Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginys „Nerk į žydrą“, primenantis, kaip svarbu vyrams pasitikrinti sveikatą. Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga, o Lietuvos vyrai ja suserga dažniau nei kitų Europos šalių gyventojai. Šiuolaikinis gydymas leidžia įveikti šią klastingą ligą – laiku ją diagnozavus, daugelis pasveiksta.
Kiemelyje pastatyti ir du memorialiniai suoliukai iškiliems mokslininkams onkologams, profesoriams, buvusiems Instituto vadovams – prof. Liudvikai Laimai Griciūtei (1926–2018) ir prof. Albertui Telyčėnui (1928–1990).
Prevencinė programa nevyko
Gydytojai onkologai primena, jog kiekvienam 50-ies sulaukusiam vyrui itin svarbu periodiškai tikrintis, idant vėžys būtų nustatytas kuo anksčiau, o nustačius – gydomas šiuolaikiniais inovatyviais metodais. Jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo ar serga artimiausi giminaičiai, tikrintis reikėtų pradėti jau nuo 45-erių.
„Prostatos vėžys yra vienas dažniausių vyrų onkologinių susirgimų. Kasmet prostatos vėžiu pasaulyje suserga 1,3 milijonai vyrų, Lietuvoje – per du tūkstančius vyrų, pusės tūkstančio iš jų netenkame“, - renginio metu kalbėjo laikinai Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas einanti prof. Sonata Jarmalaitė.
Akistatoje su Covid-19 pandemija gydytojai onkologai baiminasi, jog daugės pacientų, kurių vėžys užleistas, o karantino mėnesiais sustabdyta profilaktinė programa, jų nuomone, turi būti suaktyvinta.
„Karantino metu prevencinė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa iš viso nevyko. Per pusmetį joje dar iki karantino ir po jo spėjo sudalyvauti vos trečdalis tų žmonių, kurie atvykdavo anksčiau. Atliekamų biopsijų skaičius irgi sumažėjo nuo trisdešimt iki penkiasdešimt procentų. Vadinasi, vyrai su įtariama liga nepasiekia mūsų ligoninės, o kai pasiekia, gydyti ją jau būna sudėtinga. Prostatos vėžys yra gerai kontroliuojama liga ir turime pakankamai priemonių- tiek chirurginių, tiek diagnostinių, tiek terapinių – jai valdyti. Bet kai liga užleista, ji gydoma sunkiai, o paciento išgyvenamumas yra labai ribotas“, - sakė profesorė.
Renginyje aptarti ir pandemijos sąlygoti onkologų darbo pokyčiai, kurių tikslas - užtikrinti medikų bei pacientų saugumą COVID-19 akivaizdoje. Prof. S.Jarmalaitė pridūrė, jog Nacionaliniame vėžio institute onkologinės ligos gydomos kuo saugiausiomis sąlygomis:„Turime visas apsaugos priemones ir jas dar labiau stipriname, todėl kviečiame visus dalyvauti prevencinėse programose, o įtarus ligą skubėti pas specialistus.“
L.S. skaičius
2
- daugiau kaip tiek tūkst. vyrų kasmet išgirsta prostatos vėžio diagnozę.
Užleistos ligos formos
Vis dėlto prostatos vėžys kasmet nusineša apie pusę tūkstančio šalies vyrų. Šis skaičius kelia nerimą gydytojams onkologams.
„Gydymui parinkti į tarpdisciplininę komisiją atvyksta žmonės su jau nustatyta diagnoze. Stebime išaugusį pacientų su užleistu metastatiniu prostatos vėžiu skaičių. Per penkias pastarąsias savaites nustatėme net 10 tokių atvejų. O 2012-2016 metais visoje šalyje tokių atvejų būdavo šimtas-šimtas dvidešimt per metus. Pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytojus onkologus, kada jau yra priversti, tai yra jaučia stiprius kaulų skausmus, sunku šlapintis, pasireiškia inkstų nepakankamumas. Dabar, matyt, diagnozuojamų trečių-ketvirtų ligos stadijų žymiai padaugės. Tad primename: prostatos vėžys tikrai yra ta liga, kuri nepastebimai nepraeis.
Kartais užtenka šešių-aštuonių mėnesių, kad liga smarkiai progresuotų. Mūsų šios dienos paraginimas, kad vyrai, kurie yra santūresni už moteris, pamirštų savo santūrumą ir, pajutę pirmuosius simptomus, kuo skubiau kreiptųsi į gydymo įstaigas“, - sakė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
Kaip pastebi medikas, vyrų rūpinimuisi sveikata didelę įtaką turi šeima: pusė jų, gal net daugiau, tikrintis atvyksta su palyda.
„Tiek pagal ankstyvosios diagnostikos programą, tiek pagal simptomatiką atliekamų biopsijų skaičius sumažėjęs. Pastarųjų, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo du kartus, o pagal programą biopsijai vyrų atvyksta net tris kartus mažiau“, - sakė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
„Vyrai visuomet santūrūs, tad pasireiškus kokiems nors sveikatos negalavimams galvoja, kad čia yra paprasčiausia pasitempimas ar trauma arba šlapinimasis sutriko po maudymosi jūroje.
Bet iš tikrųjų dažnai tai būna ligos simptomai. Tad pirmiausia vis dėlto reikėtų, kad toliau būtų vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Jeigu jūsų tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu, o sesuo arba mama – krūties ir kiaušidžių vėžiu, tikrintis jau reikėtų pradėti nuo keturiasdešimt penkerių metų.
Galbūt svarbiausias veiksnys yra dalyvauti programose, ne tik prostatos vėžio, bet ir tiesiosios žarnos vėžio, moterims – gimdos kaklelio, krūties patikros programose, kurios tikrai pagerina minėtų lokalizacijų vėžio diagnostikos rezultatus“, - kalbėjo dr. A.Ulys.
Renginio svečias – charizmatiškasis kulinaras, virtuvės šefas Gian Luca Demarco atvirai dėstė, jog vyrai yra patys didžiausi bailiai, ir jiems pasitikrinti sveikatą yra labai sunku. Dar sunkiau – laikytis sveikos gyvensenos, taisyklingai maitintis. „Bet čia daug gali mūsų žmonos. Aš visiškai pasitikiu savąja – ji visada į mano lėkštę prideda daržovių, kad nesimaitinčiau tik mėsa“,– sakė Gian Luca.
Pagrindiniai prostatos vėžio simptomai
Pasak gydytojų, ankstyvasis prostatos vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų. Vyrai turėtų kreiptis į gydytoją tuo atveju, jei dažnai šlapinasi, ypač naktį; sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą; silpna ar lėta šlapimo srovė; šlapime yra kraujo ar spermos; pasireiškia skausmas apatinėje nugaros dalyje, klubuose ar po šonkauliais.
Komentuoti: