Pakito ir rašysena
Tuomet Vytautas dar prisiminė pastebėjęs rašysenos pasikeitimus. Ilgą laiką dirbęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, jis turėjo palyginti dailų raštą. Bet dabar raidelės tapo smulkesnės, ne tokios tvarkingos... „Standartiškai Parkinsono ligą atpažįsta iš rankų drebėjimo, – pasakoja jis, – tačiau man to nėra. Tik raštas pasikeitė, keverza kažkokia pasidarė. Kojos nusilpo.“
 
Po diagnozės praėjus jau dešimčiai metų, 70-metis vyriškis visą tą laiką su pavydėtinu reguliarumu lankosi pas gydytoją neurologę: „Kas tris mėnesius, kaip į pasimatymą, – sako pašnekovas ir tikina, kad jo gyvenimas nelabai pasikeitė. – Dirbau, paskui išėjau į pensiją, bet pasilikau nedidelį darbinį krūvį. Rankų tremoro taip ir nėra, tiesa, vaistų geriu tikrai daug. Dabar per dieną kokias trylika keturiolika skirtingų tablečių.“
 
„Dar galiu ir pašokti!“
Vyrui smagu, kad gydytoja į jį žiūri optimistiškai. „Kai nuvažiuoju pas ją, – pasakoja Vytautas, – liepia man per kabinetą pereiti. Pereinu kaip galima gražiau ir sakau, jog galėčiau dar ir pašokti!“ Jis itin dėkingas rūpestingai ir maloniai gydytojai Rūtai Kaladytei-Lokominienei už dešimties metų bendradarbiavimą. Vis dėlto kasdieniame gyvenime kojos, deja, jau nebe tos... sumažėjo atstumas, kurį Vytautas nueina pasivaikščiojimo metu: du trys kilometrai ir atsiranda nuovargis. „Kojos į žemę lenda“, – taikliai suformuluoja jis.
 
Pasistatę kurortinėje zonoje nedidelį namelį kaip tik apie 2012 m., Vytautas kartu su žmona (beje, sergančia diabetu) kukliai tikėjosi, kad jiems bus lemta dar bent dešimt metų pagyventi kartu. „Dešimt metų praėjo, – šypsosi Vytautas, – bet aš norėčiau dar dešimties. Mažų mažiausiai!“
 
Priežastys greičiausiai įtampa
2012-ieji buvo ne tik naujakuryste ir diagnoze įsimintini: prieš diagnozuojant ligą Vytautas prisimena turėjęs nemažai su darbu susijusios įtampos: „Daug metų direktoriavau, vedėju dirbau, būta vis tiek ir nervų, ir įtampos. Turbūt viskas susidėjo.“
 
Vyras vis dar dirba su vaikais, jaunaisiais žurnalistais. Sako, apie trisdešimt publikacijų per metus parašantys. Užsiėmimų su jais turi apie penkias valandas per savaitę ir gyvai, ir nuotoliniu būdu: „Toks kiekis dar nevargina, ir gyventi nenuobodu.“
Pastaruoju metu Vytautą pradėjo varginti aptirpę dešinės rankos pirštai: „Truputėlį turbūt reikės mikrooperacijukės, – ramina save, – kažkaip ten nervas prispaustas... Na, kita vertus, kaip ir visiems septyniasdešimtmečiams, ko benorėti!“

---

 
Specialisto interviu
VUL SK Respublikinio Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovė, neurologė dr. Rūta Kaladytė Lokominienė.

‑ Kaip pradedama įtarti Parkinsono liga?
‑ Dažniausiai pacientai į gydytoją kreipiasi, kai atsiranda savaiminis galūnių drebėjimas ramybės metu ar raumenų įtampa bei sustingimas, smulkiųjų motorinių veiksmų sulėtėjimas (sunku užsisegti sagas, papuošalus, rašyti). Drebėjimą patiria ne visi asmenys, kuriems diagnozuojama Parkinsono liga, bet visiems ligoniams būdingas judesių ar mąstymo, kalbos sulėtėjimas, raumenų sustingimas, eisenos pasikeitimas, kuomet žingsnis sutrumpėja, koja kyla vis žemiau, tampa sunkiau suvaldyti pusiausvyrą, didėja tikimybė nugriūti be išorinių priežasčių. Nors Parkinsono ligos metu pacientus akivaizdžiai vargina motoriniai simptomai, anksčiausiai atsiranda ir visą ligos kelią lydi įvairūs individualaus sunkumo nemotoriniai požymiai: vidurių užkietėjimas, uoslės ar skonio susilpnėjimas, nerimas, nuotaikos, miego, šlapinimosi, lytinės veiklos ar pažinimo funkcijų sutrikimai. Vertėtų kreiptis į gydytoją, jei bet kuriame amžiaus tarpsnyje patiriate nepaaiškinamą uoslės susilpnėjimą ar (ir) lėtinį vidurių užkietėjimą, judesių sulėtėjimą ar (ir) drebėjimą bei kitų išvardintų simptomų.
 
‑ O kaip atskirti Parkinsono ligą nuo esencialinio tremoro?
‑ Sergant Parkinsono liga, atsiranda savaiminis ritmiškas galūnių ar (ir) apatinio žandikaulio, kartais viso kūno drebėjimas ramybės metu, tai yra atpalaidavus raumenis. Jis vadinamas ramybės tremoru ir stiprėja pavargus, susijaudinus. Tai vienas ligos simptomų, atsirandantis dėl mechanizmo, slopinančio nepageidaujamus smegenų ląstelių iškrūvius, veiklos sutrikimo.
Esencialinis tremoras – paveldima liga, kurios svarbiausias požymis yra rankų drebėjimas, išryškėjantis valingų veiksmų metu. Tai dažniausia patologinio rankų drebėjimo priežastis populiacijoje, pasitaiko dažniau nei Parkinsono liga. Žmogui pamažu tampa vis sunkiau išlaikyti daiktus, atlikti tikslumo reikalaujančius veiksmus. Kai kuriems asmenims gali drebėti ir galva, žandikaulis, liežuvis, kojos ar visas kūnas, bet paprastai nebūna nei sukaustymo, bei sulėtėjimo. Esencialinį tremorą nuo Parkinsono ligos atskiria gydytojas neurologas, pasitelkdamas apžiūrą ar (ar) ir specifinius tyrimus. 
 
‑ Kokioms sąlygoms susiklosčius, gali pasireikšti Parkinsono liga paveldėto polinkio ja sirgti atveju?
‑ Dauguma Parkinsono ligos atvejų nėra paveldėti. Tačiau asmeniui, kurio pirmos eilės giminaitis (tėvas, motina, brolis ar sesuo) sirgo Parkinsono liga, tikimybė susirgti yra didesnė nei tiems, kurių šeimoje sergančių asmenų nėra. Mokslininkai intensyviai tiria veiksnius, kurie gali paskatinti ligos debiutą esant genetiniams pakitimams. Juos išaiškinus, atsirastų viltis sustabdyti Parkinsono ligos apraišką, o gal ir visiškai ją išgydyti. Šiuo metu tai išlieka svarbiausias tyrimų tikslas.
 
‑ Jei Parkinsono ligą sąlygoja dopamino trūkumas, atrodytų, tereikia pasistengti būti laimingesniems ir niekas Parkinsono liga nesusirgtų. Tačiau tai taip neveikia. Per mažai stengiamasi ar mechanizmas šiek tiek sudėtingesnis?
‑ Dopamino trūkumas – tai vienas sudėtingo Parkinsono ligos proceso rezultatų, bet ne ligos priežastis. Vaistai, kurie gausina dopamino kiekį arba imituoja jo poveikį, tik lengvina simptomus. Nėra mokslinių įrodymų, kad ir nemedikamentinis dopamino kiekio gausinimas sustabdytų Parkinsono ligą. Tačiau apie 70 procentų socialiniuose tyrimuose apklaustų žmonių nurodo, kad jų svarbiausias gyvenimo tikslas – būti laimingam. Sergant Parkinsono liga tikslas yra tas pats: būti laimingam. Prie jo specifiškai prisideda medikai, mokslininkai, socialiniai darbuotojai, asmeniškai – pacientų artimieji bei šeimos nariai ar partneriai, savitarpio pagalbos grupių dalyviai. Prisidėti gali ir kiti – empatija. Tuomet visi taptų laimingesni.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!