„Pagrindinis burnos vėžio gydymas yra chirurginis. Jo rezultatai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Kuo ji ankstyvesnė, tuo geresni gydymo rezultatai. Taip pasireiškia didžioji onkologijos pažanga“, - sako Odontologų rūmų tarybos narys gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, gydytojas odontologas, LSMU profesorius, medicinos daktaras Gintaras Janužis.
- Profesoriau, kokius pokyčius pajutus burnos gleivinėje bei kokius simptomus pastebėjus, patartumėte nebedelsti ir kreiptis į specialistus?
- Žmogaus burnos gleivinė – tai sritis dažnai susidurianti su terminiais, mechaniniais ir kitokiais dirgikliais, todėl jos pažaidos būna dažnos. Tikriausiai dauguma pastebi, kad šios srities pažeidimai gyja gana greitai, atsiradę pakitimai išnyksta per dieną ar kelias. Tai vyksta mūsų organizmo imuninių savybių ir gero regeneracinio potencialo dėka. Deja, kartais nutinka taip, kad atsiradę pakitimai išlieka savaitę ir ilgiau. Tad, jei pašalinus dirgiklį, burnos gleivinė nesveiksta, jau yra priežastis, kreiptis į specialistą. Kai kurios navikų formos yra neskausmingos ir pasireiškia ne opomis, o mazgeliais ir guzeliais, kuriuos gali užčiuopti pats pacientas. Jei šie pakitimai neišnyksta per savaitę kitą, tikslinga konsultuotis su odontologu ar kitu specialistu.
- Kokie šios klastingos ligos specifiniai veiksniai ir kiek įtakos turi gyvenimo būdas, mityba? Ar tai, ką dedame į burną, tiesiogiai lemia burnos vėžio atsiradimą ir progresavimą?
- Vėžinių ląstelių atsiradimas (kancerogenezė) yra nuolatinis mūsų organizme vykstantis procesas, su kuriuo sėkmingai dorojasi mūsų imunitetas. Burnos vėžio atsiradimui ir susiformavimui vienos priežasties nėra. Deja, ligą predisponuojančių veiksnių yra daug: ta pati mityba, žalingi įpročiai, išoriniai (ultravioletiniai spinduliai, radiacija ir kt.), vidiniai organizmo veiksniai (genetika, medžiagų apykaitos ypatumai...) ir daugelis kitų. Pavojingiausias yra šių veiksnių suminis veikimas. Kai kurie iš jų yra sunkiai kontroliuojami, bet tie, kuriuos galime valdyti, – turi būti įvertinti ir pašalinti. Kartais žmonės nepakankamai įvertina tokių veiksnių, kaip rūkymas, žalą. Savaime suprantama, kad vienos cigaretės surūkymas nežudo, bet nuolatinis poveikis gali tapti „rusiška rulete“, kai nežinome, kuri cigaretė bus lemtinga vėžiui atsirasti.
- Esate daug nuveikęs gydant burnos vėžį, skatinant jo profilaktiką. Kokius medicinos mokslo pažangos laimėjimus taikote savo praktikoje?
- Šiuolaikinė medicinos pažanga nukreipta į vėžio diagnostikos ir gydymo tobulinimą. Taikant modernias technologijas išaiškinama žymiai daugiau ankstyvos stadijos piktybinių auglių, o tai gerina pacientų gydymo rezultatus ir ypač ilgina išgyvenamumą. Pagrindinis burnos vėžio gydymas yra chirurginis. Jo rezultatai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. Kuo ji ankstyvesnė, tuo geresni gydymo rezultatai. Taip pasireiškia didžioji onkologijos pažanga. Tyrimų efektyvumas ir specifiškumas lemia išgyvenamumą, gyvenimo kokybę ir galimybę pasveikti. Deja, jokios technologijos nebus efektyvios, jei kreipiamasi pavėluotai, kai vėžys būna jau toli pažengęs.
- Kokio radikalumo operacijas atliekate siekdami pašalinti naviką ir metastazes? Ar ši onkologinė liga lengvai pasiduoda gydymui?
- Dėl intensyvios kraujotakos, gausios inervacijos ir kitų ypatybių veido ir žandikaulių sritis yra palanki piktybinio proceso vystymuisi, todėl vėžys šioje kūno dalyje plinta greitai. Deja, gydymas yra gana traumuojantis, nes operacijos metu negalima išsaugoti svarbių organų ar struktūrų, o siekiama kiek galima radikaliau pašalinti pažeistus audinius. Kuo didesnis auglio išplitimas, tuo labiau luošinanti jo pašalinimo operacija. Savaime suprantama, po tokių operacijų iškart atliekamos atkuriamosios plastinės operacijos, tačiau pooperacinė būklė ne visada būna džiuginanti. Taigi išvada kartojasi – gydymas efektyvesnis ir paprastesnis bus tuomet, kai kreipiamasi kuo anksčiau.
- Kaip pasikeičia pacientų gyvenimo kokybė ir kokius sunkumus jie patiria sirgdami burnos vėžiu?
- Pacientų gyvenimo kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia keliamas pagrindinis tikslas – auglio pašalinimas ir išgyvenamumo termino pailginimas. Gyvenimo kokybė yra kitas etapas, kuris pasiekiamas pažeistos vietos plastinėmis rekonstrukcijomis ir protezavimu. Dažnai pooperaciniu periodu pacientai susiduria su tam tikrų funkcijų sutrikimais. Jiems būna sunku maitintis, kalbėti, kartais net kvėpuoti. Praėjus ūmiam gijimo periodui, šie sutrikimai įvairiomis priemonėmis gali būti palengvinami.
Dosjė
1991 m. Baigė Kauno medicinos akademijos Stomatologijos fakultetą (Dabar – LSMU MA Odontologijos fakultetas), įgyta gydytojo odontologo kvalifikacija
1992 m. Kauno medicinos universitete įgyta burnos, veido ir žandikaulių chirurgo kvalifikacija
2000 m. KMU apginta medicinos mokslų daktaro disertacija
2020 m. - iki dabar LSMU profesorius
1996 m. - iki dabar LSMUL KK gydytojas burnos veido ir žandikaulių chirurgas
1995 m. - iki dabar Gintaro Janužio klinikos /UAB „Medproject“ vadovas
LR Odontologų rūmų iniciatorius, narys ir steigiamojo susirinkimo organizatorius
Baltijos osteointegracijos akademijos kompetencijos vertinimo komisijos vadovas
Lietuvos, Baltijos šalių ir Europos veido ir žandikaulių chirurgų asociacijų narys
2023 m. Šv. Apolonijos nominacijos laimėtojas.
Tarp kitko
Burnos vėžys – piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar seilių liaukose. Šis vėžys yra sunkiai atpažįstamas. Lietuvoje nustatoma apie 75-80 jau pažengusių, trečios, ketvirtos stadijos, burnos vėžio atvejų.
Komentuoti: