Detektyvas be Agatos Kristi

Henrikas Vaitiekūnas
2018-08-31
Tokią nelaimę net įsivaizduoti sunku. Bet pasitelkite fantaziją: gražusis Palangos paplūdimys – juodas ir klampus. Ir dvokia taip, kad prie jūros ne tik neprieisi, bet ir paukščiu nepriskrisi. Ir vis plečiasi už mirtį juodesnė milžiniška naftos dėmė. Kas paneigs, kad taip galėjo būti?
Detektyvas be Agatos Kristi
„Pavojinga ir jums, Henrikai, tai tema: jei šiandien kas ima apie skiepus kalbėti, iškart būna paklaustas, kiek už tai farmacininkai jam sumokėjo“, - šypsosi profesorius Alvydas Laiškonis.

Taip jau, beje, ir buvo. Tik, ačiū Dievui, ne pas mus, o Meksikos įlankoje. 2010-aisiais. Po pirmųjų gelbėjimo darbų atsisukta į mokslininkus. Ir jiems pasisekė: buvo sukurta bakterija, kuri maitinosi naftos angliavandeniais. Bakterijos puikiai valė vandenyną, o paskui... jos mutavo ir ėmė daugintis žuvyse, ruoniuose, banginiuose. Žmonės, kurie maudėsi Meksikos įlankoje, pradėjo skųstis opomis odoje, dar vėliau – žaizdomis vidaus organuose. Tų bakterijų neveikė jokie antibiotikai...
 
Šitas juodas paveikslėlis atpasakotas truputį jus pagąsdinant pagal Alvydo Laiškonio knygą „Infekcinės ligos Kaune 16-21 amžiuje“. Tokių knygų profesorius, habilituotas daktaras A.Laiškonis yra parašęs devyniolika. Bet šiandien – ne apie knygas, o apie tai, kas prieš daugelį metų privertė susidomėti infektologija. Ir apie tai, kodėl mes vis dar bijome... skiepų.
Laisvės alėjoje, Kaune, geriame kavą. Profesoriaus klausiu, ar didžiulėje jo bibliotekoje yra detektyvinių romanų?
 
- Daugybė, - sako A.Laiškonis, – ir gudriai šypsosi. – Tik tarp jų autorių nerasit nei Agatos Kristi, nei Žoržo Simenono... Didžiausias mano gyvenimo detektyvas – mikrobo ir žmogaus tarpusavio santykiai. Turi surasti mikroorganizmą, kuris sukelia patologiją. Jei surandi, pritaikai tinkamą gydymą, žmogus pasveiks. O jei pro šalį prašovei, gali atsitikti kaip Meksikos įlankoje. Nuolatinė kova: kuris kurį nugalės... Su mikrobais gyvename kasdien, - tęsia profesorius. - Dalijamės jais lipdami į troleibusą, sveikindamiesi, pinigus skaičiuodami. Tik gaila, kad dažnai apie tas dalybas pamirštame... Mikrobai mus kolonizavo: dažnai ligos nesukelia, bet gyvena su mumis ir... laukia tinkamo momento, kai imuninė sistema nusilps, kai galės mums pakenkti. Didžiausia mūsų amžiaus rykštė yra ne jų sukeltos ligos, o tai, kad mikrobai itin greit prie pakitusios aplinkos prisitaiko, tampa atsparūs vakcinoms. Ir, manau, ta kova yra be pabaigos, nes baisiausia žmogaus veikla šiandien yra visiškas negalvojimas apie ateitį. Štai, nuo 1975-ųjų metų iki šių dienų atsirado net keturiasdešimt naujų mikrobų...

 
- Iš kur jie atsirado?
- Iš to paties negalvojimo. Jie egzistavo, bet buvo mums neįdomūs. Papasakosiu apie VanArito virusą. Iškirto pasaulis kažkur atogrąžų miškus. Juose gyvenusios žiurkės, pelės su šlapimu išskirdavo tą virusą. Bet mūsų kojos ten nebuvo ir niekas neužsikrėsdavo. Paskui miškų neliko ir tie buvę atogrąžų gyvūnai patraukė ten, kur žmonės gyvena. Ir platina, sargdina. O antiviruso, kaip ir Laimo ligai, kol kas nesugebam sukurti...
 
- Na, gal sukurs tie, kurie už kelių dienų pradės mokytis infektologijos: čia pat rugsėjo pirmoji ir būsimiems daktarams?
- Mūsų mokymo programose yra tik viena nedidelė disciplina „infekcinės ligos“. Trečiame kurse. Ir, kolei studentas mokslus pabaigia, jau beveik viską būna pamiršęs. Užkrečiamosioms ligoms (mano mokymosi metais sakydavo „limpamos ligos“) vietos nėra ir rezidentūroje. Manyčiau, kad turėtų būti dėstoma ir kardiologinė infekcija, ir pulmonologinė infekcija. Nes, pavyzdžiui, vaikų ligos - beveik visos yra infekcinės: ir sloga, ir kokliušas, ir tymai, ir kiaulytė. Kai dar dėsčiau, kartu su profesoriumi Vytautu Vaičiuvėnu infektologijos paskaitas skaitydavom dviese. Bet, pasirodo, taip daryti negalima: buvome įspėti. Ir dar vieną įspėjimą esu gavęs, kai paskaitoje ėmiau kalbėti apie tuomet pasaulyje dar naują infekcinę ligą. Buvau įspėtas, kad nevalia nuo kurso nukrypti. Nors paskui net Angliją nustebinom: stažuotis išvykę studentai ten papasakojo, kad ir Lietuvoj tas susirgimas žinomas, anglų akyse gerokai pakilom.
 
- Bet jūsų, profesoriau, didžioji meilė yra ne Anglija: garsėjate kaip frankofonas.
- Esu Lilio teisės ir medicinos universiteto garbės daktaras. O pradžia buvo dar jaunystėje, kai į rankas pakliuvo V.Hugo „Paryžiaus katedra“. Panorau ją perskaityti prancūzų kalba, ir jau daug metų ta kalba skaitau. Turim Kaune nedidelį frankofonų būrelį, tik štai, jaunimas prancūzų kalba jau mažai domisi – visi „anglistai“. Bet Kauno ir Lietuvos medikams mano draugystė su pirmuoju Prancūzijos ambasadoriumi Lietuvoje Philippe‘u de Suremainu, o vėliau su Lilio universitetu tikrai daug naudos atnešė: per penkiolika metų Lietuvos ligoninėms atvežiau vaistų už 240 milijonų litų, studentų, gydytojų ir viduriniojo medicinos personalo stažuotėms panaudojom milijoną frankų...
 
- Kas „ačiū“ pasakė? 
- Niekas. Tiesa, tris kartus buvau kviečiamas užimti sveikatos apsaugos viceministro postą. Bet tris kartus atsisakiau.
- Kodėl?

- Pasakiau, kad negaliu giedot svetimos giesmės: turiu savo nuomonę. O jei dirbi ministerijoje, privalai turėti valdišką nuomonę...
 
Prieš keletą metų profesorius Alvydas Laiškonis tradiciniame L.S. rengiamame konkurse „Metų vadovas“ buvo adovanotas Už gyvenimo nuopelnus. Nuotr. su profesore Irena Balčiūniene, taip pat pelniusia šį titulą.

- Pereikim, profesoriau, prie temos, dėl kurios šis interviu ir buvo sumanytas. Pakalbėkim apie aktualiausią šiandienos problemą – skiepus. 
- Pavojinga ir jums, Henrikai, tai tema: jei šiandien kas ima apie skiepus kalbėti, iškart būna paklaustas, kiek už tai farmacininkai jam sumokėjo, - šypsosi profesorius Alvydas Laiškonis.
- Na, taip: netgi žiniasklaidos antraštės šiandien skelbia, kad „Vaikų gydytojai teigia, jog ir jie neskiepytų savo vaikų...“ Antra vertus, nežinau, kiek pagrįsti gandai, kad pernai buvo nupirkta ne ta vakcina, kad atėjo ne lauktasis, o visai kitas (kitoks) gripas...
- Kai valstybė nuperka skiepus, juos visus ir reikia išskiepyti. Tie skiepai pusmetį veikia. Tad, jei skiepijaisi rugsėjo mėnesį ar net spalį, - viskas gerai. Bet jei skiepijiesi sausį, per vėlu: gal dvi ar trys dienos prieš skiepą jau vaikščiojai užsikrėtęs? Be to, pernai pirko pigiausią – trivalentę vakciną. Taip taupė pinigus. Bet nepagalvojo, kad „taupymas“ kainuoja brangiau: dėl nedarbingumo lapelių, dėl uždarytų mokyklų ir taip toliau. Pirkti galima mažiau, bet efektyvesnius skiepus. Šiemet jau bus keturvalentė vakcina. Tai – gerai. O kitų ligų skiepai? Tik ginekologai juos taiko teisingai (gimdos kaklelio vėžys). O ar jūs girdėjote apie skiepus kalbantį ausų gydytoją ar psichiatrą?

 
Yra ir antra reikalo pusė. Maždaug prieš penkiolika metų vienas didžiosios Britanijos gydytojas parašė, kad nuo skiepų prasideda autizmas. Spauda pasigavo šį mitą ir volioja jį iki šiol. Ir Lietuvoje atsirado žmonių grupė, kurie, neigdami skiepus, susikūrė sau vienadienę šlovę. Čia, kaip toj pasakoj apie naują ponios suknelę: dešimt ponių pagyrė, o viena pasakė, „Fui“. Ir tą dešimtį visi pamiršo, o tą „Fui“ vis prisimena...
Tas pat yra su meningokokine infekcija. Per metus Lietuvoje ja suserga apie devyniasdešimt vaikų. Bet ar skaitėte kur nors apie išgijusįjį? Užtat kiekvienas mirties atvejis (jų būna penki šeši per metus) spaudoje yra plačiai aprašomas ir per televiziją išrodomas. Viena farmacinė firma (sąmoningai nenurodau pavadinimo) Lietuvai nupirko skiepų už šešis milijonus eurų. Manote, žmonės skiepijosi?
 
- O kodėl gi ne?
- Ogi todėl, kad... už dyką. Pradėjo skiepytis, kai procedūrą padarė mokamą (!?).
-Žmonės bijo skiepytis, nes, sako, susirgs...
- Senos pasakėlės. Tai anksčiau mikrobą susilpnindavo ir įleisdavo į organizmą. Tokių skiepų liko nedaug. Dabar iš viruso ar bakterijos išima tik mažą dalelytę, kuri sukelia antikūnių gamybą: nuo tokio kiekio tikrai nesusirgsi...
- Taigi pats laikas skiepytis?
- Pietų pusrutulyje jau gripas. Ateis ir iki mūsų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris