Be šio metodo nenustatoma diagnozė
Lietuvoje A.Dulsko disertacija išskirtinė tuo, kad dubens organų funkcijos sutrikimai – tuštinimosi, šlapinimosi ir seksualinė – po tiesiosios žarnos vėžio operacijų niekada nebuvo išsamiai ištirti. Pasauliniu mastu taip pat nėra tiek daug klinikinių tyrimų, kuriuose viena mokslininkų grupė būtų ištyrusi visas šias funkcijas.
 
„Praktikoje pritaikėme naują anorektalinės disfunkcijos vertinimo skalę, kurią skandinavai sugalvojo prieš ketverius metus – išvertėme į lietuvių kalbą ir pritaikėme ją naudoti. Šioji LARS skalė išversta dar tik į penkias kalbas ir pritaikyta Kinijoje, Danijoje bei Vokietijoje. Originalaus tyrimo metu nustatėme, kad pacientams vartojant kavą po kolorektalinių operacijų laikotarpis iki pirmo pasituštinimo būna trumpesnis.
 
Tokia panaši klinikinė studija pasaulyje tėra viena. Kava be kofeino taip pat efektyviai veikia. Anksčiau nebuvo bandoma patikrinti kavos efektyvumo su tokiais ligoniais. Po operacijos tris penkias paras storasis žarnynas neveikia ir jei tai užsilaiko ilgiau negu penkias paras, ilgėja hospitalizacijos trukmė, reikalingas tam tikras gydymas ir tai kainuoja pinigus valstybei. Kava galėtų būti viena iš išeičių, o tai išties pigus metodas. Viena rekomendacijų – kavą įtraukti į pooperacinę dietą“, – mokslinio darbo išvadas pristatė A.Dulskas.    
 
Vis dar gajus mąstymas, kad pakanka pašalinti vėžį, o visi kiti funkciniai dalykai – kaip ir nesvarbūs. Minėta onkologo pritaikyta skalė padėjo nustatyti, kad po tiesiosios žarnos operacijų iki 75 proc. pacientų turi tam tikrų tuštinimosi sutrikimų, kurie itin pablogina gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, žmonėms tenka tuštintis dešimt kartų per dieną, tada jie net nenori išeiti iš namų. Nors per dažnam tuštinimuisi kaip ir šlapimo nelaikymui yra įvairūs įklotai, sauskelnės.
 
Šlapinimosi funkcija sutrinka apie 10 proc. pacientų. Seksualinė funkcija moterims sutrinka šiek tiek rečiau – apie 30 proc. Vyrams, priklausomai nuo to, ar buvo atlikta abdomino perenalinė rezekcija, kuomet pašalinama išangė, erekcinė funkcija sutrinka iki 70 proc. Kadangi Lietuvos medikai neturėjo tokios skalės įvertinti šiems sutrikimams, žmonėms nebūdavo nustatoma tinkama diagnozė ir jie likdavo be gydymo.

„Žmogus toliau siunčiamas į pirminės sveikatos priežiūros centrus. Svarbiausia yra stebėti pacientą dėl vėžio atsinaujinimo, o funkciniai sutrikimai niekada nėra tikrinami ir nustumiami į antrą planą. Kol kas klinikinių tyrimų, kaip reikia gydyti tokius pacientus, ir to vienintelio visiems padedančio metodo nėra.
 
Viena mano disertacijos rekomendacijų buvo toliau tęsti tyrimus gydymo metodams nustatyti, nes yra bent keletas, kurie mažose studijų grupėse parodė tam tikrą efektyvumą. Kita rekomendacija – turėtų būti steigiami centrai, kuriuose būtų koncentruojami ir gydomi tokie pacientai iš visos Lietuvos“, – pasakojo Audrius.
 
Ketina tęsti mokslinius tyrimus
Kiekvienam sutrikimui gydyti yra tam tikrų metodikų. Pavyzdžiui, tuštinimosi funkcijai yra bent trys – manometrijos metu galima treniruoti tiesiąją žarną ir sfinkterį naudojant tam tikrus balionus, be to, yra tam tikros nervų stimuliacijos. Tokiu būdu funkciją galima šiek tiek pagerinti. Kaip bebūtų, būtina tęsti tyrimus, į kuriuos būtų įtraukti dideli klinikiniai centrai, kad ateityje kažkuri iš minėtų metodikų taptų standartu.
 
Jeigu išmatų nelaikymo priežastis nėra tiesiosios žarnos vėžio operacija, tai tokią problemą įmanoma išspręsti chirurginiu būdu suformuojant naują sfinkterį. Tačiau šiuo atveju sfinkterio pažeidimas sąlygoja nedidelę dalį tokių sutrikimų. „Problema yra tuomet, kai pašalinama tiesioji žarna ir į jos vietą prisiuvama kita žarna, kuri dar nemoka atlikti reikiamos funkcijos – išsiplėsti, kai reikia kaupti išmatas, ir pašalinti, kai reikia jas stumti.
 
Dažniausiai nuvedama nusileidžiančioji žarna, kuri to nemoka ir tam dar reikia laiko. Paprastai po metų tuštinimosi funkcija palaipsniui ima gerėti, bet visiškai neatsistato. Pacientai tiesiog prisitaiko“, – paaiškino onkologas. Dažniausiai šešiasdešimtmečiai pacientai skundžiais šlapinimosi, tuštinimosi ir seksualinės funkcijos sutrikimais, kurie pastebimi ir prieš operaciją.   


A.Dulskas atskleidė norintis ir toliau tęsti mokslinį darbą: „Viena iš minčių – tęsti tyrimus dėl tuštinimosi funkcijos sutrikimo gydymo. Būtų įdomu toliau kaupti pacientus ir padėti jiems treniravimosi metodais. Dabar norėtumėme anorektalinės manometrijos pagalba išmokyti žmogaus naująją tiesiąją žarną atlikti savo funkciją. Yra tokia metodika, kai pripūsto baliono pagalba mokome juos tuštintis.“
 
Nori padėti saviems žmonėms
Tyrėjas tikina norintis likti Lietuvoje, nors mintis išvykti kyla dažnai. „Tenka daug keliauti, pamatyti, kaip medikai dirba užsienyje, tačiau sukauptas žinias visgi noriu įgyvendinti čia. Gal banaliai skambės, bet norisi padėti saviems žmonėms“, – tikino A. Dulskas. Onkologui mintis apie mediko ateitį kilo dar mokykloje, kai teko parašyti rašinėlį, kuo norėtų būti užaugęs – nuo to laiko jis to tikslingai ir siekė.
 
Audrius prisimena vaikystėje žiūrėjęs serialą „Ligoninės priimamasis“, kuris jį sužavėjo. „ Būdamas paskutinių metų rezidentas ėmiau ieškoti, kur galėčiau dirbti, o tuomet kaip tik gavau pasiūlymą iš Nacionalinio vėžio instituto prisijungti prie jų kolektyvo. Tuo metu buvęs vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius su manimi susisiekė ir pasiūlė darbo, tad galima sakyti, jog mane pasirinko. Trečiaisiais rezidentūros metais čia praleidau apie aštuonis mėnesius, darbas man patiko, taip ir laiku čia dirbti“, – pasakojo Audrius.

Vyras prisipažino, kad jo darbas yra iššūkis psichologine prasme ir kol kas dar neišmokęs nuo visko atsiriboti, nes onkologas dėl kiekvieno paciento nuoširdžiai jaudinasi. Mediko profesija Audriui patinka dėl gaunamo adrenalino. „Dar netapau ciniškas. Jeigu taip nutinka, pačiam yra kur kas lengviau, bet pacientų atžvilgiu tai nėra teisinga, nes į ligonį imi žiūrėti kaip į daiktą. Žinoma, patirčiau mažiau streso, o grįžęs namo nejaučiau tiek įtampos, tačiau ateityje vis tiek nenoriu virsti ciniku“, – sakė A.Dulskas.