Giedrius Bernotavičius: „Mūsų pareiga – nepykti ant mažųjų pacientų tėvų“

Aigustė Tavoraitė
2019-05-09
„Dabar tėveliai apsiskaitę, turi išankstinę nuomonę, jų klausimai būna tikslingi. Smagu, kai vyksta lygiavertis dialogas. Aišku, kai kurie prisiskaito ne to, ko reikia. Bet mūsų pareiga – ne pykti ant mažųjų pacientų tėvų, o paaiškinti“, – sako VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Bernotavičius (40 m.).
Giedrius Bernotavičius: „Mūsų pareiga – nepykti ant mažųjų pacientų tėvų“
„Labiausiai įkvepia teigiamas grįžtamasis ryšys, kai po atliktos sėkmingos operacijos pamatai laimingus besišypsančius veidus, kartais – net laimės ašaras. Tada supranti, kad esi ten, kur turėtum būti ir jauti stimulą dirbti toliau“, - sako VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Giedrius Bernotavičius.

- Geriausia padėka – pasveikusio vaiko šypsena. Tačiau iki to – sudėtingas kelias. Be to, pirmiausia bendros kalbos tenka ieškoti su jų tėvais. Nelengva?
- Tokia yra mūsų darbo specifika – bendraujame tiek su mažuoju pacientu, kas jau reikalauja tam tikrų žinių ir charakterio savybių, tiek su jų tėvais. Ir tinkama komunikacija yra svarbiausia, idant ir vaikas, ir tėvai suvoktų, apie ką kalbama. Jei žiūrėsi tik iš savo pusės, atsiras ir neadekvačių klausimų, kils priešiškumas ar net pyktis. Būna atvejų, kai tėvai išklauso, linksi, o vėliau sako nieko nesupratę. Tad labai svarbu pasiteirauti jų, ar tikrai viskas aišku.
 
- Savo tiesomis įtikėję supermamytės ir supertėveliai – kietas riešutėlis?
- Tai yra ta kategorija, su kuriais sunkiausia bendrauti. Reikia juos mokėti gražiai ir argumentuotai įtikinti. Vis dėlto geriau, kai tėvai ateina susirūpinę, nei kad nelabai žinodami, dėl ko gavo siuntimą. Šiaip dabar tėveliai apsiskaitę, turi išankstinę nuomonę, jų klausimai būna tikslingi. Smagu, kai vyksta lygiavertis dialogas. Aišku, kai kurie prisiskaito ne to, ko reikia. Bet mūsų pareiga – ne pykti ant mažųjų pacientų tėvų, o paaiškinti. Ypač jaunos šeimos, auginančios pirmą vaiką, yra išgąsdintos, dažniausiai – senelių, lygina atžalą su kitais vaikais, žiūri, kas ne taip. Tačiau pamirštama, kad vaikai skirtingi: vienas gali būti tiesiomis kojomis, kitas – kiek kreivesnėmis. Šioje vietoje hiperdiagnostikos iš tėvelių pusės yra labai daug.

 
- Kokie dažniausi mitai dėl vaiko raidos ypatumų?
- Yra tam tikros fiziologinės normos ir jei jų nežinai, jei šeimos gydytojas siunčia konsultacijos pas specialistą dėl kojų „ikso“, „o“ formos deformacijos ar pėdų plokščiapadystės vaikui vos pradėjus vaikščioti, taip tik be reikalo „užlaikoma“ eilė. Nesame visiškai simetriški - skiriasi rankų, kojų ilgis, - tačiau net esant iki pusantro centimetro kojų ilgių skirtumui nereikia nieko daryti, o tik stebėti. Taip pat nereikia netaisyklingos laikysenos painioti su stuburo iškrypimu. Netaisyklinga laikysena nėra liga. Vaiko kaulams ir raiščiams augant netolygiai gali atsirasti pečių juostos, menčių asimetrija. O stuburo iškrypimas į šoną turi aiškų apibrėžimą ir nustatomas atlikus rentgenogramą.
 
- Priekaištaujama, kad šiuolaikiniai vaikai „sukrypę“, nes „sulindę“ į kompiuterius, išmaniąsias technologijas.
- Geriausiai situacijai iliustruoti tiktų toks vaizdas: jei mama anksčiau vaiką už rankos tempė iš lauko, dabar – į lauką. Netaisyklinga laikysena, nugaros skausmai, plokščiapadystė, galūnių skausmai – visa tai lemia per mažas fizinis aktyvumas. Tokia tendencija tik ryškėja. Tačiau vien tėvų sakymas „Nesėdėk ir nesikūprink“ problemos neišspręs. Taip jie sako, kad patiems būtų ramu, tačiau tik suerzina vaiką, o rezultato jokio. Svarbiausia yra pasirūpinti adekvačiu fiziniu krūviu. Tačiau fizinio lavinimo pamokų mokykloje nepakanka. Turi būti papildomai, mažiausiai du kartus per savaitę, lankomas sporto būrelis. Nesvarbu koks, bet kad patiktų vaikui. Geriausia, jog tėvai parodytų pavyzdį, idealu, jei pavyktų fizine veikla užsiimti kartu. Taip pat sveikatos neprideda ir mityba – greitas nesveikas maistas, įvairios mitybos mados.
 
- Jau pajutote šiltojo sezono traumų aukų antplūdį?
- Tik atšyla, prasideda pats darbymetis. Padaugėja skubaus darbo: tenka operuoti ar siūti, taisyti deformaciją po lūžio. Kaip įprasta, vyrauja riešo traumos ir lūžiai, daugėja alkūnės, žastikaulio apatinės dalies traumų. Viso to kaltininkai – dviračiai, batutai, riedlentės, paspirtukai. Jei pacientą guldome į skyrių, vadinasi, patologija rimtesnė, o priėmimo skyriuje pakanka patempimų, sumušimų, nubrozdinimų. Šiaip planinių operacijų skaičius išlieka pastovus. Operuojame kiekvieną dieną: atliekame nuo vienos didesnės, tokios kaip stuburo, operacijos, trunkančios penkias šešias valandas, iki smulkesnių, pusvalandžio trukmės, kurių gali būti ir penkios. Taigi tempas didelis.
 

- Krūviai nemaži, algos medikų nedžiugina. Kas palaiko jūsų entuziazmą dirbti?
- Labiausiai įkvepia teigiamas grįžtamasis ryšys, kai po atliktos sėkmingos operacijos pamatai laimingus besišypsančius veidus, kartais – net laimės ašaras. Tada supranti, kad esi ten, kur turėtum būti ir jauti stimulą dirbti toliau. Juo labiau kad būdamas vaikų ortopedas-traumatologas rezultatą matai iškart – jei yra lūžis, jį sutvarkai. Chirurgija tuo ir žavi. Be to, ir rutinos mūsų darbe tikrai nėra, kiekvieną kartą susiduri su tam tikrais iššūkiais.
 
- Lieka laiko šeimai, poilsiui?
- Jo turi likti. Dabar tarptautinėse konferencijose kaip niekada daug kalbama apie perdegimo sindromą, kai nuo per didelio krūvio, darbo, liaudiškai sakant, pavažiuoja stogas. Štai iliustratyvi vieno amerikiečių chirurgo istorija. Būdamas rezidentas jis augino mažamečius vaikus ir nusprendė su šeima susitikti prekybos centre. Tačiau kai jam įlipus į liftą vaikai paklausė, kas čia per dėdė atėjo, privertė perkratyti prioritetus. Žmogus tiek laiko būdavo ligoninėje, kad net vaikai nebepažino... Taigi laisvalaikio yra tiek, kiek jo gebi susikurti. Nors ir savaitgaliais, būna, kelioms valandoms atvažiuoju pasižiūrėti operuotus pacientus, bet šiaip randu progų pasportuoti, pabūti su šeima. Jei po darbo valandų dar nuolat dirbsi namuose, vėliau ir į darbą nenorėsi, kentės tavo darbo kokybė, ir ligos pradės kibti.


 
Dosjė
2009 m. Vilniaus universitete įgijo medicinos praktikos licenciją ir gydytojo ortopedo-traumatologo profesinę kvalifikaciją. 
2009–2018 m. dirbo Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos skyriuje gydytoju ortopedu-traumatologu. Nuo 2018 m. balandžio 1 d. – Vaikų ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas.
Kvalifikaciją kėlė Danijoje, Lenkijoje, Olandijoje, stažavosi Turku ligoninėje Suomijoje.
2017 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją. Tarptautinės ortopedų- traumatologų draugijos ir Lietuvos vaikų ortopedų-traumatologų draugijos narys.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica