- Baigusi šeimos medicinos rezidentūrą pradėjote daugiau laiko skirti visuomenės edukacijai sveikatos temomis ir jau dabar socialiniame tinkle „Instagram“ esate subūrusi didelį sekėjų ir palaikytojų būrį (beveik 8 tūkstančius). Kas paskatino tapti nuomonės formuotoja?
 
- Baigusi rezidentūrą supratau, kad noriu daugiau laiko skirti visuomenės edukacijai sveikatos temomis. Pradėjau daugiau dalintis informacija socialiniuose tinkluose, „Instagram“ platformos paskyroje @doctor.rimkiene. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems rūpi jų sveikata. Šeimos gydytojo darnus santykis su gydytojais specialistais yra svarbus paciento gerovei. Dėl tos priežasties sugalvojau, kad reikia organizuoti „Live“ pokalbius su jais savo paskyroje. Mano mama mokytoja, todėl neseniai juokavome, kad visgi paveldėjau iš jos mokytojos gyslelę.
 
- Smalsu sužinoti, kokių klausimų apie sveikatą dažniausiai sulaukiate iš sekėjų?
 
- Klausimai įvairūs. Žmonės yra išradingi ir smalsūs. Dažnai sulaukiu klausimų dėl kraujo tyrimų rezultatų paaiškinimo. Sunku kalbėti apie tyrimų rezultatus, nežinant, kodėl jie buvo skirti. Pacientas man yra visuma, o ne tik tyrimų atsakymai, todėl sunku vertinti rezultatus nematant paciento ar nežinant jo ligos istorijos. Kiti klausimai susiję su peršalimo ligomis, sloga, temperatūra, vaikų sveikata. Ilgas žinutes gaunu iš pacientų, kurie skundžiasi nerimo sutrikimui būdingais simptomais, bet negalima atmesti ir somatinės ligos. Tokiems žmonėms siūlau kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, išsitirti plačiau.
 
- Kokį informacijos ir žinių poreikį bei trūkumą pastebite visuomenėje sveikatos priežiūros temomis?
 
- Šiais laikais informacijos sveikatos ir visomis kitomis temomis yra per daug, visgi patikimos – maža. Gyvename laikais, kai bet kas gali tapti nuomonės formuotoju ar save vadinti sveikatingumo treneriu, guru, psichikos sveikatos ekspertu ir net nereikia baigti tam mokslų. Dėl šių priežasčių jaučiu, kad yra didelis poreikis ir trūkumas patikimos informacijos sveikatos temomis. Noriu padėti žmonėms gauti mokslu pagrįstą informaciją. O kokios informacijos trūksta? Drąsiai galiu teigti, kad visos sveikatos temos yra svarbios. Šeimos gydytojo praktikoje netgi kartais tenka aiškinti, kaip peršalus išsivirti naudingą sveikatai vištienos sultinį.
 
- Su kokiais įsigalėjusiais stereotipais ir mitais susiduriate šeimos gydytojos darbe?
 
- Geras šeimos gydytojas yra tarsi sveikatos vadybininkas. Jis nusprendžia, ar liga ūmi, o gal dar galima viską išspręsti planiškai. Man patinka, kad šeimos gydytojo darbe susiduriame su įvairaus amžiaus pacientais bei su skirtingų sričių patologijomis. Neseniai susidūriau su situacija, kai pacientė paprašė siuntimo pas gydytoją kardiologą, nes jos arterinis kraujospūdis per aukštas. Pacientę informavau, kad galiu rašyti siuntimą arba galime šį klausimą išspręsti čia ir dabar. Ji buvo nustebusi, kad šeimos gydytojas geba koreguoti arterinės hipertenzijos gydymą.
 
- Kas jums pačiai yra svarbiausia konsultuojant ir bendraujant su pacientais?
 
- Man svarbiausia, kad pacientai manimi pasitikėtų. Visada stengiuosi jiems palinkėti geros dienos, sveikatos. Tikiu, kad gerumas grįžta gerumu. Tikiu, kad gydymo rezultatas priklauso nuo paciento pastangų ir pasitikėjimo medikais.
 
- Jūsų nuomone, ar gydymo įstaigose yra skiriama pakankamai laiko pacientui šeimos gydytojo konsultacijos metu?
 
- Deja, bet gydymo įstaigose nėra pakankamai laiko skiriama pacientams šeimos gydytojo konsultacijos metu. Dažniausiai konsultacijai turime nedaug laiko, geriausiu atveju penkiolika dvidešimt minučių. Per tokį trumpą laiką tenka ir anamnezę rinkti, ir objektyviai įvertinti paciento būklę, ir skirti tyrimus, gydymą, viską fiksuoti medicininėje dokumentacijoje. Kokybiškai tą padaryti yra sunku. Norėčiau pacientui skirti mažiausiai trisdešimt minučių. Šeimos gydytojai galėtų daug padėti pacientui, jei tik turėtų pakankamai laiko ir platesnes ištyrimo galimybes. Visgi realybė yra kitokia ir mūsų darbas dažnai yra siuntimų rašymas specialistams. Galbūt kada nors viskas pasikeis. Dar tikiu geresne Lietuvos sveikatos sistemos ateitimi.

---

 
Dosjė
2013-2019 m. Vilniaus universitetas, medicinos studijos.
2019-2022 m. Vilniaus universitetas, Šeimos medicinos rezidentūros studijų programa.
2020-2021 m. dirbo medicinos gydytoja VšĮ Centro poliklinikoje.
2020-2021 m. dirbo medicinos gydytoja VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninėje COVID-19 ligos skyriuje.
2022-2023 m. šeimos gydytoja Kardiolita klinikose, Klaipėdoje.
2023 m. - iki dabar šeimos gydytoja Uosto poliklinikoje, Klaipėdoje.

---

 
Gydytoja pataria
Gydytoja Greta Rimkienė pateikia rekomendacijas, kada reikia kreiptis pagalbos, ypač aktualias šaltuoju metų laiku:
Karščiuoju ilgiau nei 3 dienas 38.5 ºC ir daugiau ir temperatūra nekrenta arba kyla greičiau nei per 5 - 6 val.
Pakartotinai sukarščiavau po kelių dienų nekarščiavimo periodo.
Atsirado staigus dusulys.
Girdžiu švokštimą kvėpuodamas.
Atsirado stiprus galvos skausmas, skausmas sinusų projekcijoje, kaktoje, prie nosies.
Sloguoju, o nosies sekretas geltonas, klampus.
Atsirado bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus.
Vaikas skundžiasi ausies skausmu, kuris trunka ilgiau nei dvi dienas, vaistai nuo skausmo nepadeda. Simptomai blogėja ar negerėja per kelias dienas.
Sergu lėtine liga, kuri paūmėjo, pvz.: lėtiniu tonzilitu, bronchų astma ar pan.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!