- Beveik šešerius metus infekcinių ligų gydymo ir prevencijos žinias kaupėte Pasaulio sveikatos organizacijoje. Dabar gi Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialui vadovaujate maždaug trejus metus. Ar sostinėje pavyko pritaikyti tarptautinę patirtį?   
 
- Darbas Vilniaus filiale – įdomus, naujas puslapis. Tiesa, didelę darbo laiko dalį skyriau renovacijos ir infrastruktūros gerinimo darbams. Ir tik šiemet atsirado daugiau laiko bei galimybių skirti paslaugų teikimui. O Pasaulio sveikatos organizacijoje dirbau ne kaip pastovus darbuotojas, bet kaip konsultantas. Vykdavau į misijas įvairiose šalyse. Jose dažniausiai vertinau ŽIV viruso prevencines programas. Todėl sukauptą patirtį galiu panaudoti Vilniaus filiale vykdomoje pakaitinės metadono farmakoterapijos programoje.   
 
- Pakaitinė metadono terapija kelia prieštaringas nuomones...
- Vertinau nemažai jų kitose šalyse. Prieštara pasitaiko visur. Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, turime neblogą finansavimo mechanizmą. Vyksta metadono programos plėtra: pacientų skaičius auga, kelerius metus programa taikoma ir įkalinimo įstaigose. Tiesa, jos aprėptis galėtų būti dar didesnė.   
 
- Kiek anksčiau Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata sakė, kad optimistinio scenarijaus atveju vaikų stacionarinis psichosocialinės reabilitacijos skyrius Vilniaus filiale duris galėtų atverti šią vasarą. Kokia situacija yra dabar? 
 
- Manau, kad tai – realus scenarijus. Psichosocialinės reabilitacijos skyrių vaikams planavome atidaryti truputį anksčiau. Tačiau neatitikome tam tikrų sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų. Todėl teko inicijuoti pakankamai aukštų reikalavimų korekcijas, kurios jau atliktos. Po to Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateikėme higienos pasui gauti reikalingus dokumentus. Neužilgo turėtume jį gauti. Tada sutvarkysime kitus dokumentus ir galėsime steigti skyrių.
Psichosocialinės reabilitacijos stacionarinis skyrius vaikams jau parengtas: turime paruoštas palatas ir kabinetus. Jame bus iki aštuonių lovų. Nors Lietuvoje susiduriame su specialistų trūkumu, tikime, kad pavyks surinkti reikiamą specialistų komandą. Tai yra vienas svarbiausių uždavinių.
 
- Kokias psichoaktyviąsias medžiagas vartojančius vaikus gydys būsimasis skyrius?
 
- Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje apie mėnesį bus gydomi vaikai, kuriems buvo diagnozuotas žalingas vartojimas arba priklausomybė. Su vaikais specialistai dirbs individualiai ir grupėse. Skyriaus komandą sudarys vaikų gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas ir ergoterapeutas. Be to, norime, kad nenutrūktų vaikų bendrojo lavinimo ugdymo procesas, todėl popietėmis su jais dirbs mokytojai.
Vaikams itin retai diagnozuojamos priklausomybės ligos. Joms susiformuoti reikia laiko. Dažniau diagnozuojamas žalingas vartojimas. Dėl apsinuodijimų vaikai vežami į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Jų nėra mažai, bet ne visus apsinuodijusius reikia guldyti į stacionarą. Todėl būsimame skyriuje nerasime daug lovų. Nors pasaulyje dažniausiai teikiama ambulatorinė pagalba, pasitaiko užleistų ir pažengusių atvejų. Tokiems pacientams gali būti naudingas stacionarinis gydymas.
Pastebime išaugusį vaikų stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugų poreikį. Manau, kad Vilniaus skyrius bus komplementarus Kauno skyriui. Padidės šios paslaugos prieinamumas. Būsimas skyrius bus atviras ne tik Vilniuje gyvenantiems pacientams. Lietuva nėra didelė, o dabartinės transporto galimybės leidžia nuvykti į bet kurį šalies kampelį.
 
- Pastebime išaugusį nepilnamečių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Kokias jaunuolių žalingo vartojimo tendencijas ir priežastis įžvelgiate?
 
- Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių ir kitų žinomų narkotikų – kokaino, amfetamino – stimuliuojantį poveikį. Įprastai jaunimas tradicinius narkotikus imituojančias medžiagas įsigyja internetu. Jos parduodamos kaip maisto papildai, vaistai, buitinės priemonės, augalų trąšos ir kitos legaliai parduodamos prekės. Narkotikų prekyboje nėra nustatyta kokybės standartų, o pardavėjai neneša atsakomybės. Todėl matome dažnus apsinuodijimus, o kartais net mirtis.
 
- Deja, narkotikų vartotojai neretai dozę perka tarsi katę maiše. Žinome, kad, pavyzdžiui, mirtina fentanilio dozė – tikrai nedidelė... 
 
- Dalis narkotinių medžiagų prevenciją vykdančių šalių naudoja vadinamąjį drugcheckingą. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų darbuotojai renginių, kurių metu vartojami narkotikai, taip pat dalino jaunuoliams narkotinę medžiagą nustatančius testukus. Pavyzdžiui, testą kokainui, amfetaminui arba kanabinoidams. Jų pagalba dalyvis gali įsitikinti, ar įsigijo norimą narkotinę medžiagą. Atliktos apklausos parodė, kad dalis tam tikros medžiagos nusipirktoje prekėje neradusių pirkėjų nusprendė nevartoti įsigyto narkotiko. Be to, nemažai pirkėjų sumažino vartojimą dozę.

---

 
Dosjė
1990-1999 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
Nuo 2018 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos padalinio konsultantas.
2015-2017 m. Pasaulio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo specialistas.
2008-2013 m. Ligų prevencijos ir kontrolės Europos centro ŽIV/AIDS vyresnysis specialistas.
2003-2008 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos stebėsenos instituto Paryžiuje epidemiologas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!