Galvojo, kad peršalo
Simonui miško apsuptyje esanti sodyba – vieta, kur vasarą smagiausia leisti laiką. Kaip pasakoja vyras, po kiekvieno grįžimo iš pasivaikščiojimo jis apžiūri kiekvieną odos lopinėlį, ieškodamas erkės, tačiau niekada jos nėra radęs. Prieš kelerius metus, vieną rugpjūčio dieną jam staiga pakilo aukšta temperatūra, pasireiškė ir nuovargis.
 
Šiuos simptomus pašnekovas nurašė peršalimui, nes po kelių dienų viskas dingo, tačiau dar po kelių dienų atsirado kitas keistas simptomas. „Kiekvieną žingsnį lydėdavo nedidelis skausmas stubure“, – prisiminė Simonas. Kaip žmonės prasirgę koronavirusu pasakoja, kad pasveikę po kurio laiko vėl atkrisdavo, taip nutiko ir istorijos herojui. Nugalėjęs aukštą temperatūrą, po kelių dienų jis ir vėl atgulė į ligos patalą. Tik šį kartą viskas buvo rimčiau.
 
Gydė dvasines ligas
Į polikliniką pas šeimos gydytoją Simonas negalėjo nuvykti, nes paprasčiausiai nebeturėjo jėgų. Jį kamavo silpnumas kojose, svaigo galva, o temperatūra su kiekviena diena mušė rekordus. Šeimos gydytoja atvyko pas vyrą. „Nenoriu nieko kaltinti, bet nežinau, kaip ši medikė atsidūrė tokiame darbe, – sako Simonas. – Atvykusi apžiūrėti mane kelis kartus, kalbėjo apie tai, jog mane kamuoja dvasinės ligos. Atvirai pasakysiu, nesupratau, ką ji turėjo omenyje.“ Pasak Simono, po poros vizitų gydytoja išrašė antibiotikų, tik nežinia, nuo kokios ligos, nes kitos diagnozės tuo metu jis neišgirdo.
 
Tuo metu nežinomai ligai progresuojant (jam pasireiškė dešinės pusės stiprus tremoras, o kiekvieną suvalgytą kąsnį vyras tiesiog išvemdavo), Simoną atvyko slaugyti mama. Kai vyro pulsas pakilo iki šimto šešiasdešimt šešių, ji iškvietė greitąją. „Atvykę medikai davė paracetamolio ir tik vėliau padarė kardiogramą, kuri nieko rimto neparodė, – tęsia istoriją jis. – Jie stengėsi mane atkalbėti nevykti į infekcinį skyrių, esą apsikrėsiu kažkuo. Tada liepė pasirašyti kažkokį lapą, tačiau dėl stipraus tremoro to net negalėjau padaryti. Bet tai nesukėlė įtarimo ir jie išvažiavo.“
 
Vaistininkė įvardijo diagnozę
Kadangi niekas negalėjo įvardyti tikslios diagnozės, Simonas mamai pats pasiūlė paieškoti Laimo ligos testo. Tiesa, Vilniuje jo nepavyko rasti. Vyras sako gal ir gerai, nes mamos pokalbis su vaistininke atvėrė akis. „Vaistininkė paklausinėjo simptomų ir iškart rėžė, kad liga – erkinis encefalitas“, – prisimena jis.
 
Kitą dieną, po pokalbio su vaistininke, šeimos gydytoja vėl apsilankė Simono namuose. Vyras jai papasakojo apie mamos pokalbį su vaistininke, tačiau iškvietusi greitąją šioji medikams pasakė: „Inkstų uždegimas, reikia siųsti į nefrologinį.“
 
Kad Simonui ne inkstų uždegimas, patvirtino Antakalnio ligoninėje atlikti tyrimai. Ten jis gavo siuntimą į Žvėryne esančią infekcinę ligoninę. Budėjusi gydytoja pasiteiravusi simptomų iškart nustatė tą pačią ligą, kurią įvardijo ir vaistininkė. „Apėmė palengvėjimo jausmas. Ligos neišsigandau, o džiaugiausi, kad pagaliau ji nustatyta, – atsidūsta Simonas. – Dvi savaites buvau agonijoje ir pagaliau galėjau atsikvėpti.“ Jis užsimena, kad jam buvo meningoencefalitinė erkinio encefalito forma, kurios pasekmės gydytos dar kurį laiką.

---

 
Interviu su specialistu
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė Gabrielė Gaižulytė-Monteleone:

- Kokie būna pirmieji erkinio encefalito simptomai?
- Dažniausiai erkinio encefalito eiga būna dviejų etapų. Pirmosios ligos fazės požymiai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai primena gripą. Po jos būna tariamo pasveikimo periodas. Jis trunka apie savaitę. Po to liga vėl atakuoja. Antroji ligos fazė susiformuoja apie 30 procentų užkrėstų asmenų, kitaip kas trečiam. Tuomet jau atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų.
 
- Kuo skiriasi meningoencifalitinė forma nuo kitų?
- Erkinis encefalitas, pažeidžiantis centrinę nervų sistemą, gali pasireikšti trejopai: meningitine, encefalitine ir mielitine formomis. Meningitinė erkinio encefalito forma diagnozuojama tada, kai nustatomi tik smegenų dangalų pažeidimo požymiai: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas. Encefalitinė forma diagnozuojama, kai nustatomas smegenų pažeidimas, sukeliantis pacientui sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimų, taip pat atsiranda nevalingas drebulys, sutrinka pusiausvyra ir koordinacija, atsiranda traukulių ir kitų nekontroliuojamų sutrikimų. Trečioji erkinio encefalito forma – mielitinė. Ji pažeidžia nugaros smegenis, nervus ir nervų šakneles. Šios formos encefalitas dažniausiai pasireiškia rankų arba pečių juostos raumenų susilpnėjimu.
 
- Kaip save apsaugoti?
- Vienareikšmiškai pati efektyviausia ir patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasaulio sveikatos organizacija skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduoja tuose regionuose, kur sergamumas didesnis nei 5 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Taigi miškingoje Lietuvoje skiepai turėtų būti savaime suprantama apsaugos priemonė.
Susiruošus į gamtą pravartu tinkamai apsirengti: dėvėti šviesius rankas ir kojas dengiančius drabužius, kad galima būtų lengviau pastebėti ropojančias erkes, kelnių galus sukišti į kojines, naudoti repelentus, skirtus odai ar rūbams. Būtina užsidėti galvos apdangalą.
Tose vietovėse, kur daug erkių, rekomenduojama dažnai apžiūrėti visą kūną, įskaitant ir plaukus. Radus įsisiurbusią erkę, ją reikėtų ištraukti pincetu, o odą dezinfekuoti. Neverta panikuoti, jei pašalinus erkę odoje lieka straubliukas. Jis viruso perdavimo požiūriu jokio pavojaus nekelia, ilgainiui pats iškris. Kreiptis į gydytoją reikia tik tuomet, jei odoje likęs straubliukas supūliuoja. Tokiu atveju prireiks nedidelės chirurginės intervencijos. Apdairiems reikia būti ne tik gamtoje. Kaip jau minėta, dalis žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia nuo termiškai neapdoroto karvių, ožkų pieno, jo produktų. Renkantis tokius produktus dera pasverti riziką.
 
- Artėja vėl erkių sezonas. Ką apie skiepus reiktų atsiminti žmonėms?
- Kad skiepai būtų veiksmingi, reikalingos kelios vakcinos dozės. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviems savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo. Kas dar svarbu, kad pasiskiepiję nuo erkinio encefalito ne tik apsisaugosime nuo ligos, bet ir išvengsime sveikatą sutrikdančių, visą likusį gyvenimą apsunkinančių liekamųjų reiškinių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!