Elenai susitaikyti su mamos liga buvo sunku

Vytautas Paulius Rasokaitis
2023-09-28
Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ narė Elena Gasiūnienė, globojanti demencija sergančią mamą, stengiasi jai suteikti visavertį gyvenimą. Pranciškai Arleckienei spalio mėnesį sueis 77 – eri. Jos dukra Elena sutiko atvirai papasakoti mamos ligos istoriją.
Elenai susitaikyti su mamos liga buvo sunku
Depresija, patiriamas vienišumas ar socialinė atskirtis, fizinio aktyvumo stoka – jeigu visa tai yra jūsų, jūsų artimųjų ar jūsų bendruomenės narių gyvenimuose, nenumokite ranka. Ieškokite išeičių mažinti su šių veiksnių poveikį galvos smegenims.

Demencija išryškėjo po insulto
„Įvykus insultui, man gydytoja iš karto pasakė, kad mama serga demencija“, – prisimena E.Gasiūnienė. 2018-aisiais metais Elenos mamą ištiko keli insultai, o po vieno jų, buvo reikalinga galvos smegenų operacija. Neilgai trukus sekė ir infarktas. Po to laiko ne vieną kartą Pranciškai teko lankytis pas gydytojus ir gulėti ligoninėje.
 
Prikaustyta prie lovos
Pradžioje su šia liga susitaikyti buvo labai sunku, – atvirauja Elena Gasiūnienė, pasakojanti, jog prieš ligą mama buvo veikli, aktyvi ir sportiška. „Ir per vieną dieną ji tapo visai kitas žmogus. Po insulto jos smegenų veikla sutriko, nebegalėjau atpažinti žmogaus. Laikui bėgant vis blogėjo ir blogėjo. Ji buvo pusiau paralyžiuota, prikaustyta prie lovos. Atsirado depresinės nuotaikos, ji daug ką pamiršta, neatsimena kas buvo atėjęs ir pan.“

 
Pagalba reikalinga visą parą
„Mamai pagalba reikalinga 24 valandas per parą. Pati ji negali nei atsisėsti, nei ką nors pasiimti, tarkim, vandens stiklinės ar nosinaitės. Ji taip pat turi problemų su stuburu, dėl to negali ilgai sėdėti. Kol buvo gyvas diedukas, jisai padėdavo slaugyti mamą. Taip pat ateidavo į namus padėti „Ori senatvė“ slaugytojos. Prasidėjus karantinui pusei metų mamą priėmė į privačius senelių namus.
 
Dabar jau trejus metus papildomai samdau moterį, kuri būna prie mamos, taip pat lankau ir prižiūriu pati, ateina ir dar trys moterys iš privačių firmų. Slaugytojų padėjėjos su neįgaliojo vežimėliu išveža mamą į lauką. Ateina ir kineziterapeutė, kuri išmasažuoja mamą. Aš pati ją išmaudau, superku reikalingus produktus“, – apie nuolatinę mamos slaugą ir priežiūrą pasakoja E.Gasiūnienė.
 
Po parašyto prašymo savivaldybei Elenos mamai buvo įrengtas liftas. „Dėl to galime išvežti ją į lauką. Prieš tai reikia ją aprengti, panašiai kaip mažą vaiką, pasodinti į vėžimėlį. Kiekvieną dieną ją lauke vežiojame po dvi valandas, kartais nuvažiuojame ir į parduotuvę, kad mama išsirinktų tai, ką nori valgyti“, – pasakoja E.Gasiūnienė.



 
Interviu su specialistu

Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė, „The Global Brain Health Institute“ alumnių tinklo narė ir dėstytoja, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ vadovė ir tyrėja Ieva Petkutė.

- Minint Pasaulinį Alzheimerio ligos mėnesį rengėte apskritojo stalo diskusiją dabartinei demencijos situacijai Lietuvoje aptarti. Su kokiais pagrindiniais sunkumais ir iššūkiais susiduria šia liga sergantieji ir juos globojantieji? 

- Demenciją turinčio asmens priežiūra susijusi su dideliais sveikatos, socialiniais ir ekonominiais sunkumais. Didžiausia našta tenka šių asmenų šeimos nariams, nes dažniausiai jie (skaičiuojama, kad daugiau nei 80 proc. atvejų Lietuvoje) prisiima globėjo vaidmenį. Šeimos nariai globėjai tokiu būdu demenciją turintiems asmenims suteikia gyvybiškai būtinas, tačiau neapmokamas paslaugas.
Vakarų Europos šalyse ir JAV demenciją turinčių asmenų globėjai rūpinasi artimuoju daugiau kaip 40 valandų per savaitę; daugiau nei trečdalis globėjų artimuosius slaugo ilgiau nei 5 metus. Lietuvoje toks vertinimas nėra atliktas, tačiau demenciją turinčių asmenų globėjų atstovai pažymi, kad šis skaičius yra ženkliai didesnis dėl neišplėtoto paramos globėjams paslaugų tinklo.
„Aš nebekontroliuoju savo gyvenimo“ liudija dažnas globojantis. Žmonės ima jausti, kad nebėra savo gyvenimo šeimininkai, dėl būklės kompleksiškumo ir pareigos naviguoti sudėtingoje asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sistemoje patiria pasimetimo, susirūpinimo jausmus. Kuo didesnį emocinį išsekimą globėjai patiria, slaugydami demencija sergančius artimuosius, tuo didesnę priklausomybę jaučia, tuo labiau priklausomi ir pririšti tampa bei neturi laiko sau. Kur dar fizinė našta: miego trūkumas, fizinis nuovargis, jausmas, kad globos procesas stipriai veikia sveikatą.
 

- Kokie pokyčiai reikalingi, siekiant užtikrinti visapusišką ir savalaikę pagalbą sergantiesiems Alzheimeriu ir jų artimiesiems? Kokių demencijos valdymo priemonių pasigendate Lietuvoje?
 
- Kaip rodo tarptautinė praktika, visapusišką demencija sergančių asmenų gyvenimo kokybės užtikrinimą garantuoja tik bendradarbiaujanti partnerystė tarp sveikatos priežiūros specialistų, globėjų šeimų, Alzheimerio ligos asociacijų, suteikiant psichosocialinę paramą ir palaikymą globėjams. Psichosocialinė parama neabejotinai sumažina globėjų naštą, net depresijos simptomus, taip pat atitolina globotinio atidavimą į stacionarios priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas (slaugos namus).
Šiandien Lietuvoje nėra aiškiai matomas, pripažįstamas ir atliepiamas globėjų vaidmuo, užtikrinant demenciją turinčiųjų asmenų teises – teisę į asmens sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas, bet kokį dalyvavimą bendruomenėje. Šiandien šie asmenys yra tarpininkai tarp sergančiojo ir likusio pasaulio, pagalbos, paramos ir bet kokio gyvenimiško džiaugsmo.

- Pasidalinkite patarimais, kaip išvengti demencijos ligos bei jos formų išsivystymo?

- Šiandien demencija, deja, vis dar yra neišgydoma ir nėra vieno patikimo recepto, kuris tikrai galėtų užtikrinti, kad ja nesusirgsime. Yra demencijos rizikos veiksnių, kuriems įtakos daryti negalime – pavyzdžiui, amžius, šeimos istorija, lytis ir genetika. Vis dėlto, net 40 procentų susirgimų būtų galima išvengti, pavėlinti arba sušvelninti, jeigu atsižvelgtume į koreguojamus ligos veiksnius.
Žmonės, kurie turi aukštą kraujospūdį, serga cukriniu diabetu, turi žinoti, kad šie sutrikimai taip pat turi įtakos demencijos rizikai. Deja, itin mažai kam žinoma ir net specialistai retai įspėja, kad silpstanti klausa ženkliai prisideda prie demencijos rizikos. Turime saugoti savo klausą, vengti itin triukšmingos aplinkos ar kitų veiksnių, galinčių pažeisti klausą. Taip pat yra būtina kalbėti apie demencijos rizikos ryšį su psichikos sveikata, emocine gerove, fiziniu aktyvumu. Depresija, patiriamas vienišumas ar socialinė atskirtis, fizinio aktyvumo stoka – jeigu visa tai yra jūsų, jūsų artimųjų ar jūsų bendruomenės narių gyvenimuose, nenumokite ranka. Ieškokite išeičių mažinti su šių veiksnių poveikį galvos smegenims. Negaliu nepaminėti žalingų įpročių – rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas nėra pakeliui, jei norime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, siekiant išvengti demencijos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris