Vainikinių širdies arterijų šuntavimas – atviros chirurgijos operacija (atveriama krūtinės ląsta). Jos metu chirurgas paima dalį sveikos kraujagyslės iš jūsų kojos, krūtinės arba rankos. Tuomet paimta kraujagyslė prijungiama (persodinama) prie vainikinės širdies arterijos truputį žemiau užsikimšimo vietos. Taip sukuriamas naujas „aplinkelis“ kraujui tekėti.
Ligos pradžia
Prieš beveik septynerius metus ponią Ireną pradėjo varginti stiprus spaudimas krūtinės srityje, ypač greitesnio ėjimo metu, taip pat jausmas tarsi trūktų oro, tarsi kas spaustų širdį. Pasak pašnekovės, jautė ji ir nekontroliuojamą baimės jausmą. Kraujospūdis tuomet buvo labai aukštas – 220/100 mm Hg.
Iš pradžių, kaip pasakoja pašnekovė, simptomai kartodavosi retai, bet po truputį dažnėjo. Sunkesnį darbą padirbus atsirasdavo jausmas, kad staiga gali apalpti. Ponia Irena prisimena, kad būta ir alpimo atvejų.
„67-erių LSMUL Kauno klinikose man atlikta širdies šuntavimo operacija, nes buvo nustatytas kraujagyslių užsikimšimas ir krūtinės angina bei gretutinės ligos – stazinis širdies nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga“, – prisimena moteris.
Atlikta AVJO operacija
Prieš šešerius metus poniai Irena atlikta aortos vainikinių jungčių suformavimo operacija (AVJO), trukusi maždaug tris valandas. Didžiausia problema, pasak pašnekovės, buvo daugybiniai vainikinių kraujagyslių susiaurėjimai. Operacijos metu pakeistos trys kraujagyslės.
„Prieš operaciją nebijojau, buvau nusiteikusi pozityviai. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje buvau gydoma penkias dienas. Reabilitacijos vykau į sanatoriją Druskininkuose. Deja, jau ten man pradėjo trikti širdies ritmas, buvo širdies plazdėjimas. Po kiek laiko buvo „įdėtas“ širdies stimuliatorius“, - pasakoja Kauno rajone Noreikiškėse gyvenanti I.Grabauskienė.
Optimizmas – varomoji jėga
Kai kalbėjomės, ponia Irena sakė laukianti šiltesnių pavasario orų, kuomet galės užsiimti mėgstamomis veiklomis – augalų, gėlių ir daržovių auginimu bei priežiūra.
„Turiu ir šiltnamį, taip pat auginu keturias višteles su gaideliu ir kelias anteles, kurios man „sutvarko“ daržo šliužus. Džiaugiuosi anūkais, vaikais ir gamta. Gyvenu visavertį gyvenimą. Aš patarčiau visiems turėti daugiau optimizmo ir džiaugtis kiekviena diena. Atėjo diena – nusišypsok jai ir džiaukis gyvenimu“, – sakė optimizmo neprarandanti Irena Grabauskienė.
Interviu su specialistu
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ gydytojas kardiologas Paulius Orda:
.jpg)
- Gydytojau, supažindinkite skaitytojus su dažniausiomis išeminės (koronarinės) širdies ligos priežastimis ir būdingiausiais simptomais? Ką svarbu būtų žinoti apie išeminę širdies ligą? Kokie rizikos veiksniai, priežastys gali ją sukelti?
- Išeminė širdies liga yra širdies raumens funkcijos sutrikimas, kurį sukelia sumažėjęs aprūpinimas arteriniu krauju. Ji yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Ligą dažniausiai sukelia besikemšančios širdies raumenį maitinančios kraujagyslės, nes jų sienelėse kaupiasi cholesterolis. Formuojasi aterosklerotinės plokštelės, dėl kurių siaurinamas kraujagyslių spindis ir sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra didelė cholesterolio koncentracija, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas. Kuo pacientas turi daugiau išvardintų rizikos veiksnių, tuo jo santykinė rizika susirgti išemine širdies liga yra didesnė. Liga gali pasireikšti vadinamąja krūtinės angina, miokardo infarktu, net staigia mirtimi! Svarbu kuo anksčiau koreguoti kiekvieną iš tyrimų rizikos veiksnių ir užkirsti kelią galimai išeminei ligai.
Irenos ligą išdavė jos simptomai: spaudimas krūtinės srityje, dusulys, kurie stiprėjo fizinio krūvio metu. Tai – vieni dažniausių šia liga sergančiųjų simptomai.
- Kokius gydymo metodus, siekiant geriausių ir efektyviausių gydymo rezultatų, taikote išeiminei širdies ligai gydyti?
- Vienas svarbiausių metodų ligai gydyti yra gydymas vaistais. Jų pagalba galime sustabdyti jos progresavimą, sumažinti paciento jaučiamus simptomus ir pailginti paciento išgyvenamumą. Vieni pagrindinių šiai ligai gydyti skirtų vaistų yra statinai, beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, nitratai, antiagregantai (pavyzdžiui, acetilsalicilo rūgštis – „Aspirinas“). Išemijos mokslinis tyrimas parodė, jog esant stabiliai išeminei ligai, intervencinis gydymas nėra pranašesnis už medikamentinį gydymą (vertinant gydymo įtaką kardiovaskulinių baigčių pasireiškimui ar mirties atsiradimui).
Kai medikamentinis gydymas neefektyvus arba jo nepakanka suvaldyti paciento simptomams ar liga stipriai progresuoja dažnai taikomas intervencinis gydymas – stentavimas, kurį atlieka intervenciniai kardiologai. Tai procedūra, kurios metu į reikšmingai susiaurėjusias kraujagysles kateterio pagalba įvedamas stentas (t.y. mažas, išplečiamas, panašus į tinklelį vamzdelis). Jį išplečiant suspaudžiama aterosklerotinė plokštelė ir atkuriamas normalus kraujagyslės spindis.
Kai medikamentinis gydymas ir intervencinis gydymas yra neefektyvūs ir liga progresuoja arba kai liga yra pažengusi ir intervencinio gydymo negalima atlikti, taikomas operacinis gydymas – aortos, vainikinių jungčių, suformavimo operacija (AVJO).
- Kuo unikali ir išskirtinė yra jūsų minėta AVJO operacija?
- Tarp pacientų ši operacija vadinama šuntavimu, nes jos metu panaudojant paciento kojos venas ar krūtinės arteriją sukuriami šuntai, kurių pagalba apeinamos susiaurėjusios širdį maitinančių vainikinių arterijų vietos. Šią operaciją atlieka širdies chirurgai.
Sprendimas taikyti operacinį gydymą priklauso nuo širdies kraujagyslių anatomijos, širdies funkcijos, gretutinių ligų ir paciento apsisprendimo.
Dažniausiai AVJO taikoma tiems pacientams, kuriems nustatyta vainikinių arterijų pažaida. Sergantiems cukriniu diabetu ir esant nustatytai visų trijų vainikinių arterijų ligai operacinis gydymas dažnai yra pranašesnis už intervencinį gydymą. Tiems pacientams, kuriems įprastai yra siūloma AVJO, ji pagerina gyvenimo kokybę, sumažina ar panaikina simptomus, pailgina gyvenimo trukmę.
Komentuoti: