- Mes, genetikai, su naviku „susipažįstame“ tirdami DNR ir RNR. Molekuliniais tyrimo metodais: PGR, sekoskaita, hibridizacija ir kiti. Tikriname svarbiausias genų sekas arba paraidžiui skaitome genus, ieškodami pakitimų, kurie būtų svarbūs ligos atsiradimui, progresavimui ar gydymo parinkimui. Kuo daugiau mokslas sužino apie vėžio genetiką, tuo daugiau įrankių turi farmacinės kompanijos kurti priemones sustabdyti ir išgydyti ligą, – sako doc. dr. Jūratė Gruodė.
 
- Prieš dešimtmetį tuometinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įdiegėte molekulinę diagnostiką ir pacientams pradėjote teikti onkogenetines konsultacijas. Kokias galimybes atvėrė šie tyrimai, kurių kasmet atliekate vis daugiau?
 
- Aš – klaipėdietė. Kai gimiau, tėvai gyveno arti jūros – Melnragėje. Į Klaipėdą grįžau turėdama 18 metų genetinę darbo, mokslo ir pedagoginės veiklos patirtį. Iš tiesų, pradėjau nuo onkogenetikos – genetinio konsultavimo ir paveldimo genetinio polinkio sirgti piktybinėmis ligomis tyrimų. Tai – didelė mano darbo dalis. Dabar tai – ne tik šeiminės mutacijos nustatymas, bet ir gydymo parinkimas (operacijos apimtis, biologinės taikinių terapijos), prognozė ir tyrimai šeimos nariams. Tačiau buvo ir infekcinių ligų molekulinės diagnostikos poreikis. Tuomet pradėjome vos nuo kelių tyrimų. Dabar tai – dešimtys nustatomų infekcijų sukėlėjų. Kasdieniai tyrimai reanimacijai, ligoninės ir poliklinikos pacientams – skubi tiksli diagnostika būtina šiuolaikiniam gydymui.
Dabar dideli darbai vyksta su navikų DNR ir RNR – vėžio genomo projektas, tiriantis naviko genomo pokyčius, leidžiantis kurti vaistus, kurie tiksliai nukreipti į ligos mechanizmo šerdį.
 
- Drauge su kolegomis Klaipėdos universiteto ligoninėje pirmieji šalyje įgyvendinote ir išplėtojote naują gimdos (endometro) vėžio molekulinės patologijos žymenų tyrimą. Kuo šis novatoriškas naviko DNR tyrimas yra išskirtinis ir kaip prisideda prie pooperacinio gydymo optimizavimo?
 
- Taip, endometro vėžio piktybiškumui įvertinti ir optimaliam gydymui parinkti jūsų minėtas tyrimas yra svarbus. Dabar tai – kompleksinis tyrimas: gydytojui patologui diagnozavus endometro vėžį, darbą tęsia genetikai. POLE, mikrosatelitų stabilumo, p53 žymens tyrimai – tai informacija, reikalinga onkologų konsiliumui optimalaus pooperacinio gydymo planui. Iki šio tyrimo pastarąjį dešimtmetį diegiami ir mūsų ligoninėje atliekami kiti molekuliniai patologiniai tyrimai. Melanomos, smegenų navikų, plaučių, žarnyno, krūtų, kasos, kiaušidžių vėžių DNR tyrimai. Tai – personalizuotos medicinos pritaikymas diagnostikai ir optimaliam gydymo parinkimui.
 
- Kokie yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys paveldimą polinkį sirgti onkologinėmis ligomis?
 
- Labai teisingas klausimas – paveldimas ne vėžys, o polinkis juo sirgti. Paveldimumą didžiąja dalimi lemia genetiniai pakitimai, kurie gali būti perduodami palikuoniams. Genai, kurių produktų pagrindinė funkcija yra ištaisyti ląstelės klaidas, nesugeba gerai atlikti savo darbo, kai ląstelei yra sunkios sąlygos, pavyzdžiui, per mažai deguonies, tam tikrų maisto medžiagų, atsiranda toksinai. Vadinasi, greta genetinių veiksnių, svarbu ir aplinkos poveikis. Nustačius genetinį polinkį sirgti, galima imtis profilaktinių priemonių – patikrų, operacijų ir VISADA – sveika gyvensena, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, streso įveikos.
 
- Ar galėtumėte palyginti prieš porą dešimtmečių atliktų genetinių tyrimų spektrą su dabartimi?
 
- Žmogaus genomo, vėliau sekęs tūkstantis vėžio genomų tyrimų, atrasti technologiniai sprendimai perkėlė genetiką į kitą lygmenį: nuo adatos paieškų šieno kupetoje, dabar tiksliai dėliojame genų sekas į lentynėles, kasdienėje praktikoje atlikdami naujos kartos sekoskaitos tyrimus. Viso žmogaus egzomo (koduojančios dalies) ir viso genomo tyrimai – dabarties, nebe ateities tyrimai. Savalaikis genetinių tyrimų atlikimas leidžia diagnozuoti daugelį genetinių ligų, leidžia numatyti polinkį sirgti ne tik onkologinėmis, bet ir kardiologinėmis, neurologinėmis, akių ir kitomis ligomis, kurti genų terapijos priemones. Vėžio genomo tyrimai – ankstyva diagnostika, gydymo parinkimas, ligos atkryčio sekimas – ateina jau ne tik į mokslą, bet ir į kasdienę praktiką.

---

 
Dosjė
1996 m. baigė VU MF, suteikta gydytojos kvalifikacija.
1999 m. baigė VU laboratorinės medicinos rezidentūrą, suteikta laboratorijos gydytojos kvalifikacija.
2004 m. baigė VU klinikinės genetikos rezidentūrą, suteikta gydytojos genetikės kvalifikacija.
2003 m. apgynė Biomedicinos mokslų (medicina, klinikinė genetika) daktaro disertaciją.
1997 - 2001 m. dirbo VU Medicinos fakultete jaunesniąja mokslo darbuotoja, 2001 – 2005 m. mokslo darbuotoja, lektore; 2004-2011 m.– vyr. mokslo darbuotoja; 2006-2018 m. - docente.
1998-2004 m. VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centras, laboratorijos gydytoja, 2004–2011 m. VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centras, gydytoja genetikė, vyr. ordinatorė.
2011-2014 m. VUL Santaros klinikų filialas Valstybinis patologijos centras, direktoriaus pavaduotoja medicinai.
2014 m. - iki dabar Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja, gydytoja genetikė.
2023 m. - iki dabar Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!