Elona Juozaitytė: jaunoji onkologų karta kol kas lieka dirbti Lietuvoje

Aneta Vaitkienė
2022-07-25
Valstybės dienos proga LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanota LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė gyvenimą pašventė kovai su vėžiu, bet specialybės pasirinkimą laiko ne tiek pašaukimu, kiek sėkmingu sutapimu.
Elona Juozaitytė: jaunoji onkologų karta kol kas lieka dirbti Lietuvoje
„Vienas svarbių uždavinių yra siekti, kad mūsų kolektyvo sukaupta patirtis ir kompetencijos virstų inovacijomis bei naujausiais laimėjimais onkologijoje“, – LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.

- Kaip jaučiatės turėdama Prezidento apdovanojimą?
- Labai pagerbta. Kiekvienas stengiasi kuo geriau atlikti savo darbą ir niekada nemąsto apie apdovanojimus. Mane nustebino ir nudžiugino tokia žinia. Tai garbingas apdovanojimas, ir aš labai dėkinga. Manau, kiekvienam žmogui malonu, kai jo pasiekimai yra įvertinami.
 
- Kodėl būtent onkologija? Kas jus joje pritraukė?
- Tuos likimo vingius dažnai lemia daug atsitiktinumų. Kai studijavau, tiesiog norėjau būti gera gydytoja. Kai svarsčiau apie specialybės pasirinkimą, netikėtai sudomino tuomet nepopuliari buvusi onkologinių ligų spindulinė terapija. Nors požiūris į onkologines ligas buvo gan pesimistinis, noras pakeisti šią visuomenės nuostatą iki šiol yra variklis vedantis mane į priekį. Onkologija – ypač sparčiai plėtojama sritis, į kurią ateina personalizuotos medicinos atradimai, naujos technologinės galimybės, reikšmingos inovacijos. Ne veltui paskelbtas Europos Sąjungos Kovos su vėžiu planas, suvienijantis visas šalis, idant būtų išsaugota kuo daugiau gyvybių. Lietuva taip pat aktyviai įsijungia į kovos su vėžiu plano iniciatyvas.

 
- Onkologijos sritis, kuri dabar sulaukia ar sulauks ateityje daugiausiai jūsų dėmesio?
- Klinikinėje praktikoje tenka susidurti su įvairiausiomis onkologinėmis ligomis, bet mokslinio domėjimosi kryptis yra krūties vėžys. Kalbant apie mokslinius tyrimus, kiekvienas mokslininkas formuoja tam tikrą kryptį. Šiuo metu formuojasi stipri Radiobiologijos mokslinių tyrimų grupė, kuriai vadovauju. Ši grupė dalyvauja su CERN veiklomis susijusiuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose. Dalyvaujame HORIZON projektuose, kuriant tarptautinę protonų mokslinių tyrimų infrastruktūrą, taip pat dirbtinio intelekto ir precizinės medicinos projektuose.
Na, o viena svarbių ateities strateginių gairių yra inovacijų įdiegimas į klinikinę praktiką. Siekiame plėtoti aukštomis technologijomis paremtas sudėtingas onkologijos ir hematologijos paslaugas. Tam taikoma personalizuota medicina, moderni spindulinė terapija, vykdoma Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų plėtros programa. Vykdant Radioterapinės onkologijos paslaugų teikimo optimizavimo projektą ruošiamasi naujo modernaus linijinio greitintuvo, turinčio naviko vizualizacijos galimybę magnetinio rezonanso vaizduose, instaliacijai. Pirmieji Lietuvoje pradėjome TBI (angl. – total body irradiation), t.y. viso kūno apšvitinimą pacientams ruošiant juos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijoms. Kauno klinikų veiklos strategijoje onkologinių ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo užtikrinimas yra sveikatos priežiūros plėtros prioritetinė sritis, todėl mums yra didelė atsakomybė įgyvendinti visus šiuos uždavinius.
 
- Turite ir didžiulę pedagoginio darbo patirtį...
- Jaunosios medikų kartos ugdymas – vienas ypač svarbių uždavinių. Dinamiškai plėtojama onkologija reikalauja neatsilikti nuo pažangos ir perteikti naujausias žinias jaunajai kartai. Yra toks posakis: „Mokydamas kitus geriausi įsigilini ir pats“. Kasdienis darbas yra įvairiapusis, pradedant nuo daug organizacinių pastangų reikalaujančio vadovavimo didžiuliam dviejų šimtų penkių darbuotojų kolektyvui iki mokslinių projektų, pedagogikos ir klinikinės veiklos. Vienas svarbių uždavinių yra siekti, kad mūsų kolektyvo sukaupta patirtis ir kompetencijos virstų inovacijomis bei naujausiais laimėjimais onkologijoje. Todėl skatinu jaunųjų mokslininkų ir gydytojų ugdymą, stengiuosi sudaryti sąlygas jų mokslinei, pedagoginei ir klinikinei karjerai.
 
- Jūsų nuomone, kokia gi ta naujoji rezidentų karta? Kuo ji skiriasi kitų?
- Jaunoji karta yra puiki. Tiesa, į mūsų Klinikoje vykdomas trijų rezidentūrų programas (Radioterapinė onkologija, Chemoterapinė onkologija ir Hematologija) įstoja konkurso būdu patys geriausi studentai. Jie jau studijų metu dalyvauja mokslinio būrelio veikloje, savanoriauja arba atlieka vasaros praktiką Onkologijos bei Hematologijos skyriuose. Man patinka jų ambicijos ir smalsumas. Ši karta turi daug daugiau galimybių tobulintis, greičiau įdiegti įgytas patirtis ir kompetencijas į klinikinę praktiką. Visi procesai vyksta daug greičiau nei mano karjeros pradžioje, kuomet net mokslinės literatūros prieinamumas buvo gan ribotas.
 

- O daug jaunųjų onkologų liks Lietuvoje?
- Kol kas mūsų išugdyta jaunoji onkologų karta lieka dirbti Lietuvoje. Žinoma, jaunimui pagundų dirbti užsienyje gali būti daug, bet nuoširdžiai stengiamės, kad kiekvienas gydytojas jaustųsi motyvuotas, vertinamas ir gerbiamas. Siekiame sudaryti sąlygas gydytojams tobulėti, įtraukiame jaunimą į pedagoginę, mokslinę veiklą.
 
- Per pandemiją ne kartą teko girdėti, jog karantino suvaržymai itin skaudžiai atsiliepia onkologiniams pacientams, pagalbos jiems prieinamumui, „Žaliojo koridoriaus“ modeliui.
- „Žaliojo koridoriaus“ projektas onkologiniams pacientams yra įgyvendinamas visose onkologinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose. Šiuo metu ruošiami atvejo vadybininkai, kurie ateityje pagelbės sudėtingame onkologinio paciento kelyje nuo vėžio įtarimo iki diagnozės patvirtinimo ar paneigimo bei dažnai ilgus metus trunkančio gydymo ar stebėsenos. Iš tiesų svarbu yra ilgame su vėžiu kovojančio paciento kelyje identifikuoti iškylančias problemas ir ieškoti sprendimo būdų. Prie šio uždavinio sprendimo prisideda sveikatos politikai bei pacientų draugijos. Mūsų klinikos teikiamų paslaugų apimtys COVID-19 pandemijos metu nesumažėjo. Nacionaliniu mastu labiausiai sušlubavo profilaktinių programų vykdymas pandemijos metu, dėl ko pastaruoju metu galime matyti labiau užleistų onkologinių ligų didėjimo tendenciją.

 

Dosjė
1985 m. Kauno medicinos akademijoje įgijo gydytojo onkologo radioterapeuto profesinė kvalifikacija.
1984-1985 m. vidaus ligų internatūra, Kauno akademinėse klinikose.
1978-1984 m. medicinos gydytojas, Kauno medicinos institutas.
1985-1992 m. Kauno akademinių klinikų Radiologijos skyriaus gydytoja onkologė-radioterapeutė.
1992-1997 m. Kauno akademinių klinikų Radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė-radioterapeutė, Kauno medicinos akademijos docentė.
1997- 2011 m. Kauno medicinos universiteto nuo 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos vadovė.
2011- iki šiol LSMU MS MF Onkologijos instituto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, profesorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris