Doc. dr. E.Čekanauskas: „Bendraudamas su vaiku pats turi šiek tiek juo tapti“

Aigustė Tavoraitė
2017-10-20
„Natūralu, kad jei devyni gydytojai tėvus tikino, jog vaikas nesveikas, o tu po to sakysi priešingai, neatrodysi labai protingas. Tačiau reikia kalbėtis. Jei per tris minutes ne tik išaiškinsi, bet ir parodysi, kad vadinamosios vaiko bėdos yra natūrali jo raidos dalis, devyniasdešimt procentų tėvų ima suprasti“, – sako Kauno klinikų Vaikų Chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos-traumatologijos sektoriaus vadovas, Lietuvos vaikų ortopedų-traumatologų draugijos prezidentas doc. dr. Emilis Čekanauskas (51 m.).
„Kad ir koks pavargęs būtum, stengiesi visada šypsotis. Nes jei tėvus dar gali apgauti, vaiko neapgausi, negali būti piktas ar panašiai“, - sako Kauno klinikų Vaikų Chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos-traumatologijos sektoriaus vadovas, Lietuvos vaikų ortopedų-traumatologų draugijos prezidentas doc. dr. Emilis Čekanauskas.

Šią savaitę minime Pasaulinę stuburo dieną. Vis tvirtinama, kad daugumos vaikų ši organizmo ašis nėra sveika. Sutiktumėte su tuo?
Šiandien yra piktnaudžiaujama tokiomis diagnozėmis kaip stuburo iškrypimas ar plokščiapadystė. Netaisyklinga, vadinamoji nenormali, laikysena – tai fiziologiniai, išaugami dalykai. Esant pirmam augimo šuoliui praktiškai visi šešerių aštuonerių metų amžiaus vaikai tai patiria. O dabar patikrinę moksleivius sveikatos priežiūros specialistai įtraukia tai kaip ligą ir tikina, kad 60–70 procentų vaikų yra nesveiki.
 

Taip teigti nėra teisinga. Kaip ir mitas yra tai, kad dėl blogų suolų, sunkių kuprinių iškrypsta stuburas. Vaikas gali pavargti, atsirasti skausmai juosmens, nugaros srityje, tačiau stuburas dėl to neiškrypsta. Norint konstatuoti patologiją, reikia žinoti normalią vaiko raidą pagal metus, lytį. Dėmesį reikia atkreipti, jei atsiranda skausmas, galūnių asimetrija, raumenų jėgos vienpusis pasikeitimas.
 
Naujoji šių laikų epidemija – aktyvaus įsitraukimo į išmaniąsias technologijas nulemti įvairūs stuburo skausmai. Problemai apibūdinti atsirado net atskiras terminas – „žinučių kaklas“.
Be abejo, kad tokios tendencijos pastebimos. Tik vaikai yra kantrūs ir mažiau skundžiasi. Tokie skausmai būdingesni paaugliams, suaugusiems, ilgas valandas praleidžiantiems prie kompiuterio, naudojantis išmaniuoju telefonu. Ir tai nenuostabu – pabandykite nuleidę galvą taip ilgai pabūti. Kaklas ir krūtininiai slanksteliai persikreipia, kraujagyslės persilenkia, atsiranda nervų, raiščių spaudimo reiškiniai, nepakankamai kraujo priteka į galvą... Taigi pasirūpinti saugia darbo ir mokslo aplinka, tinkama sėdėsena labai svarbu. Aišku, natūralu, kad žmogus pavargsta ilgai sėdėti taisyklingoje pozicijoje, mieliau sudrimba ant minkštasuolio.
 
Todėl dar svarbesnis tampa kokybiškas poilsis. Juk trečdalį ketvirtadalį gyvenimo praleidžiame miegodami, tad reikia ir geru ortopediniu čiužiniu pasirūpinti, kad stuburas atsipalaiduotų, prisiderintų prie jo ir dubens linkių, pagalvė neturėtų būti per aukšta. Reikia rasti laiko pagulėti, ant kokio fotelio atlošo palaikyti vakare pakėlus kojas. Tokius įgūdžius būtina ugdyti ir vaikams. Nes jie dažnai nepajaučia nuovargio ir skausmo.
 
Vaikams dažnai brukama ortopedinė avalynė. Kada tikrai ji reikalinga?

Ortopedinė avalynė – tai neįgaliųjų batai. O didžioji dauguma vaikų juk yra sveiki. Mitas, kad padas turi būti kietas, aplinkui viskas kieta, įdėtas didelis supinatorius. Tai yra tas pats, kas vaikščioti sugipsuota pėda. Su tokiais batais praleidžiant mokykloje šešias aštuonias valandas raumenys atrofuojasi. Lygiai toks pats mitas, jog namuose vaikui reikia vaikščioti su batais. Jis turi bėgioti basas, su kojinėmis. Tik tuomet jis tūps, stosis, lips.
 

Vienintelis reikalavimas batams – šiek tiek kietesnis turi būti užkulnis. O ortopedinei avalynei indikacijos yra griežtos, kai yra įgimtų deformacijų. Savo ruožtu asimptominės plokščiapadystės gydyti nereikia. Ateina tėvai ir prašo išrašyti ortopedinius padus, tačiau sakau, kad tai – tiek žala vaikui, tiek finansinis nuostolis tėvų kišenei ir valstybei.

 
Kaip randate kompromisą su tėvais, tikinčiais, kad jų atžalas būtina gydyti?
Natūralu, kad jei devyni gydytojai tėvams sakė, kad vaikas nesveikas, o tu po to sakysi priešingai, neatrodysi labai protingas. Tačiau reikia kalbėtis. Jei per tris minutes ne tik išaiškinsi, bet ir parodysi, kad vadinamosios vaiko bėdos yra natūrali jo raidos dalis, devyniasdešimt procentų tėvų ima suprasti. Aš konsultuoju daug, bet trumpai. Aišku, pasitaiko nuomonių, kad trumpai trunkantis konsultavimas yra nekompetetingas ar nevisapusiškas. Tačiau devyniasdešimt procentų atvejų, ypač kalbant apie antro lygio konsultacijos, kurios būna ne tik universitetinėse ligoninėse, skundžiasi tėvai, o ne vaikai (šypteli).
 
Jei pasakai, kad tavo vaikas yra sveikas ir žmogus būna nepatenkintas, kartais gali paskirti mankštas. Tačiau kitą kartą tėvai ateina jų reikalaudami, kad jiems priklauso tiek ir tiek seansų. Ir tenka atsakyti, kad, deja, nepriklauso, visur pinigai yra apskaičiuoti. Jei yra galimybė leisti vaiką į baseiną, sporto būrelį, bus daugiau naudos nei tie penki seansai mankštų ar masažų. Sprendžiant tokias fiziologines problemas pagrindinis vaidmuo tenka tėvams. Mes gi turime užsiimti patologijų gydymu. Kam švaistyti sveikatos biudžetą, jei vėliau neužtenka lėšų onkologinėms ligos gydyti, padėti tikriems neįgaliesiems?
 
Turite savo raktą, kaip susikalbėti su mažaisiais pacientais?
Kad ir koks pavargęs būtum, stengiesi visada šypsotis. Nes jei tėvus dar gali apgauti, vaiko neapgausi, negali būti piktas ar panašiai. Bendraudamas su vaiku pats turi šiek tiek juo tapti. Darbas su mažaisiais pacientais kiek labiau įpareigoja. Gal būsiu nepopuliarus, bet į viską esu linkęs žiūrėti optimistiškai: džiaugiuosi savo šeima, kolegomis, darbu, miestu. Be abejo, galbūt valstybės požiūris nepakankamas kalbant apie gydytojų atlyginimus. Bet, mano įsitikinimu, pirmiausia nuo tavo paties nusiteikimo priklauso ir aplinkinių būsena. Reikia mažiau verkti, o žiūrėti į priekį.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    A.Slatvickis: esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes

    2025.06-12
    „Esu geriausias specialistas, gydantis priklausomybes“, – nebesikuklina profesinės stiprybės pripažinti Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis, šiam keliui atidavęs ne vieną dešimtį metų. Simboliška – įstaigai minint 25 metų sukaktį, o A.Slatvickiui – 20 metų vadovavimo jai sukaktis, vyr. gydytojas darbus tęsti perleidžia nSkaityti plačiau
    R.Gailiuvienė: pokalbis su draugu kartais atstoja psichoterapiją

    R.Gailiuvienė: pokalbis su draugu kartais atstoja psichoterapiją

    2025.06-06
    „Bendravimas – labai svarbus gyvenime“, – sako Raseinių psichikos sveikatos centro direktorė, gydytoja psichiatrė Ramutė Gailiuvienė, šiemet gavusi nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo apdovanojimą. Ji pastebi, kad iškilus kasdienėms problemoms kartais padeda atviras pokalbis su draugu.
    Skaityti plačiau
    J.Arasimavičius: nuodas ar vaistas – priklauso nuo dozės

    J.Arasimavičius: nuodas ar vaistas – priklauso nuo dozės

    2025.05-30
    Keičiantis klimatui ir stiprėjant saulės poveikiui, mūsų tradicinis santykis su saule motinėle gali kainuoti sveikatą, sako VUL Santaros klinikų gydytojas onkodermatologas Justas Arasimavičius. Su gydytoju kalbamės apie tai, kaip išmintingai elgtis saulėtą dieną, kokie yra naujausi odos vėžio gydymo metodai ir kodėl net patyrę dermatologai kartais klysta.
    Skaityti plačiau
    A.Sivolovienė: kartais dėl sveikatos žmonės save nualina

    A.Sivolovienė: kartais dėl sveikatos žmonės save nualina

    2025.05-26
    „Norint būti sveikam ir energingam, pirmiausia reikia sureguliuoti poilsio, miego režimą, pasirūpinti emocine sveikata. Tai svarbus sveikatos veiksnys, nuo kurio priklauso ir daug kitų, pavyzdžiui, sugebėjimas atsispirti žalingiems įpročiams, fizinio aktyvumo palaikymas ir kiti“, – įsitikinusi nusipelniusio Lietuvos mediko apdovanojimą gavusi Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Asta Skaityti plačiau
    D.Pažėrienė: reabilitacijoje itin svarbi motyvacija

    D.Pažėrienė: reabilitacijoje itin svarbi motyvacija

    2025.05-23
    „Vienas veiksnių, nuo kurio priklauso reabilitacijos sėkmė – paciento motyvacija“, – teigia LSMU Kauno ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Daiva Pažėrienė. Šiemet Kauno miesto savivaldybė ją titulavo Metų gydytoja. Daugybės sveikinimų sulaukusi ir kauniečių mylima daktarė tvirtina: pacientai ir šauni įstaigos komanda yra tai, dėl ko darbas jai teikia prasmę.Skaityti plačiau

    Budinti vaistinė


    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    „Gintarinė vaistinė“: teismo sprendimas rodo, kad esame teisūs

    Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą panaikinti 2022 m. gruodžio 9 d. Konkurencijos tarybos nutarimą ir j...
    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Pokyčiai dėl vaistų prieinamumo – tik kosmetiniai?

    Įvairiuose formatuose ne kartą kalbėta, kad gyvybiškai svarbių vaistų kompensavimas Lietuvos pacientams stringa ir dėl itin...

    razinka


    Sveika šeima


    Pogimdyvinės depresijos skyrius? Kodėl gi ne!

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai steigti skyrius, neatskiriančius psichologines problemas patiriančios mamos ir naujagimio. „Sunkiausiose situacijose reikia pritaikytų sąlygų, paruoštų specialistų ir papildomo laiko. Vien skyriaus įsteigimas problemos nei&scaro...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienas kraujo lašas atskleis, kiek liko gyventi

    Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo ar seilių testas gali padėti nustatyti tikėtiną gyvenimo trukmę. „Medical News Today“ skelbia, kad šis tyrimas atveria naujas galimybes ankstyvai diagnostikai ir tikslinėms intervencijoms, padedančioms išlaikyti gerą žmogaus sveikatą amžėjant.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris