Su tulžies latako cista gimusi Mėta Marija į chirurgų rankas pakliuvo tik būdama trejų metų amžiaus. „Nors dukros liga ir kainavo nervų, džiaugiamės patekę į puikių medikų rankas“, – sako mergaitės mama Vitalija (34 m.).
Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.
Įtarė rotavirusą
Šiandien Vitalija svarsto, jog pirmuosius signalus, kad mergaitei kažkas yra negerai, buvo galima pastebėti nuo pat jos gimimo. Moteris stebėjosi, kad dukra gimė tamsesnio gymio, lyg būtų įdegusi. „Tačiau niekas į tai neatkreipė per daug dėmesio. Greičiausiai gelta jai buvo jau tuo metu, bet vėliau praėjo, ir viskas, atrodė, plaukia įprasta vaga“, – pasakojo mergaitės mama.
Vėliau kasdienybės ritmą sujaukė penkių su puse mėnesių Mėtą Mariją užklupęs virškinimo negalavimas. „Vienądien ji tapo vangi, ėmė atpylinėti viską, ką tik suvalgydavo, pakilo temperatūra. Nuvykus į klinikas, dukra paguldyta į stebėjimo palatą, įtartas roto ar panašus virusas. Bet viskas greitai susitvarkė ir jau naktį pasiprašėme namo. Todėl ir į ryte pasirodžiusias dukros baltas išmatas labai nesureagavom, tiesiog nuvežėm tyrimui įsitikinti, kad tai tikrai ne roto virusas“, – prisiminė pašnekovė.
Į ligoninę atvedė skausmai
Iki šios vasaros mergaitė augo sveika, kol vieną birželio rytą nei iš šio nei iš to užsiėmusi pilvą nuo skausmo pradėjo verkti. Scenarijus kartojosi – visą dieną mergaitė buvo vangi, su pakilusia temperatūra, ką suvalgydavo, tą išvemdavo. Taigi gydytojai vėl įtarė roto virusą. Tačiau nors vėmimas greitai liovėsi, pilvo skausmas šeimai nedavė ramybės. „Jokie vaistai nepagelbėjo. Vos ką dukra suvalgydavo, sakė skauda pilvuką. Išties sunerimom, nes tiek ilgai tikrai tęstis infekcija negalėjo“, – pastebėjo Vitalija.
Buvo įtarimų, kad mergaitei – hepatitas A, tačiau atlikus echoskopiją ir magnetinio rezonanso tyrimus paaiškėjo reta įgimta patologija – cista tulžies latake. „Taip pradėjome bendrauti su chirurgu Arūnu Strumila. Labai džiaugiamės, kad mergaitei buvo atlikta laparoskopinė operacija, nebus jokio diskomforto mergaitei vėliau“, – sakė moteris.
Turėjo skaudžios patirties
Vos prieš daugiau nei mėnesį operuota Mėta Marija šiandien puikiai jaučiasi, žaizdos gerai gyja, yra vos pastebimos. Vis dėlto Vitalija neslepi – išgyvenimų per šį laiką būta daug. Iš pradžių ją gąsdinusi pati diagnozė.
„Buvau itin susirūpinusi, nes mano močiutė po operacijos turėjo didelę komplikaciją – buvo pažeistas tulžies latakas. Tai galiausiai privedė prie to, kad ji paliko šį pasaulį. Gerai, kad gydytojas nuramino, jog yra būdų tokią operaciją sklandžiai atlikti“, – apie blogiausias į galvą lindusias mintis pasakojo Vitalija.
Ne mažiau nerimo lydėjo ir pačią operaciją. „Tėveliai stipriai jaudinasi ir dėl mažos operacijos, o čia supranti, kad sėkmės itin reikia, nes kitu atveju laukia daug sudėtingesni gydymo žingsniai. Ypač nuogąstavome, kaip tokia maža mergaitė išbus reanimacijos laikotarpį, – prisiminė pašnekovė. – Operacijos metu laikas slinko labai lėtai. Nors iš pradžių sakė, kad ši užtruks tris keturias valandas, pirmas naujienas sužinojome tik po šešių valandų. Bet normalu, kad prireikė daugiau laiko – juk operetuota pažangiu laparoskopijos metodu.“
Interviu
Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo vaikų chirurgas Arūnas Strumila:
-
Pacientės ligos paieškos užtruko, ne kartą įtarta rotavirusinė infekcija. Tai – retas sutrikimas?
- Bendrojo tulžies latako cista – įgimta patologija, pasitaikanti gana retai: vienam vaikui iš šimto tūkstančio gimusiųjų. Bendrojo tulžies latako cista dažniausiai randama atsitiktinai: cistinį darinį nustato ultragarso tyrimą atliekantis gydytojas. Daug dažniau ši patologija diagnozuojama ištikus pirmajam priepuoliui, kai vaiko oda pagelsta, atsiranda ūmių pilvo skausmų ir vėmimas – simptomų, labai panašių sergant kepenų ligomis. Lydima pastarųjų nusiskundimų mergaitė pirmą kartą į Vaikų ligoninę ir pakliuvo. Atliekant echoskopiją pastebėti cistiniai dariniai šalia kepenų, o atlikus magnetinio rezonanso tomografiją konstatuota, kad tai gana didelė bendro tulžies latako cista, kurios skersmuo - daugiau nei 8 cm. Todėl praėjus po priepuolio trims mėnesiams ir pagerėjus vaiko būklei kartu su vaikų chirurgu dr. Pranu Gursku nusprendėme atlikti mergaitei operaciją laparoskopijos būdu.
-
Cistos šalinimo operacijos nebuvo galima atidėlioti?
- Tikslią diagnozę patvirtinus ultragarso tyrimu, chirurgai rekomenduoja cistą pašalinti. Kai priepuoliai praeina, galbūt galima būtų ir nieko nesiimti, tačiau yra viena bėda: medicinos praktika rodo, kad turint šią patologiją vyresniame amžiuje cistos vietoje gali formuotis piktybinis procesas.
-
Tokio amžiaus pacientei tai nebuvo rizikinga operacija?
- Anksčiau tokiais atvejais buvo atliekama laparotomija (klasikinis pjūvis), todėl gijimas buvo ilgesnis, skausmingesnis, dėl pjūvio likdavo nemažas randas. Tačiau pirmą kartą Lietuvoje šiai patologijai šalinti buvo atlikta laparoskopinė operacija: per keturis mažus pjūvius pacientei buvo pašalinti bendrasis tulžies latakas su cista ir tulžies pūslė, o prie likusio tulžies latako prisiūta plonoji žarna. Gyvenimas be bendrojo tulžies latako dažniausiai nėra komplikuotas: tulžis iš kepenų nuteka į plonąją žarną, tokiais atvejais atliekančią tulžies latako funkciją. Laparoskopija, jei tik ją galima pritaikyti chirurginei patologijai šalinti, paprastai reiškia greitesnį atsigavimą po operacijos, mažesnį skausmingumą. Mergaitė trečią dieną jau vaikščiojo po skyrių, o penktą dieną galėjome išleisti savo pacientę su tėveliais namo.
Vaikų ligoninėje bendrojo tulžies latako cistą tenka operuoti kas keleri metai vienam vaikui. Iki šiol standartinį gydymo metodą taikę gydytojai vaikų chirurgai, vis dažniau pasirenka laparoskopiją.
Kaip ir kitose pažangiose šalyse, Lietuvos medikai linksta pereiti prie mažiau invazinių chirurginių metodikų, kurios nei kokybe, nei rezultatais nesiskiria nuo atvirų operacijų, bet yra patogesnės ir saugesnės ir patiems chirurgams, ir pacientams.
Tarp kitko
Vaikų ligoninės chirurgai taiko mažai invazines metodikas jau daugiau nei dešimtmetį: laparoskopiniu metodu operuojami naujagimiai ir vaikai, esant stemplės ar dvylikapirštės žarnos atrezijai, diafragmos, kirkšnies išvaržoms, plaučių cistoms šalinti. Apendicito operacijos jau beveik 90 procentų atvejų taip pat atliekamos šiuo paciento sveikatą tausojančiu metodu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: