E.Karinauskė: keičiu požiūrį į gydymąsi vaistais

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-02-23
 „Jeigu būtų knyga „Kaip vėl perdegti per 6 savaites“, aš būčiau jos autorė“, – juokauja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė. Šiuo metu ji ne tik dirba Kauno klinikose, Mokslo ir studijų koordinavimo tarnyboje, bet ir šviečia visuomenę socialiniuose tinkluose, dėstytojauja universitete, vadovauja tyrimams bei augina dvejų metų dukrytę Vaivą.

E.Karinauskė: keičiu požiūrį į gydymąsi vaistais
„Noriu išgyvendinti požiūrį, kad jei yra žolelių užpiltinės ar dar kokio senovės baltų išmislo alternatyva, jų vartojant mano kepenims nieko nenutiks, bet jei išgersiu paracetamolio, pakenksiu organizmui“, - sako klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė. PhotoBAL nuotr.

- Klinikinė farmakologija – jauna specialybė, tiesa? Kaip ja susidomėjote?
 
- Baigusių klinikinės farmakologijos rezidentūrą dar mažai. Aš ir pati apie tokią rezidentūros studijų programą sužinojau likus keliems mėnesiams iki medicinos studijų pabaigos. Iki tol visi žinojo, kad būsiu akių gydytoja. Domėjausi šia sritimi ir maniau joje dirbsianti.
Šeštakursiams medicinos studentams klinikinės farmakologijos ciklas yra intensyvus: per dvi savaites viską išmoksti ir dar pasikartoji. Tas ieškojimas, „krapštymasis“ informacijoje ir detalėse, ar tinkama vaistų dozė, kuo ypatingas pacientas – nutukęs, liesas, kaip veikia jo inkstai, kepenys, man patiko.
Dar turėjau planą B – anesteziologiją. Su profesoriumi Andriumi Macu ir bendrakursiu rengėme mokslinį darbą, kuriame lyginome du skirtingus vaistus nuo skausmo. Šis darbas mane ypač sudomino. O prasidėjus klinikinės farmakologijos ciklui, pajutau, kad man ši sritis puikiai tinka.
Mėgstu lėtą, ramų darbą, kuriame reikia „pasiknisti“. Be to, nėra budėjimų. Turint šeimą, tai – didžiulis privalumas.
 
- Dirbate ne tik Kauno klinikose, bet aktyviai veikiate ir socialiniuose tinkluose: sklaidote mitus apie gydymą vaistais bei psichikos sveikatos stigmas. Kaip ėmėtės šios veiklos?

 
- Veikla socialiniuose tinkluose gimė stebint kitas koleges, kurios dalinosi patirtimi. Vieną dieną pagalvojau: aš irgi turiu ką pasakyti. Pradėjau kurti turinį, užmezgiau daug pažinčių ir paneigiau mitą, kad po 30-ies draugų nebesusirasi. (Juokiasi) Gavau, ko man trūko, – sulaukiau daug palaikymo.
O ką aš duodu? Racionalų, adekvatų požiūrį į vaistus. Noriu išgyvendinti požiūrį, kad jei yra žolelių užpiltinės ar dar kokio senovės baltų išmislo alternatyva, jų vartojant mano kepenims nieko nenutiks, bet jei išgersiu paracetamolio, pakenksiu organizmui. Laikas šį požiūrį sunormalizuoti.
Dar vienas mano tikslas – mažinti stigmą apie antidepresantų vartojimą. Žmonėms gėda pasakyti, kad jie gydo depresiją, nes bus išvadinti psichais arba tinginiais. Kaip tik pasiėmiau dėstyti kursą apie antidepresantų vartojimą studentams. Noriu pasigilinti, išgirsti, ką jauni žmonės galvoja.
 
- Kaip suderinate visas veiklas?
 
- Kai nori spėti, spėji. Kita vertus, veiklų tikrai daug. Jeigu būtų knyga „Kaip vėl perdegti per 6 savaites“, būčiau jos autorė. (Juokiasi). Bet galiu pasigirti ir vyru, kuris nuima didelį krūvį.
 
- O kaip vertinate šiandienį chaotišką visuomenės polinkį pirkti įvairius papildus, vitaminus, sveikatingumo priemones?
 
- Daugelis nori paprasto sprendimo. Įsivaizduokite, „iššoka“ reklama: „kad nurimtum, naudok gaba purkštuvą“. Priemonė – visiškai neaiški, bet daugybė žmonių drąsiai užsisakys prekę, nes juk ramina.
Net ir dėl maisto papildų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu esu vegetarė ir nevalgau mėsos, iš daržovių pasisavinti geležį yra gana sudėtinga. Vadinasi, man greičiausiai reikalingas maisto papildas. Jei tyrimai rodo itin žemą feritino lygį, gydytojas jau skirs ne papildą, bet vaistą – geležį. Čia ir yra skirtumas – kur yra trūkstama dalis mitybos racione, o kur liga.
Dabar sparčiai populiarėja funkcinis maistas, daily spoonsai, pamažu virstantis maisto pakaitalu. O iš esmės tai yra būdas išvaryti iš organizmo skysčius. Gali kilti daug komplikacijų. Į tokias priemones turiu itin rezervuotą požiūrį.
 
- Esame reklamų aukos?
 
- Iš esmės taip. Savaitgalį viešbutyje žiūrėjome televiziją, kurioje nebuvo galimybės prasukti reklamų. Apibendrinimas būtų toks: paskolos, lošimai, vaistinė ir maistas. Ta informacija užsilieka – nori to ar ne. Siūlyčiau reklamą vertinti kritiškai, ne taip impulsyviai. Pamatę pagalvokime, suabejokime ir paklauskime savęs, ar man to tikrai reikia?

Reikia aiškiai atskirti, kada galime padėti sau savarankiškai, užtikrindami gerą miegą, mitybą, fizinį krūvį, ir kada mums reikalinga specialistų pagalba. Užsiimti savigyda nerekomenduoju.
 
- Kaip vertinate požiūrį – „vaistų tikrai nevartosiu, kentėsiu, kiek reikės“?
 
- Čia veikia sovietmetis. Kažkas nudirbo „gražų darbą“ gąsdindamas visuomenę. Kita vertus, nelyginkime laikų – anuomet nebuvo ir ką paskirti…
Apskritai norisi išguiti seną įsitikinimą, kad jei užsidėjau auksinio ūso užpiltinės kompresą ant ištinusios traumuotos kojos, į priimamąjį rentgenui nereikės važiuoti. Arba galvos skausmas. Daugelis nesusimąsto, kad nemalšinamas, užleistas galvos skausmas kenkia – juk tai stresas visam organizmui. Klinikinė farmakologija ir yra apie tai. Aš ir studentams sakau: atėjau ne mokyti teorijos, bet keisti jūsų mąstymą. Ar man kentėti galvos skausmą ir rizikuoti susitraukusiomis kraujagyslėmis, pakilusiu kraujospūdžiu ir galbūt dar didesniu galvos skausmu, ar vis dėlto išgerti tabletę nuo skausmo? Nepageidaujamų reakcijų atvejai reti. Bet žmonės mėgsta susieti problemas su tomis reakcijomis ir pakeisti jų požiūrį būna sunku.
 
- Kaip dirbti tarp kraštutinumų – vieni tabletes ryja saujomis, kiti jų baidosi?

 
- Na, taip, yra ką veikti. (Juokiasi). Bet situacija pamažu gerėja. Nuo tada, kai baigiau mokslus 2016-aisais, klinikinė farmakologija smarkiai patobulėjo, tapo pasiekiama pacientams. Dabar jie, turėdami siuntimą, gali ateiti pasikonsultuoti, pasigilinti, išsitirti. O aš tyliai dirbu savo darbą – keičiu požiūrį į gydymąsi vaistais.

 
Dosjė
2016-2020 m. - LSMUL Kauno klinikų klinikinės farmakologijos gydytoja rezidentė
2017-2020 m. - LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto asistentė
2017-2021 m. - Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vyr. specialistė
2020-dabar - LSMU Kauno ligoninės gyd. klinikinė farmakologė
2020-dabar - Kauno apskr. antimikrobinio atsparumo valdymo grupės narė
2021-2022 - Vaiko priežiūros atostogos, socialinių tinklų vystymas
2021-dabar - Klinikinių tyrimų koordinatorė Kauno klinikose
2021-dabar - Gydytojų klinikinių farmakologų asociacijos viena steigėjų, valdybos narė
2023-dabar - LSMUL Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė, Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybos vyresn. specialistė
2023-dabar - Klaipėdos respublikinės ligoninės gydytoja klinikinė farmakologė
2023-dabar - Labai retų žmogaus sveikatos būklių išlaidų kompensavimo komisijos pakaitinė narė
2023-dabar - LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto asistentė, lektorė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris