir stipri mirties ar išprotėjimo baimė.

Galvojo, kad miršta
Jonė sako puikiai prisimenanti dieną, kai panikos priepuolis ištiko pirmą kartą. „Buvo eilinė diena, laisvadienis. Kadangi turėjau šiokių tokių bėdų darbe, nusprendžiau apsilankyti baseine, pagulėti sūkurinėje vonioje, atsipalaiduoti, - pasakoja vilnietė. - Grįžtant namo staiga pradėjo svaigti galva. Ir kuo toliau – tuo labiau. Širdis plakė vis greičiau ir smarkiau, atrodė lyg jausčiau ją gerklėje. Sunkiai sekėsi nustovėti ant kojų. Gaudžiau orą, nes atrodė lyg tuoj uždusiu. Kadangi tuo metu dar nežinojau, kas man, nuoširdžiai maniau, kad tuoj numirsiu. Kad man infarktas arba insultas ar kas nors panašaus.“
 
Šiaip ne taip nuėjusi iki stotelės Jonė paskambino draugui. Šis atsukėjęs iki vietos, kur mergina buvo prisėdusi, iškvietė greitąją pagalbą. „Atvykus medikams šiek tiek nurimau, tačiau dėl visa ko mane nuvežė į priimamąjį. Atliko keletą tyrimų, apžiūrėjo kardiologas ir neurologas. Išvada mane nustebino – sveika. Paleido namo“, - prisiminė Jonė.

 
Deja, priepuoliai vis pasikartodavo, todėl vilnietė pradėjo informacijos apie tai, kas jai galėtų būti, ieškotis internete. Suvedusi paieškos laukelyje simptomus, kuriuos jautė, rasdavo, kaip pati sako, baisiausias diagnozes - infarktas, insultas... „Tai tikrai neprisidėjo prie ramios kasdienybės. Tiesą sakant, jau kenkė gyvenimui, santykiams, darbui. Pradėjau jausti nuolatinį stresą: net menkiausias širdies permušimas ar galvos susvaigimas, kas yra visiškai normalu net sveikiausiam žmogui, man keldavo paniką. Tapau irzli, uždara. Netekau motyvacijos ką nors veikti, kur nors eiti“, - kaip keitėsi gyvenimas pasakoja jauna mergina.
 
Netikėjo, kad problema „tik galvoje“
Po dar vieno priepuolio Jonė pagalbos kreipėsi į polikliniką: „Buvo savaitgalis, todėl mane priėmė budinti gydytoja. Ji, toks jausmas, iškart suprato, kas man. Pirmoji man pasakė terminą „panikos ataka“, „nerimo sutrikimas“ ir pasiūlė nueiti pas budintį medicinos psichologą. Išrašė raminamųjų. Visgi tąkart nepatikėjau, kad tai, ką jaučiu, yra tik „mano galvoje“. Ilgai netikėjau. Apėjau visus specialistus, mane ištyrė nuo galvos iki kojų. Fiziškai esu sveika. Galiausiai paraginta mamos ir draugo ryžausi kreiptis į psichiatrą.“
 
Jonės diagnozė yra „bendrinis nerimo sutrikimas“. Nors psichiatro diagnozė tikriausiai nėra tai, kuo apsidžiaugtų didžioji dalis žmonių, Jonė sako, kad jai ramiau, kai žino, kad net ir užėjus eiliniam priepuoliui nemirs, kad jis praeis. Nors ir būna sunku save įtikinti. „Šiuo metu man skirtas medikamentinis gydymas. Jaučiuosi šiek tiek geriau. Su gydytoja pasikalbame kartą per mėnesį. Pradėjau lankyti psichoterapiją. Mane įspėjo, jog laukia ilgas kelias iki pasveikimo, tačiau žinojimas, ką turiu daryti, kad to pasiekčiau, suteikia šiokios tokios ramybės“, - sako vilnietė.


Interviu su specialistu
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė ir LSMU Kauno ligonines Psichiatrijos klinikos vadovė Ramunė Mazaliauskienė:
 
- Kas paprastai tampa nerimo sutrikimų priežastimi?

- Nerimo kaip ir kitų psichikos sutrikimų priežastys yra keleriopos, dominuoja vadinamasis biopsichosocialinis modelis. Vadinasi, reikšmės turi biologiniai veiksniai (genetika, persirgtos ligos, patirtos galvos traumos, vartotos psichoaktyvios medžiagos, hormoniniai svyravimai ir t.t.), psichologiniai veiksniai (asmenybės tipas, reakcija į stresą ir tai, kas konkrečiam žmogui yra tas stresas) bei socialiniai veiksniai (buvimas kokios nors bendruomenės nariu, veikla ir t.t.). Nerimo atsiradimui svarbus ir kultūrinis kontekstas. Pavyzdžiui, pastebėta, kad individualistiškose visuomenėse, o mūsiškė tokia ir yra, nerimo daugiau. Dažnai stebime nerimo debiutą jauname, brendimo, amžiuje, kai vyksta ne tik biologiniai pasikeitimai organizme, bet ir keičiasi santykiai su bendraamžiais, auga socialinių normų spaudimas, studijų intensyvumas, baimė dėl egzaminų, mokymosi rezultatų.
 
- Ką jaučia žmogus, kenčiantis nuo šios būklės? Kokias fizines, psichologines ar socialines pasekmes ji gali sukelti negydoma? 
- Nerimo sutrikimai – tai ne vienas sutrikimas, o visa jų grupė. Daugeliui tikriausiai geriausiai žinomas panikos sutrikimas, tačiau yra ir kitokių. Taigi, žmonės, kurie kenčia nuo nerimo sutrikimo, gali patirti skirtingus simptomus, tačiau pagrindinis vienijantis dalykas yra nerimas. Jis gali įgauti įvairias formas: tai gali būti nerimavimas dėl kokio nors būsimo ar tikėtino įvykio, tai gali būti įkyrios mintys, dažnai turinčios neigiamą potekstę, gali būti panikos ataka - didelio nerimo būsena kartu su fiziniais (somatiniais) simptomais. Yra žmonių, kurie neigia nerimo buvimą, vis dėlto fiziniai simptomai rodo ką kitą. Tokiems asmenims dažniausiai atliekami visi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Tik paaiškėjus, kad jokios fizinės ligos nėra, jie patenka pas psichiatrą. Kitiems nerimas gali pasireikšti labiau psichologiniais simptomais: nerimavimu, negalėjimu užmigti dėl neramių minčių, negalėjimu susikaupti dėl neramių minčių. Na, o panikos priepuolis yra didžiulio nerimo būsena su fiziniais simptomais (širdies plakimas, spaudimo pokyčiai, galvos skausmas ar svaigimas, įvairūs tirpimai, pykinimas), kartu dažnai būna ir stipri mirties ar išprotėjimo baimė.
 
- Įmanoma nerimo sutrikimus išgydyti?
- Patirčių yra visokių. Kai kurie žmonės visiškai pasveiksta, ar bent jau teigia, kad pasveiko. Yra asmenų, kuriems nerimo sutrikimai praranda intensyvumą ir pereina tarsi į lėtinę, rusenančią formą. Yra ir tokių, kuriems nerimo sutrikimai keičiasi: ilgą laiką buvusios panikos atakos išnyksta, tačiau formuojasi generalizuoto nerimo sutrikimas. Svarbu žinoti, kad šie sutrikimai yra gydomi. Pagalbą galima gauti kreipusis į psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus. Medikamentinis gydymas gali būti skiriamas, jei simptomai yra ryškūs ir trukdo kasdieniniam funkcionavimui. Psichologinė ir psichoterapinė pagalba svarbios dirbant su priežastimis, kurios turėjo įtakos nerimo sutrikimams atsirasti. Be to, naudinga sureguliuoti gyvenimo ritmą, stilių, intensyvumą, atkreipti dėmesį į santykius, veiklas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savaranki&s...
    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos – patalpos, įranga, dokum...

    Sveika šeima


    Švęskite penkiasdešimtmetį!

    Mes linkę gyventi pagal planą: baigti mokyklą, stoti į aukštąją, sukurti šeimą, įgyti profesiją... Viskas tarsi suplanuota. Tačiau, panašu, ties penkiasdešimt metų planai baigiasi. „O iš tikrųjų jie tik prasideda, kai gali pradėti gyventi sau ir pagal save“, – pastebi psichologinės...

    Sveikatos horoskopas


    Vasario 1-7 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ar Joe Bidenas panaikins mirties bausmę?

    Joe Bidenas - pirmasis JAV prezidentas, atvirai priešinęsis mirties bausmei ir ne kartą sakęs, kad baudžiamosios justicijos reforma yra pagrindinis jo administracijos prioritetas. Vienas žingsnių, kurį Baltųjų rūmų galva galėtų žengti vienašališkai, būtų sušvelninti mirties bausmę keturiasdešimt dev...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gerovės valstybės miražai
    Henrikas Vaitiekūnas Gerovės valstybės miražai
    Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Henrikas Vaitiekūnas Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Loterijos – pramoginės kultūros dalis?
    Gediminas Navaitis Loterijos – pramoginės kultūros dalis?

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica