Kentėti buvo įpratusi
Ligoninėje dėl infarkto rizikos atsidūrusi aktorė Aldona Janušauskaitė sako iš pradžių abejojusi gydytojų verdiktu, be to, labai bijojo ligoninių. Kiek anksčiau nustatyta krūtinės anginos diagnozė nerimo moteriai nekėlė. „Pas kardiologą buvau labai seniai, jis man nustatė širdies anginą, bet jokių simptomų nejaučiau, nieko neskaudėjo. Galvojau, kad viskas gerai, užsimiršau ir ramiai gyvenau“, - gūžteli pečiais aktorė. Visgi būtent šis negalavimas gali prišaukti infarktą.
 
Moteris pasakoja dažnai patirianti įvairius skausmus, mat serga įvairiomis ligomis: nustatytas kraujotakos nepakankamumas: „Šąla kojos, rankos. Esu įpratusi kentėti, kaip ir visos moterys.“ Taigi infarkto pranašas – skausmas krūtinėje – iš pradžių jos neišgąsdino. Aldona į ligoninę vykti pasiryžo tik po skausmingos nemiegotos nakties. „Vieną vakarą nepraeina, naktį nepraeina... Toks jausmas lyg du vyrai iš abiejų pusių stovi, užveržę krūtinę virve, ir tempia ją kiekvienas į save. Negaliu pasakyti, kaip tą naktį praleidau. Turbūt lingavau iš skausmo“, - išgyvenimais dalijasi aktorė.
 
Palikusi ligoninę gyvens aktyviai
Šiuo metu A.Janušauskaitė infarkto grėsmę prisimena kaip blogą sapną. „Jaučiuosi gerai. Ilsiuosi, drausmingai geriu vaistus, o ir skausmai dingo, - pasakoja moteris ir pajuokauja, kad gydytojai lakstyti vis dar neleidžia. - Liepė vaikščioti kuo lėčiau. Bandau tai daryti ir jaučiu, kad skubant pradeda spausti širdį, padažnėja ritmas. Esu pratusi greitai vaikščioti. Net medituodama gamtoje mėgstu skubėti.“
 
Specialistai pastebi, kad nors infarktą prišaukia nesveikas gyvenimo būdas, prasta mityba, nuo ligos neapsaugoti ir žalingų įpročių neturintys žmonės. A.Janušauskaitė sako, jog visada stengėsi gyventi sveikai. „Skaitau produktų sudėtis, vengiu rafinuoto aliejaus. Stengiuosi mažiau kepti, daugiau garinti arba virti, valgyti kuo mažiau mėsos. Ateityje noriu visai jos atsisakyti.“
Gydytojų prognozės optimistiškos, o A.Janušauskaitė tikisi visiškai pasveikti. „Esu gerose rankose ir tikiu, kad sulauksiu aštuoniasdešimtojo jubiliejaus - svarbiausia sveikai, aktyviai nugyventi duotą laiką“, - teigia aktorė.

---

 
Interviu
Vilniaus klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas med. m. dr. Mykolas Biliukas:

- Sakoma, infarktas – liga, kur svarbios minutės. Kiek trunka kritinis laikotarpis?
- Su infarktu ir priešinfarktine būsena svarbios pirmos šešios valandos. Ne veltui sakoma, kad jos auksinės. O į ligoninę pacientas kreipiasi po kelių dienų ar ilgiau. Prakeiktas tebūna posakis: „galvojau, kad praeis“. Žmonės ilgai kenčia krūtinės skausmus, vengia važiuoti į ligoninę. O kai nepraeina, iš kibirkšties įsiliepsnoja laužas.
 
- Kokie ženklai įspėja, kad artinasi ši liga?
- Skausmas - tik vienas infarkto simptomų. Lietuvių kalboje yra daugybė žodžių nusakyti, ką žmogus jaučia artėjant priepuoliui ar jo metu. Štai, pavyzdžiui, beskausmis infarktas. Tai - nebyli išemija, diagnozuojama atlikus kardiogramą. Žinoma, ir tokiu atveju apie ligą įspėja permušimai, staigus sąmonės praradimas. Pasitaiko ir apopleksinė forma, kai žmogus krenta lyg supuvęs obuolys nuo medžio. Būna, kad puola dusulys, žliaugia prakaitas. Artėjant infarktui gali pasireikšti skrandžio bėdos, pykinimas. Infarkto puokštė, kaip ją vadinu, gali nokti, pasipildyti naujais simptomais dvi tris savaites. Laiku nesikreipus ši „puokštė“ pratrūksta ir turime sunkų ligonį.
 
- Tai – tik vyresnio amžiaus žmonių liga ar pakerta ir jaunesnius?
- Neseniai Druskininkuose konsultavau 28-erių metų vyrą. Žmogus mušėsi dėl pinigų, dirbo trijuose darbuose, nervinosi, rūkė. Grįždavo išsekęs, pavargęs, persivalgydavo. Tada ir miegas ne koks. Infarkto aukomis gali tapti ir jauni žmonės, ypač, jei patiria ilgalaikį stresą, persidirba.
 
- Lietuvoje sergamumas šia liga ypač didelis. Kodėl taip yra?
- Nėra vienos priežasties. Rūkymo metimas dvigubai sumažintų infarktų skaičių. Net aukštas kraujospūdis nėra toks pavojingas kaip rūkymas. Dar vienas infarkto draugas – alkoholis. Kadangi daug nervinamės, kai kurie nervus skalauja stipriaisiais gėrimais... Nemažai padaugina per šventes, tokios tos tradicijos... Reikia jas keisti. Dar viena bėda – nutukimas. Pažiūrėkite į vaikus. Mažai juda, sukišę nosis į išmaniuosius. Vėliau laukia antsvoris, dideli pilvai, blogasis cholesterolis... Viskas pasilieka kraujagyslėse. Taigi, reikia aktyviai judėti, neapkerpėti. Draudimo kompanijos tyrė, kaip sveikiau pasiekti darbovietę. Sveikiausi tie, kurie važinėja dviračiu. O pas mus kas gi važinėja? Takelių nėra, valstybinės sveikatingumo politikos nėra. Neaišku, net kur nusiprasti suprakaitavus... Pagaliau, infarktą gali prišaukti net stereotipai.
Tačiau galime pasidžiaugti, kad sergamumas visgi mažėja. Mirtingumas – taip pat. Vaistai pas mus geri, taikomos kokybiškos intervencinės procedūros. Svarbiausia kreiptis laiku ir nekentėti, tada pasveikti pavyks.

---

 
Tarp kitko
Miokardo infarktas – širdies liga, kuri ištinka dėl staiga sutrikusios kraujotakos širdies raumenyje. Dėl besikemšančių kraujagyslių į širdį patenka mažiau kraujo, trūksta deguonies ir žūsta širdies raumuo.



Miokardo infarkto požymiai:
Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje.
Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį.
Skausmo trukmė nuo 20 min. iki kelių valandų.
Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa.
Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!