„Svarbu, kad būtų įvertinti ne tik finansiniai, bet ir socialiniai bei ekonominiai sprendimų padariniai žmonių gerovei“, – „Lietuvos sveikatai“ teigė į Valstybės kontrolierės pareigas gegužės pradžioje paskirta Irena Segalovičienė. Ji patikino, kad sveikatos apsaugą mato kaip vieną prioritetinių sričių, kuriose bus atliekami Valstybės kontrolės auditai.
„Neteisingai nustatyta bazinė kaina gali lemti, kad gydymo įstaigos yra priverstos imti priemokas iš pacientų, norėdamos padengti realias paslaugų teikimo išlaidas“, - sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
- Kuo skirsis valstybės kontrolierės pareigos nuo ankstesnių, turint omenyje pokytį, kurį galėsite daryti?
- Valstybės kontrolieriaus pareigos, mano požiūriu, suteikia kitokius instrumentus daryti pokytį. Valstybės kontrolė turi galią užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, skaidriai ir pagal įstatymus.
Tai galimybė ne tik analizuoti ir vertinti, bet ir inicijuoti realius patobulinimus teikiant rekomendacijas viešojo sektoriaus institucijoms, atskleisti trūkumus ir prisidėti prie geresnio valstybės valdymo.
Taip pat tai – didžiulė atsakomybė tarnauti savo šaliai ir jos žmonėms, užtikrinant valstybės finansų naudojimo drausmę ir viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą bei rezultatyvumą.
Tikiu, kad mano sukauptos žinios ir patirtis leis į Valstybės kontrolės darbą pažvelgti plačiau. Įvertinti ne tik finansinius, bet ir socialinius bei ekonominius sprendimų padarinius mūsų žmonių gerovei.
-
Kokie sveikatos klausimai reikalauja neatidėliotinų sprendimų jau šioje kadencijoje?
- Svarbiausi aspektai šioje srityje – paslaugų prieinamumas, kokybė ir sveikatos apsaugos nelygybė.
Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka du vertinimus, dėl kurių bus reikalingi neatidėliotini sprendimai, tai laukimo eilių mažinimo ir sveikatos apsaugos informacinių išteklių valdymo. Vertinimo apie eilių mažinimą rezultatai turėtų pasirodyti jau šią vasarą.
-
Kokie informacinių sistemų aspektai bus analizuojami audito metu?
- Audito metu analizuosime priežastis, kodėl viešosios sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi ir vis dar kuria vidines informacines sistemas, kodėl e.sveikatos sistema veikia neoptimaliai. Taip pat pateiksime rekomendacijas, kurios, tikimės, turės įtaką el. paslaugų prieinamumui specialistams ir pacientams.
-
Po auditų Valstybės kontrolė neretai baksnoja dėl stringančio jos rekomendacijų įgyvendinimo. Kokių pokyčių laukiate po ankstesnių auditų?
- Reikšmingi sveikatos apsaugos srities pokyčiai laukiami srityse nuo efektyvesnės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų priežiūros ir tvaraus paslaugų teikimo ekstremalių situacijų metu iki priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumo didinimo, vaistų prieinamumo užtikrinimo bei privalomojo sveikatos draudimo sistemos optimizavimo.
-
Šiuo metu karščiausia aktualija – naikinamos priemokos už PSDF finansuojamas paslaugas. Ar pritariate, kad to reikia?
- Kaip aukščiausiosios audito institucijos vadovė galiu pasisakyti tik atliktų auditų pagrindu. Konkrečiai priemokų klausimas nebuvo nagrinėtas.
Tačiau vienareikšmiai galima pritarti, kad priemokų už PSDF finansuojamas paslaugas klausimas visuomenei ir sprendimų priėmėjams yra aktualus, reikalauja išsamesnės analizės ir galimo peržiūrėjimo, ypač, kai mūsų žmonių mokama dalis už sveikatos paslaugas dvigubai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą 15 procentų lygį.
-
Kokios galimos priežastys, dėl ko iš pacientų prašoma priemokų?
- Neteisingai nustatyta bazinė kaina gali lemti, kad gydymo įstaigos yra priverstos imti priemokas iš pacientų, norėdamos padengti realias paslaugų teikimo išlaidas.
Valstybės kontrolės 2018 metais pateiktos rekomendacijos dėl objektyviomis sąnaudomis grįstos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kuri būtų periodiškai perskaičiuojama pagal nustatytus kriterijus, yra tiesiogiai susijusios su priemokų problema. Rekomendacija iki šiol įgyvendinta tik iš dalies.
-
Kalbant apie medikų trūkumą – ar nereikėtų peržiūrėti valstybės finansuojamų specializacijų?
- Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistų poreikio užtikrinimas yra tęstinė problema. 2018 metais auditas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ atskleidė poreikį sukurti specialistų poreikio planavimo sistemą. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Asmens sveikatos priežiūros specialistų planavimo modelio aprašą, tačiau problemos išlieka.
2023-ųjų auditas „Slaugos specialistų poreikio užtikrinimas“ parodė, kad vien valstybės finansavimo didinimas specialistų trūkumo neišsprendžia. Pavyzdžiui, 2022-2023-aisiais net 36 procentų valstybės finansuojamų slaugos studijų vietų liko neužpildytos, o į magistrantūros studijas įstojo 15 procentų mažiau studentų.
Kalbant apie rezidentūros studijas, Valstybės kontrolė pabrėžia, kad svarbu ne tik rezidentų skaičius, bet ir studijų kokybė...
-
Domina jūsų nuomonė dėl reformos palikimo – kokią šiandien turime situaciją? Ką galbūt vertėtų koreguoti, ar skaidriai buvo paskirstytas finansavimas sveikatos centrams, gydymo įstaigoms?
- Valstybės kontrolė nuolat stebi sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos eigą. Šiuo metu analizuojame, kaip pasikeitė paslaugų prieinamumas.
Sveikatos apsauga išlieka viena prioritetinių mūsų institucijos veiklos sričių, todėl planuojami ir kiti šios srities vertinimai. Jei auditų metu būtų nustatyta galimo neskaidrumo požymių, Valstybės kontrolė nedelsdama informuos Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
-
Pabaigai – ko palinkėtumėte sau naujosiose pareigose?
- Žvelgdama į ateitį, sau palinkėčiau tvirtai laikytis įsipareigojimo siekti realių pokyčių, kurie teigiamai paveiktų žmonių gyvenimą. Linkiu drąsos inicijuojant veiklas, kurios atskleistų ne tik finansinius pažeidimus, bet ir sistemines problemas, trukdančias efektyviai veikti gynybos, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitoms gyvybiškai svarbioms sritims.
Taip pat palinkėčiau išminties ir kantrybės įgyvendinant pokyčius, nes tai dažnai susiję su pasipriešinimu ir reikalauja laiko.
Galiausiai, tikiuosi burti motyvuotą ir rezultatyvią komandą, kuri kasdieniuose pasirinkimuose vadovaujasi aiškia misija – siekiant realaus poveikio žmonių gerovei, skatinti viešojo sektoriaus pažangą ir visuomenei būtinus pokyčius.
Dosjė
Buvusi vyriausioji Prezidento patarėja, Ekonominės ir socialinės grupės vadovė. Prieš tai I.Segalovičienė dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, yra buvusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja. Dėstė KTU, dirbo universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje. KTU baigė viešojo administravimo magistro studijas, yra atlikusi mokslinių tyrimų šia tema.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: