Vyko paciento paruošimas radioterapijai. Mergaitė sako:
- Jūs man matyta. Dirbote Nacionaliniame vėžio institute...
- Taip, vaikeli, - sakau, - bet tai buvo taip seniai, prieš trylika ar keturiolika metų! Tu buvai labai mažytė...
 
- Man buvo septyneri metai ir jūs mane gydėte, - sako mergina ir pakelia kairę plaštaką be rodomojo piršto, su radioterapijos pėdsakais… - Turiu nuotrauką su jumis!
Prisimenu juos visus! (Gydžiau vaikus). Prisimenu, kaip išgyvendavau švitindama tuos mažylius, kaip šią merginą, tada vos septynerių mergytę, dengiau nuo radiacijos, apsaugodama jos kūnelį. Skaudėjo širdį, kad plaštaka tikrai nebus funkcionali...
 
O dabar… vos susilaikiau nuo jautriausios emocijos, kai išgirdau, kad Kornelija – kairiarankė: ir rašo bei darbus atlieka su kairiąja švitinta ranka. Ji plaštakos sarkoma susirgo trejų metų, recidyvas buvo dar po trejų. Atlaikė didelių dozių chemoterapiją, kaulų čiulpų transplantaciją ir radioterapiją. Išgijo po recidyvo!
Man malonu, kad pasirinko būti slaugytoja. Baigusi mokslus nori dirbti Vilniuje. Gal ir Nacionaliniame vėžio institute. Apsikeitėm kontaktais. Vakare sulaukiau 2006-ųjų foto.
Aiškiai supratau: jei būčiau abejingai pralėkusi koridorium, šiandien ši istorija nebūtų turėjusi tęsinio! Dabar Kornelija į mano skyrių užsuka dažniau, mielai jai patariu, kai ruošia savarankiškus darbus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!