Penktadienį Lietuvos endokrinologų draugija rengia konferenciją, kurios metu tikisi šeimos gydytojų dėmesio. Draugijos prezidentė prof. dr. Birutė Žilaitienė sako, jog būtent jie pirmieji susiduria su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, todėl aktyvus jų ir endokrinologų bendravimas gali ženkliai prisidėti prie geresnės ligos kontrolės.
„Kai kuriems antro tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms koreguojant gyvenimo būdą – keičiant mitybos įpročius, sumažinus kūno svorį – galima pasiekti ilgalaikį ligos eigos pagerėjimą, kai kontrolei pakanka tik dietos“, - sako prof. dr. Birutė Žilaitienė.
- Metus vadovaujate Lietuvos endokrinologų draugijai, kokie šių metų prioritetai?
- Sergančiųjų diabetu skaičius pasaulyje kasmet auga. Prognozuojama, kad po dvidešimt penkerių metų šia liga sirgs daugiau nei šeši šimtai milijonų žmonių, tai yra vienas iš dešimties suaugusiųjų. Sergamumas auga ir Lietuvoje, po tiek pat metų mūsų šalyje sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius gali siekti penkis šimtus tūkstančių žmonių. Du trečdaliai sergančiųjų yra darbingo amžiaus. Liga nepakankamai kontroliuojama bent keturiasdešimčiai procentų ir tai didina komplikacijų bei mirčių, susijusių su diabetu, skaičių. Cukrinis diabetas ir jo komplikacijos tampa didele našta visuomenei. Todėl Lietuvos endokrinologų draugija siekia, kad ši sritis taptų viena prioritetinių šalies sveikatos apsaugos sistemoje. Tam atnaujiname jau anksčiau parengtą Cukrinio diabeto kontrolės programą ir diskutuojame su Sveikatos apsaugos ministerija dėl jos priėmimo. Tokia programa apimtų visuomenės švietimą, profilaktiką, sergančiųjų cukriniu diabetu priežiūrą. Pats artimiausias uždavinys – cukrinio diabeto diagnostikos ir ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais aprašo – vienos Cukrinio diabeto programos dalių - užbaigimas ir patvirtinimas. Norėtume, kad šis aprašas atitiktų naujausias tarptautines cukrinio diabeto gydymo gaires ir leistų gydyti mūsų pacientus pagal geriausius klinikinės praktikos standartus.
- Ar kalbant apie diabeto kontrolės tikslus per pastaruosius metus įvyko kokių nors esminių pokyčių?
- Pastaraisiais metais pasikeitė ilgus metus vyravęs požiūris, jog gera glikemijos kontrolė, hipoglikemijų nebuvimas yra svarbiausias tikslas, gydant sergančiuosius cukriniu diabetu. Šiuo metu visos tarptautinės gairės nurodo, kad ne mažiau svarbu kontroliuosi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius - šios ligos dažniausiai tampa sergančiųjų cukriniu diabetu mirties priežastimi. Kardiologo, endokrinologo ir šeimos gydytojo bendradarbiavimas neabejotinai padėtų pasiekti šį tikslą
- Penktadienį Lietuvos endokrinologų draugija kartu su LSMU Endokrinologijos klinika rengia konferenciją „Aktualūs endokrinologijos klausimai“, kurioje nemažai dėmesio bus skiriama cukriniam diabetui.
- Šia konferencija norime sustiprinti gydytojų endokrinologų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimą, prižiūrint sergančiuosius cukriniu diabetu, suvienodinti požiūrį į ligos gydymo tikslus ir priemones. Sergantieji cukriniu diabetu dažnai serga ne viena lėtine liga, o šeimos gydytojai geriausiai žino savo pacientų būklę ir poreikius. Jie pirmieji pastebės ligos dekompensaciją ir komplikacijų progresavimą, siųs konsultacijos pas endokrinologą ir kitus specialistus.
-
Kol kas kalbame tik apie diabeto kontrolę. Ar yra vilties, kad kada nors pasakysime, jog žinome, kaip jį išgydyti?
- Kai kuriems antro tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms koreguojant gyvenimo būdą – keičiant mitybos įpročius, sumažinus kūno svorį – galima pasiekti ilgalaikį ligos eigos pagerėjimą, kai kontrolei pakanka tik dietos. Suprantama, tai - ilgas ir sudėtingas darbas, reikalaujantis daug paciento pastangų. Sergantiesiems pirmo tipo cukriniu diabetu kol kas neįmanoma apsieiti be daugkartinių insulino injekcijų, bet pasaulyje vyksta nemažai įvairių tyrimų, ieškant kitų metodų. Arčiausiai tikslo yra kasos beta ląstelių salelių transplantacija. Ateityje šis būdas galbūt taps prieinamas ir didesnei pacientų grupei.
- Pagal ligos eigą ir komplikacijas, kuris - pirmo ar antro tipo - diabetas yra pavojingesnis?
- Visada buvo galvojama, jog pirmo tipo diabetas yra pavojingesnis, nes prasideda jauname amžiuje ir komplikacijų išvengti neįmanoma dėl ilgos ligos trukmės bei sudėtingos glikemijos kontrolės, esant absoliučiam insulino trūkumui. Tačiau šiuolaikinės technologijos ir medikamentai užtikrina geresnę pirmo tipo cukrinio diabeto kontrolę, gyvenimo kokybę ir ilgesnę trukmę. Vis dėlto tiek pirmo, tiek ir antro tipo diabetu sergantiems pacientams yra bendros grėsmės – tai didelė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
- Kiek įtakos gerai ligos kontrolei yra svarbus paciento indėlis, o kiek vis dėlto priklauso nuo gydytojo ir vaistų?
- Pirmo tipo diabeto atveju šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, insulino pompos, nuotolinės gliukozės stebėsenos priemonės yra taip toli pažengusios, kad jei pacientas motyvuotas, edukuotas ir išmano informacines technologijas, gydytojo vaidmuo tampa ne toks svarus. Aišku, gydytojo - konsultacijos ir priežiūra būtina, bet kasdienis diabeto valdymas yra paciento rankose. Antro tipo diabetu sergantieji dažniausia turi gretutinių ligų, todėl ir jų priežiūra turi būti tarpdisciplininė, tai yra reikalinga skirtingų specialistų priežiūra.
- Ar sergančiuosius diabetu kaip nors palietė vaistų politikos pasikeitimai?
- Bandome rasti bendrus sprendimus tiek su Valstybine ligonių kasa, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerija. Suprantame, kad vaistų kompensavimui skirtas biudžetas yra ribotas. Buvo nelengvų laikotarpių, kuomet kai kurių naujų klasių antidiabetinių medikamentų, turinčių įrodytą naudą širdies ir kraujagyslių ligų atvejais, ir kai kurių naujų insulinų, rečiau sukeliančių hipoglikemijas, negalėjome paskirti naujiems pacientams, jie buvo kompensuojami tik tęstiniam gydymui. Galime tik džiaugtis, kad dialogas įvyko ir minėtus preparatus vėl galime skirti pacientams. Neslėpsiu - kai kurie sprendimai dėl vaistų skyrimo buvo gana skausmingi, laimei, sprendimai buvo rasti. Tikimės tolesnio sėkmingo bendradarbiavimo su Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligonių kasa, sprendžiant sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo klausimus.
Dosjė
Baigė Kauno medicinos institutą 1983 metais. 1996 metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Šeimos nevaisingumas Lietuvoje“. 2017 metais suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorės vardas. 2018 metais įgijau Seksualinės medicinos gydytojo kvalifikaciją
Gydytoja endokrinologė LSMUL KK Endokrinologijos skyriuje. Atsakinga už Retų enokrininių ligų centro veiklą. Deleguota ekspertė klinikiniams endokrinologijos klausimams Odos ir veneros ligų klinikos ir Onkologijos ir hematologijos klinikos retų ligų centruose.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: