Nebuvo laiko išsitirti
Skydliaukės vėžys D.Šakalienei diagnozuotas praėjusių metų liepą. Moteris jau kurį laiką jautė didžiulį nuovargį, vis labiau silpnėjantį imunitetą.
„Virusinės ligos kamavo nuolat ir šimtu procentų komplikuodavosi, eilinis rinovirusas pereidavo į sinusitą, otitą ir pneumoniją. Vis rengiausi išsitirti ir imtis priemonių stiprinti sveikatą, bet nebuvo laiko.
 
Mano atvejis buvo iš ypatingai bukai užsispyrusių ligonių – ėjau tol, kol nebepaėjau. Sutriko koordinacija, atsirado rytinis stingulys, miastenijos sindromas. Galiausiai ėmė kristi vienos akies vokas – tuomet kreipiausi į gydytoją ir dėl periferinės nervų sistemos pažeidimų buvau paguldyta į ligoninę. Po daugybės tyrimų – tomografijos, magnetinio rezonanso ir kitų – nustatyta, kad man paraneoplastinis sindromas. Neurochirurgai aptiko kraujagyslinių darinių galvos smegenyse ir kitur, vėliau paaiškėjo, kad tai - giliai užsislėpusio onkologinio proceso pasekmės.
 
Skydliaukėje augliuką aptiko išskirtinai atidus echoskopijos virtuozas daktaras Čekuolis, kuris išsyk įtarė, kad jis ir bus tas onkodarinys. Biopsija patvirtino įtarimus”, - ligos istoriją pasakoja D.Šakalienė.
Deja, liga plito greitai ir per pusantro mėnesio nuo diagnozės nustatymo spėjo metastazuoti.
 
„Man buvo taikyti keli radioaktyvaus jodo terapijos kursai. Tai - efektyvus metodas, nes radioaktyvus jodas sunaikina tik vėžines ląsteles, sukeldamas minimalią žalą aplinkiniams audiniams. Mano atveju susiformavo spindulinis tiroiditas, kurį labai sunkiai „pakėliau“. Tačiau po antro radioaktyvios terapijos kurso mano sveikata buvo pradėjusi gerėti – neaptikta naujų metastazių, gydytojai ėmė kalbėti apie galimą remisiją.
 
Tačiau dėl didžiulio streso po netikėto atleidimo ir nesąžiningo elgesio situacija regresavo, faktiškai grįžo į būklę po pirmo radioaktyvios terapijos kurso. Pirmoje dienos pusėje jaučiu nepakeliamą nuovargį, mėginant užsiimti intensyvesne veikla kyla grėsmė prarasti sąmonę, kamuoja naktinis prakaitavimas, kai tenka keisti pižamą keletą sykių per naktį, burna džiūsta taip, kad sunku bendrauti.
 
Be abejo, toks gyvenimo kokybės apsunkinimas visgi yra smulkmena palyginus su bendru vaizdu – labai tikiuosi, kad šis pablogėjimas laikinas, kad pavyks jį įveikti, kad grįšiu į sveikimo kelią. Gyvenimas yra daugiau nei darbas ir netgi nesąžiningas ar žiaurus keleto žmonių elgesys nėra priežastis pasiduoti, prarasti tikėjimą savimi ir žmonėmis, norą gyventi“, - sako optimizmo neprarandanti moteris.
 
Reikia kovoti už savo teises
Moteris apgailestauja, kuomet šalyje yra pažeidžiamos sergančiųjų teisės, jie netgi būna priversti eiti į darbą ir stipriai karščiuodami.
 
„Kaip vadovė kategoriškai draudžiau darbuotojams sergant eiti į darbą. Tai daro didžiulę žalą tiek tam žmogui, tiek sukuria užkrato židinį biure ir sukelia pavojų visos komandos sveikatai. Sergi – gulėk ir gydykis, namuose ar gydymo įstaigoje. Pasveikai – prašom į darbą.
Darbuotojams, kuriems dėl šeimyninių aplinkybių net ir nedidelis pajamų sumažėjimas buvo labai jautrus, papildomai išmokėdavome kompensaciją, kad net ir sirgdami nepatirtų finansinių sunkumų. Manau, kad tai yra nediskutuotinas standartas, nes be darbuotojo darbdavys yra niekas, darbuotojai sukuria įmonės vertę, vardą, produktą.
 
Visgi vis daugiau įmonių tampa socialiai atsakingos, sąmoningi darbdaviai – žinau puikių pavyzdžių, ir manau, kad vienas būdų yra darbuotojams auklėti darbdavius nebijant priminti jiems priklausančių teisių. Niekaip kitaip nepasieksime pokyčių. Mano atvejis rodo, kad niekas nuo to nėra apsaugotas, ir net kai labai sunku – turime apsispręsti, ar leisime su mumis elgtis necivilizuotai, nežmoniškai, neetiškai, neteisėtai“, - įsitikinusi Dovilė Šakalienė.

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro profesorius Vaidotas Urbanavičius:

- Skydliaukės vėžio augimo tendencija pastebima visame pasaulyje. Ši liga nėra lengvai atpažįstama. Procesas dažniausiai vyksta iš lėto, kadangi paveikia tik tam tikrą skydliaukės audinio dalį, dažniausiai nesutrikdo jos funkcijos. Atsiranda koks nors mazgelis, guzelis, kurio žmogus gali ir nepastebėti.
 
Net ir apžiūros metu gydytojas, kuris pačiupinėja paciento kaklą, mazgelius apčiuopia, kuomet šie pasiekia vieną centimetrą ir daugiau. Kitais atvejais jį apčiuopti yra sudėtinga. Reikalingi jau specialūs tyrimų metodai, dažniausiai naudojami ultragarsiniai, kurie ir gali nustatyti ligą. Kuris mazgelis gerybinis, o kuris piktybinis – irgi nepasakysi iš akies. Tam vėlgi reikalingi specialūs metodai.
Žmogus gali gyventi metų metus, kartais galbūt ir dešimtmečius nepastebėdamas, jeigu ligos eiga lėta.
 
Dėl iki galo neatskleistų priežasčių tarp sergančiųjų vyrauja moterys. Vyrų, susiduriančių su skydliaukės problemomis, yra ženkliai mažiau.
Akivaizdu, kad tai siejama su lytimi, bet kaip – iki galo dar neatsakyti klausimai.
 
Kalbant apie priežastis, pirmiausiai ligai įtakos turi visuomenės senėjimas, pačių skydliaukės ligų visuomenėje daugėjimas, dar veikia išoriniai faktoriai, kurie ne visi iki galo suprasti. Kaip, sakykime, aplinkos tarša, kuri tikrai gali turėti įtakos jodo „įjungimui“ skydliaukėje. Tai reiškia, kad gali trikdyti tam tikrą skydliaukės veiklą. Visa hormonus gaminanti endokrininė sistema vienaip ar kitaip potencialiai gali reaguoti į aplinkos taršos faktorių.
 
Skydliaukės problemų katile nemažą svarbą turi ir jodo kiekis aplinkoje. Kai kuriose šalyse šio mikroelemento trūksta ir sergamumas skydliaukės ligomis yra ženkliai didesnis negu ten, kur jodo aplinkoje pakanka.
Kaip bebūtų keista, Lietuvoje nėra tokių vietų, kur būtų jodo perteklius, net ir kai kuriose Lietuvos vietose jodo trūksta, tačiau jo trūkumas nėra toks ryškus kaip kalnuotose vietovėse.
 
Skydliaukė - praktiškai vienintelis ir labai didelis jodo vartotojas. Būtų galima skydliaukę prilyginti miesto katilinei žiemos metu. Jeigu katilinė negauna kuro, gyventojai šals.
Skydliaukė hormonų sintezei aktyviai naudoja jodą. Tokiu būdu hormonai tampa veiklūs ir palaiko organizmo medžiagų apykaitą. Jeigu žmogus praranda skydliaukę ir nenaudoja jos pakaitalų, tuomet jo medžiagų apykaita lėtėja ir visai gali sustoti.
Ilgainiui žmogus gali ir numirti dėl skydliaukės hormonų nebuvimo.