Sesuo susirgo 35-erių
„Tos, kurios turi šią genų mutaciją, tikrai sirgs... Susidūriau su daug moterų, kurios serga pačiame jėgų žydėjime, todėl nedelskite ir būtinai kuo greičiau operuokitės“, – ragina Laura, kuri neseniai atliko kiaušidžių ir kiaušintakių šalinimo operaciją radus mutavusį geną BRCA1. Lygiai tokį pat, kaip ir turėjo aktorė Angelina Jolie. Sutapimų ir daugiau – pašnekovės ir aktorės mamos mirė nuo kiaušidžių vėžio.
 
Tiesa, Laura kelerius metus operuotis dar delsė. Kol jos seseriai (35m.), turinčiai tą pačią geno mutaciją, buvo nustatytas krūtų vėžys. „Žinodamos apie mutaciją nuolat tikrinomės: kasmet darėmės magnetinį rezonansą, tyrėme vėžio žymenis kraujyje. Tačiau tuo kliautis nevertėtų. Seseriai buvo aptiktas antros stadijos krūties vėžys paprasčiausiu ultragarsu po metų nuo paskutinės patikros, kuri tada nieko nerodė“, – prisiminė Laura. – Geno BRCA1 mutaciją turinčios moterys, dar visai jaunos, masiškai serga krūtų vėžiu... Neįsivaizduojate, kiek moterų man rašė sergančiųjų vėžiu feisbuko grupėje... Visos viena per kitą tvirtino, kad daryčiau viską, kas tik įmanoma, jog neliktų nei krūtų, nei kiaušidžių. Bet sesers liga buvo paskutinis taškas.“
 
Ne visos ryžtasi
Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė prof. Daiva Vaitkienė pasakoja, kad paveldimos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos didina krūtų ir kiaušidžių vėžio riziką. Esant BRCA1 mutacijai šalinti kiaušides su kiaušintakiais rekomenduojama sulaukus 35-erių, o su BRCA2 mutacija – 40-ies.
 
„Tokio pobūdžio operacijų pas mus atliekama apie 2-4 per mėnesį. Ne visos joms ryžtasi, bet mūsų pareiga paaiškinti, kad šis agresyvus būdas – vienintelis galintis maksimaliai sumažinti kiaušidžių vėžio riziką. Nes efektyvių metodų užkirsti jam kelią ar anksti aptikti, deja, kol kas nėra. Tai įrodo klinikinė patirtis: profilaktiškai šalindami kiaušides ir kiaušintakius kartais net neįtardami aptinkame vėžį, kurio tyrimai nerodė. Nesiryžtančioms chirurginei intervencijai siūlome reguliarią patikrą – bent kartą per metus išsitirti ultragarsu, atlikti vėžio žymenų tyrimus“, – aiškino prof. D.Vaitkienė.
 
Anot jos, itin svarbus psichologinis nusiteikimas ir pačios moters sprendimas: rinktis operaciją ar stebėjimą. „Abu keliai įmanomi. Negalime sakyti, kad atsisakančios operacijos elgiasi blogai. Mes visi skirtingi. Yra, kurie su genų mutacijomis išgyvena nesusirgę visą gyvenimą. Yra, kurie suserga jų neturėdami. Kiekvienam savas kelias, o kuris sėkmingiausias, deja, kol kas joks medicininis prietaisas pasakyti negali...“ – reziumavo profesorė.
 
Ar reikėjo pradėti nuo kiaušidžių?
„Žiniasklaidoje daug rašyta, kad tokio pobūdžio operaciją atliko aktorė Angelina Julie, tačiau kaip tai praeina paprastos moterys? Kaip viskas vyksta, kaip sekasi po to? Tai rūpi, tačiau kur jas rasti, tas moteris, kur jos slepiasi?“ – klausia Laura.
 
Pašnekovės nuomone, tokios operacijos dar nepakankamai sustyguotos, o tvirtos pozicijos trūksta ir iš medikų lūpų. „Ir tai rimta problema. Pavyzdžiui, aš dabar gyvenu didelėje baimėje, nes man taikoma pakaitinė hormonų terapija, nors krūtys dar neišoperuotos“, – paaiškino moteris.
 
Laura nežinojo, kad išoperavus kiaušides mastektomijos reikės laukti daugiau nei metus, nes prieš tai turi būti atlikta krūtinės mažinimo operacija. „Bijau, kad per tą laiką vartojami hormonai nepaskatintų vėžio, apie ką įspėjama ant informacinio lapelio. O liga progresuoja žaibiškai. Blogiausia, kad paklausus, ar vartoti hormonus, daktarai tiesiai neatsako. Jie gūžčioja pečiais, siūlo papildus ir čia pat teigia, kad hormonai efektyviau. Reziumė – reikia apsispręsti pačiai“, – kalbėjo Laura.
 
Klausimų kilo ir dėl to, ar kartu šalinti gimdą. „Medikai lyg ir nutarė, kad galiu ją palikti, bet taip pat su tam tikra abejone. Esą tai mano organai ir mano sprendimas“, – sakė moteris. Vis dėlto gimdos audinys dabar išvešėję ir neaišku, ar sprendimas buvo geras. Dėl to likimo draugėms ji pataria atidžiai pasidomėti operacijos detalėmis. „Turbūt dabar pirmiausiai operuočiausi krūtis, o paskui kiaušides ir kiaušintakius, o tada ramiai imčiausi pakaitinės hormonų terapijos“, – svarsto pašnekovė.
 
Seksualumas po to
„Su kiaušidėmis staigiai – nėra ko bijoti. Jau po dviejų savaičių grįžau į darbą, o po krūtinės mažinimo – tik po mėnesio“, – sako Laura. Prof. D.Vaitkienė patvirtina, kad laparoskopinė kiaušidžių ir kiaušintakių šalinimo operacija atliekama keliais nedideliais pjūviais ir mažiau traumuoja nei krūtų liaukų, kuri žymiai sudėtingesnė. Onkoginekologijos centro vadovės pastebėjimu, krūtų šalinimui ryžtasi mažiau moterų nei kiaušidžių ir kiaušintakių.
 
Kaip po operacijos pasikeičia gyvenimas, kaip tai atsiliepia seksualumui, nuotaikai? Prof.D.Vaitkienė paaiškina, kad pašalinus kiaušides pirmiausiai atsiranda ankstyvieji menopauzės simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas, miego sutrikimai, emociniai pokyčiai, ir pan. „Vienų gyvenimo kokybė labai pablogėja, kitoms pereinamasis laikas nėra sunkus. Mes vertiname simptomų intensyvumą ir efektyviausias būdas juos šalinti – menopauzinė hormonų terapija, kuri reikalinga ir dėl kitų būklių, pavyzdžiui, išvengti ankstyvo kaulų retėjimo. Rezultatą stengiamės pasiekti su minimaliomis dozėmis, nes suprantame, kad jei moteris jauna, laukia ilgas vaistų vartojimo laikas“, – paaiškino profesorė.
 
„Tiesą pasakius, galbūt dėl tos pakaitinės hormonų terapijos dabar man dar geriau nei prieš operaciją, – sako Laura. – Jaučiuosi ir seksuali, ir patraukli, nėra nuotaikų svyravimų, vyrui patinku labiau nei anksčiau. Girdėjau, kad po šios operacijos nejausi nei orgazmo, nei susijaudinimo, tačiau tai visiškas mitas – po to viskas dar geriau. Tiesa, aš pasilikau gimdą, liko gimdos kaklelis, todėl šiuo klausimu reikėtų išgirsti nuomones tų, kurios pašalino ir šiuos organus.“
 

Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė prof. Daiva Vaitkienė teigia, kad jei bendrieji menopauzės simptomai nėra ryškūs, pakaitinės hormonų terapijos gali ir neprireikti. Per metus kitus atsiranda kiti moteriškų hormonų stokos simptomai (pvz., makšties sausumas), bet šią problemą galima išspręsti naudojant vietinio poveikio estrogenus ir kt. Reguliuoti emocijas, miegą gali padėti papildai, migdomieji, antidepresantai. „Operacija – efektyvus būdas padėti išvengti onkologinės ligos, tačiau sakyti, kad po to gyvenimas nepasikeis, – tolygu melui. Gera žinia, kad po operacijos atsiradusių nepageidaujamų pojūčių sprendimo būdų yra“, – tvirtina prof. D.Vaitkienė.

 
Ji pabrėžia: grožis, seksualumas, patrauklumas priklauso ne vien nuo lytinių hormonų. Svarbu nuotaika, emocijos, požiūris į save, sportas, fizinės formos palaikymas. „Hormonai sprendžia daug problemų, bet tikrai ne viskas. Savijautos gerumo ir blogumo, gyvenimo džiaugsmo ar nusivylimo juo slenkstis kiekvienam skirtingas. Optimistams visada sekasi geriau“, – patvirtino gydytoja.

---

 
Ką daryti, jei įtariate?
Norinčios pasitikrinti, ar neturi pavojingų genų mutacijų, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar ginekologą. Jie siųs konsultacijos pas genetiką. Sveikoms moterims šie tyrimai kompensuojami, kai kliniškai įtariamas paveldimas krūties, kiaušidžių vėžio sindromas ar kai krūties karcinoma nustatyta ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaičiams. Taip pat nemokamai genetiniai tyrimai atliekami palikuoniams tų, kuriems jau rastos patologinės genų mutacijos.

---

 
Komentaras
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė:

- Literatūroje nurodoma, kad esant BRAC1 geno mutacijai krūties vėžio išsivystymo rizika siekia 60-80 proc. (kai bendrojoje populiacijoje – apie 12 proc.) , o kiaušidžių vėžio – 40-60 proc. (kai bendrojoje populiacijoje – apie 1,3 proc.). Esant polinkiui sirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu šeimoje, rekomenduojama gydytojo genetiko konsultacija ir asmens ištyrimas dėl BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų.
 
Prie riziką sirgti mažinančių priemonių priskiriamos chirurginės intervencijos – t.y. krūtų pašalinimas (mastektomija) ir kiaušidžių pašalinimas (ovarektomija). Aiškaus atsakymo, kurią operaciją rekomenduojama atlikti anksčiau, literatūroje nėra. Esant BRCA1 mutacijoms, kiaušidžių šalinimas yra susijęs ir su krūties vėžio rizikos mažinimu. Tačiau po šios operacijos tenka skirti pakaitinį gydymą hormonais.
 
Pakaitinio gydymo hormonais įtaka krūties vėžio išsivystymo rizikai priklauso nuo jų vartojimo trukmės, skiriamų preparatų ypatybių, individualios rizikos. Aptarus su genetikais ir šiose srityse besispecializuojančiais chirurgais, ginekologais, galima sudaryti individualų veiksmų planą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!