- Įkūrėte Integracinės onkologijos centrą. Kaip gimė ši idėja? Kas tai yra?
 
- Ir akademinėje bendruomenėje, ir visuomenėje priimtinesnė Vakarų pasaulio medicina – įrodymais pagrįsta medicina. O aš manau, kad yra atskirtis tarp Vakarų ir Rytų medicinos. Pastaroji remiasi patyrimais ir pastebėjimais, sukauptomis gydymo žiniomis. Visgi, holistiniu požiūriu vertinant, kai žmogus suserga lėtine, traumatizuojančia tiek fiziškai, tiek emociškai liga, pavyzdžiui, onkologine, gydymo reikia žmogui kaip visumai.
 
- Kiekvieną dieną jums tenka nustatyti onkologinės ligos diagnozę. Ar vėžio apskritai įmanoma išvengti?
 
- Remiantis genetikais, jeigu gyventume per 130 metų, visi susirgtume onkologine liga, nes tai – ilgaamžėjimo liga. Tačiau žvelgiant į pasaulinius epidemiologinius duomenis, onkologinių ligų paplitimas nemažėja, amžius jaunėja. Ir tai turėtų būti svarbi žinutė visiems – tiek visuomenei, tiek gydytojų bendruomenei: nėra „per jauno“ amžiaus sirgti onkologine liga.
Pirmiausia turiu paminėti, kad būtina nepamiršti profilaktinių patikros programų – Lietuvoje yra vykdomos keturios: krūties, žarnyno, prostatos ir gimdos kaklelio. Taip pat prisiminti apie skiepų galimybę – turime skiepą, skirtą Žmogaus papilomos virusui, kuris gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir gerklų, plaučių, išeinamosios angos vėžinius pakitimus.
Tikiu, kad svarbiausia ligų profilaktika ir didžiausia pagalba sau susirgus – fizinės bei emocinės sveikatos stiprinimas. Jeigu žmogus blogai miega, ar galime tikėtis, kad ligos jį aplenks? Onkologinė liga – lėtinė, dažnai uždegiminės kilmės liga. Vadinasi, procese dalyvauja imuninė sistema, kurią dažnai norime stiprinti įvairiais papildais, tačiau neskiriame laiko fizinei treniruotei. Vadinasi, neskiriame sąmoningo laiko sau. Taip lėkdami per gyvenimą, nepastebime ne tik jo grožio, bet ir mus pačius ištikusių nesklandumų, kurie ilgainiui užauga į ligas – onkologines ar kardiologines. 
 
- Remiantis jūsų patirtimi, kokie vėžio gydymo metodai yra veiksmingiausi? Kuo skiriasi standartinis – Vakarų medicinos – požiūris nuo holistinio?
 
- Integracinės onkologijos, kuri remiasi holistiniu požiūriu į žmogų, schemų centre vaizduojamas žmogus – sergantysis, lyg saulė, o aplink jį skrieja planetos – onkologai, chirurgai. Taip pat ir mitybos ar gyvensenos specialistai, psichoterapeutai bei kineziterapeutai, jogos praktikai, onkologinio masažo specialistai, daugybė kitų. Manau, kad būtent toks požiūris į onkologinės ligos valdymą ir būtų ne tik šiuolaikiškiausias, bet ir veiksmingiausias.
Onkologinė liga dėl medicinos proveržio dabar tapo lėtine. Turime daugiau galimybių – tiek diagnostinių, tiek chirurginių ir medikamentinių. Skirtingų specialistų bendrystėje yra didžiulė gydomoji galia.
Linkstu manyti, kad svarbiausias yra ne kasos vėžys, o žmogus, sergantis kasos vėžiu. Holistiniu požiūriu pasirūpiname jo emocine ir fizine sveikata, galime užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Daugiau šviesos tamsoje – tai yra neįkainojamas ir nepakeičiamas gyvenimo laikas. 
 
- Su pacientais dalinatės naudinga šviečiamąja informacija, susijusia su onkologinėmis ligomis, skaitote paskaitas. Su kokiomis pacientų reakcijomis ir emocijomis dažniausiai susiduriate onkologinės ligos nustatymo bei gydymo procesuose?
 
- Kiekvienas pacientas – tarsi knyga. Tai yra istorija ne apie ligą, o apie žmogaus gyvenime įvykusius iššūkius, išbandymus. Svarbu girdėti ir artimuosius – jų poziciją, baimes. Onkologija yra sunkus medicinos mokslas. O kiekvienam žmogui, sakyčiau, būtina psichoterapinė konsultacija, nes mes lyg sraigės tempiame ant kupros gyvenimo skaudulius, kurie vis slegia ir slegia...
 
- Kokių patarimų, rekomendacijų galėtumėte pateikti pacientams ir jų artimiesiems, užklupus onkologinei ligai? Kaip priimti žinią apie vėžio diagnozę ir kaip susitaikyti su fiziniais, psichologiniais pokyčiais? Kaip atrasti psichologinę pusiausvyrą?
 
- Man patinka seniai perskaityta mintis: „Mes negalime valdyti bangų. Bet galime išmokti jomis plaukti.“ Išgirstos vėžio diagnozės tu jau niekaip ir niekada neatsikratysi – net ir po dešimties ar dvidešimties metų žmogus bus sirgęs vėžiu. Vienintelis dalykas, kuris priklauso nuo mūsų, – gebėjimas plaukti tomis bangomis. Audroje ar štilyje reikia įgūdžių, žinių, patirties. Ir vienas lauke – ne karys, reikalinga komanda. Be abejo, disciplina. Nereikia slėptis už vadinamojo makiažo: „Man viskas gerai.“ Skausmas, neviltis, baimė – viskas suprantama. Tačiau mes esame, kad visi kartu, būdami komandoje, plauktume.
To ir linkiu – išgirsti save ir nebijoti jausmų. Svarbiausia – skirti laiko sau. Pradėkite nuo trijų komplimentų sau kas vakarą žiūrėdami į veidrodį. Net sunku patikėti, koks sudėtingas tai iššūkis!

---

 
Dosjė
Išsilavinimas:
2006-2012 m. LSMU Medicinos fakultetas, įgytas medicinos magistro laipsnis
2012-2020 m. LSMU, MA Onkologijos ir hematologijos klinika, Chemoterapinės onkologijos rezidentūra
Profesinė patirtis:
2012 m. -  iki dabar Šiaulių Respublikinės ligoninės Onkologijos klinika - medicinos gydytoja, asistentė
2019 m. - iki dabar VšĮ „Integracinės onkologijos sveikatinimo priemonės“, Integracinės onkologijos centro steigėja
2019 m. - iki dabar VšĮ „Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija“ – gyvensenos konsultantė, lektorė
2020 m. – iki dabar LSMUL Kauno klinikų Onkologijos - hematologijos klinika – gydytoja chemoterapeutė
Profesinis tobulinimasis:
2019 m. Integracinės onkologijos asociacijos pasaulinis kongresas, JAV
2019 m. Europos onkologų draugijos Imunoonkologijos kongresas, Šveicarija
2019 m. 12-asis Integracinės medicinos kongresas, Ispanija

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!