Liga nesutrukdė sukurti šeimos
„Kai man buvo dvidešimt metų, nutirpo kairė ranka, paskui nutirpo ir pusė kūno. Taip stipriai, kad su kaire ranka negalėjau atsiliepti telefonu. Tada Lazdynų poliklinikos gydytojas išrašė siuntimą su užrašu „Įtariama SD“. Gydytojas paragino skubiai važiuoti į Santariškių klinikas tirtis diagnostikos aparatais – jau tada buvo naudojamas magnetinis rezonansas“, ‒ ligos pradžią prisimena T.Jačiauskas, pakalbintas Pasaulinės išsėtinės sklerozės dienos (gegužės 28-osios) išvakarėse.
Kas yra ta paslaptinga liga, jaunam vaikinui išsamiai paaiškino medikai, pakankamai greitai diagnozavę išsėtinę sklerozę, nes pirmoji ligos ataka buvusi itin stipri. Išgirdęs diagnozę, Tadas nepuolė į depresiją ir suėmė save į rankas: „Įsivaizduokite, esi dvidešimtmetis, atrodo, visas gyvenimas dar priešaky. Nusipirkau „plejerį“, pasileidau Viktorą Cojų (grupė „Kino“ ) ir pasakiau sau: „Aš mirsiu jaunas – ir gerai. O paskui supratau, kad nemirsiu jaunas. Bet tikrai dėl to nestresavau. Niekas nežino, iš kur ta liga ir kokia ji, bet kad su ja įmanoma gyventi, tai tikrai. Liga man nesutrukdė gyventi ir daryti tai, ką noriu. Aš turiu du padūkusius berniukus ‒ niekam nepavydžiu tokio streso namie.“ (Šypsosi.)
Jau sirgdamas Tadas susipažino su būsima žmona. Jos neišgąsdino sunki mylimojo liga, priešingai, mergina už jo ištekėjo ir pagimdė du vaikų. „Kiekvienas susirgęs bando aiškintis, kodėl jis serga. Bet taip, kad specialiai sėdėčiau ir apie tai mąstyčiau – tikrai ne. Palikime tai spręsti mokslui. Ir mokslas šia linkme tikrai daug dirba, nes yra vykdomi įvairūs tyrimai. Šitos ligos eiga yra įvairi. Mano, pavyzdžiui, - gerybinė. Žinoma, ne be gydytojų pagalbos. Niekas negali pasakyti, kad sergu jau vienuolika metų“, ‒ pasakoja T.Jačiauskas.
 
Tenka guosti likimo brolius ir seseris
Išsėtine skleroze sergantis vyras tikina, kad specialiai kūno sustiprinti kokiais nors būdais nesistengia. Nebent geria žuvies taukus, stengiasi daugiau laiko praleisti gryname ore, o į darbą mėgsta važiuoti dviračiu. „Apriboju pirtį - į ją neinu, nes karštis man kenktų“, ‒ prisipažįsta pašnekovas.
Tadas džiaugiasi, kad šiuo metu liga neapriboja jo galimybių – jis garsina LRT anonsus, taip pat rengia kultūrinės laidos „Durys atsidaro“ siužetus. Nors pasitaiko visko... „Jeigu tirpsta koja ir ją truputį velki, lėčiau nubėgi iki autobuso ir į jį pavėluoji. Bet sulauki kito! Šiuo metu jaučiuosi gerai. Šiek tiek procentų pakoreguoja mokslas, bet tikrai dar nedaug. Mano liga neagresyvi. Kai pavargstu dienos pabaigoje, negaliu pasakyti, ar čia nuo ligos pavargau, ar ne. Kai dirbi, normalu, kad apima nuovargis, o namie dar laukia du padykę vaikai“, ‒ sako optimizmo nestokojantis vyras.
Retas žino, kad T.Jačiauskas serga išsėtine skleroze. Jis to neslepia, bet aplinkiniai ir neklausinėja.
Tačiau, be abejonės, jam tenka guosti to paties likimo brolius ir seseris. Ypač tuos, kuriems ką tik diagnozuota išsėtinė sklerozė. „Dažnai žmonės skambina ir klausia apie naujus gydymo metodus. Kiek girdėjau, Rusijoje šios ligos atveju persodinamos kamieninės ląstelės, Italijoje daromos kažkokios operacijos, kitur gydoma dėlėmis... Šiuo atveju labai paprasta pagelbėti žmonėms, pasakius, kad yra jūsų neurologai, kurie, patikėkite manimi, viską žino, taiko ir informuoja. Netgi apie visokias kamienines ląsteles, jų persodinimus ir operacijas. Aš tikiu gydytojais, kurie yra savo srities specialistai. Todėl neatlieku tyrimų, nuo ko šita liga kilo ir nebandau gydytis pats. Yra žmonės, kurie tuo užsiima, ir aš jais pasitikiu. Jau dabar laiku diagnozavus ligą ir laiku pradėjus skirti efektyvų gydymą liga yra valdoma. Ir netrukdo gyventi, dirbti, kurti šeimą. Laimingai nugyventi gyvenimą. Gyvenimą su išsėtine skleroze“, ‒ patirtimi dalijasi T.Jačiauskas.
 

---

 Interviu
Apie išsėtinę sklerozę pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vyresnysis gydytojas neurologas Laimutis Pačkauskas:

- Išsėtinė sklerozė - kas tai per klastinga liga? 
- Išsėtinė sklerozė (IS) – tai demielinizuojanti uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti recidyvuojančiais ar nuolat progresuojančiais neurologijos disfunkcijos simptomais, sukeliančiais negalią. Palyginti neseniai – tik XIX a. pradžioje - šią ligą aprašė prancūzų gydytojas J.M.Šarko (Charcot). Tai viena sudėtingiausių neurologijos problemų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius atlikti genetiniai, imunologiniai ir klinikiniai tyrimai bei naujų ligos progresavimą stabdančių gydymo priemonių atradimas verčia klinicistus ir mokslininkus dar aktyviau ja domėtis.

- Koks išsėtinės sklerozės paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje?
- IS labiau paplitusi Šiaurės Europoje, Kanadoje, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 30 sergančiųjų. JAV šiaurinėse valstijose sergamumas 100 tūkst. gyventojų viršija 100 ligonių. Kiek tiksliai Lietuvos gyventojų serga išsėtine skleroze, nesuskaičiuota, tačiau mūsų šalyje yra apie 80 sergančiųjų iš 100 tūkst. gyventojų. Taigi faktai liudija, kad priklausomybė Šiaurės Europos tautoms yra vienas pagrindinių IS rizikos veiksnių. O kuo arčiau pusiaujo gyvenama, tuo rečiau sergama IS. Šis ligos ryšys su geografine platuma leistų įtarti vitamino D reikšmę sergamumui IS.
Moterys IS serga 1,5–2 kartus dažniau negu vyrai. Ši liga neužkrečiama.

- Ar yra žinoma, kas lemia susirgimą išsėtine skleroze? Kaip pasireiškia ši liga?
- Manoma, kad išsėtinė sklerozė yra heterogeniška multietiologinė liga, sukeliama daugelio skirtingų organizmo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Multietiologinių veiksnių rezultatas – tai, kad autoimuninės atakos taikiniais tampa pagrindinis mielino (medžiagos, dengiančios svarbiausius nervinius laidus) baltymas. IS dažniausiai prasideda regos ir akių judesių sutrikimais, judesių koordinacijos sutrikimais, centriniu galvos svaigimu, vienos ar kitos pusės galūnių nusilpimu, kartais abiejų rankų ar kojų funkcijos sutrikimu.

- Ar pastaruoju metu atsiranda efektyvių ligos gydymo būdų? 
- IS gydymas skirstomas į imuninius procesus veikiantį ir simptominį. Imuninius procesus veikiantis gydymas dar skirstomas į paūmėjimų gydymą gliukokortikoidais, generalizuotą imunosupresiją ir į ligos eigą modifikuojantį gydymą imunomoduliatoriais. Pastarieji preparatai, galintys sulėtinti IS progresavimą, vis plačiau taikomi pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Šiuo metu klinikinėje praktikoje vartojami 5 vaistai, galintys sulėtinti IS progresavimą. 3 iš jų priskiriami beta interferonams, 1 oligopeptidas, likę sudaro monokloninių antikūnių grupę.
Simptominio gydymo tikslas – susilpninti ligonį varginančius ar negalią didinančius neurologinės disfunkcijos simptomus. Jis nėra skirtas imuniniams procesams paveikti ir nekeičia natūralios ligos eigos. Pradėjus taikyti magneto rezonansinę tomografiją (MRT) iš esmės padidėjo tikslios ir ankstyvos išsėtinės sklerozės diagnostikos galimybės.

---

 
Likimai
Ligos istorija pasidalijęs pašnekovas džiugina trykštančiu optimizmu. Ir savo nepaprastu balsu, kuris girdimas per nacionalinę televiziją. O dainininkės Tatjanos Zavadskienės (nuotr. iš asmeninio archyvo), prieš keturis dešimtmečius „Velnio nuotakoje“ įdainavusios Jurgos partiją, balsas užgeso. Ji irgi sirgo išsėtine skleroze. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais regėjimą praradusi Tatjana, muzikinio filmo plokštelėje įrašyta kaip Asta Chomentauskienė, mirė 2012-ųjų gegužę.