Susirgo per vidurį audringos jaunystės
Aurimas atsiraitoja marškinių rankovę – ranka išmarginta netaisyklingomis baltomis dėmėmis, nors pats odos paviršius visiškai nepažeistas. Kita – taip pat, tik kur kas mažiau, ir šiek tiek pigmentą praradusios odos dar matyti ant riešo, neuždengto rankogaliu, bei ant kaklo iš po apykaklės.
 
„Gal visų vietų nerodysiu, – juokiasi jis, – nors iš tiesų mano damų laukia šiokie tokie netikėtumai! Dažniausiai joms patinka, bet... būna visaip.“ Ir sulig tais žodžiais apsimestinai linksmą veido išraišką pakeičia niūrumas.
 
Vitiligo, lietuviškai vadinama baltme, atsėlino į jo gyvenimą nepastebėta. Balti plėmeliai buvo nedideli, išsidėstę nedažnai apžiūrimose kūno vietose, nežinia kiek laiko, gal net nuo pačios paauglystės. „Būčiau taip vaikščiojęs dar šimtą metų, – pasakoja Aurimas, – tik vieną rytą po gero baliaus nauja mergina paklausė, iš kur tie nudegimai.“ Ir bakstelėjo pirštu į jo koją, kur anksčiau tebuvo tik lygi vienodos spalvos oda. Vaikinui buvo 24. Baltmė nusprendė užkariauti naujas teritorijas... Ir tik tada Aurimas kreipėsi į medikus.
 
Gyvenimas pasikeitė ir nepasikeitė
„Iš tiesų nelabai pasikeitė tas gyvenimas, – teigia jis. – Iš pradžių ant kojų atsirado, paskui ant rankų, paskui dar kai kur... Gydytojai pašvietę visur su lempa surado ir mažyčių dėmelių, kurios gal ir visą gyvenimą ten buvo. Po plaukais, tarkim. Bet ant veido nėra, ant delnų išsiplėtė tik, kai man suėjo trisdešimt dveji, o kas ten po tais drabužiais vyksta, niekam ir neįdomu.“
 
Nelabai įdomu buvo ir jam – įsitikinęs, kad tai – ne odos vėžys, kaip iš pradžių pagalvojo, jis ir toliau gyvena įprastinį gyvenimą. Tik renkasi kuo labiau dengiančius drabužius.
„Saulėje degintis niekada nebuvau mėgėjas, bendrauju su tokiais neformalais, kuriems „giliai dzin“, kokios ten spalvos tavo oda, – vardija Aurimas, – tai nebent tik dėl darbo... Taip, kartais žmonės įkyriai spokso arba, priešingai, nusuka žvilgsnį. Buvo tokių drąsių, kurie klausinėjo, ar tai neužkrečiama. Iš pradžių tas labai siutino. Paskui pripratau.“
 
Meilė ir gydymas
Ilgai nesutikęs tos vienintelės, Aurimas manėsi esąs tikras lovelasas. Todėl iš pradžių jį nuoširdžiai skaudindavo, kai merginos, pažinčiai šiek tiek pagilėjus pamačiusios baltomis dėmėmis nusėtą kūną, pakeisdavo simpatiją į antipatiją. „Koks galų gale skirtumas, kokios aš spalvos! – piktai pasakoja jis. – Aš net specialiai stengiausi būti kuo labiau charizmatiškas, toks be galo mielas „frykas“, tikriausiai net ir gydytis nusprendžiau dėl moterų. Ir dabar, kai jau dešimt metų esu vedęs, nebereikia man tokio populiarumo, bet žmona – iš tų, kurias be galo „užveda“ mano dėmės. Tai dabar jau ir nebežinau, ar man jas gydyti ar ne“, – kvatoja vyras.
 
Nežinia, ar pagaliau atėjusi meilė čia veikia, ar jau gerus penkerius metus trunkanti terapija vaistais ir tam tikros šviesos bangos spinduliais – „iš pradžių tu išgeri fotojautrumą skatinančių vaistų, po to tave švitina“ – pagaliau pradėjo būti efektyvi, tačiau Aurimas sakosi pastebįs, kad kai kurios baltos dėmės po truputį tamsėja. Ir jau tikrų tikriausiai neatsiranda naujų: „tą mes su Monika (žmona – red. pat.) atidžiai sekame!“

---

 
Specialisto komentaras
Gydytoja dermatovenerologė pof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė,
 
‑ Kas gi yra ta baltmė? Iš kur ji atsiranda ir ar reikia jos bijoti?
‑ Tai odos liga, kuriai būdinga išnykusi odos ar gleivinių pigmentacija. Tiksli susirgimo kilmė nežinoma, tačiau žinoma, kad susirgus baltme sutrinka ląstelių, gaminančių melaniną – tamsios spalvos pigmentą, lemiantį odos ir plaukų spalvą, – funkcionavimas, dažnai jos tiesiog žūsta. Baltmė pasireiškia vienodai dažnai moterims ir vyrams, tačiau moterys dėl jos dažniau kreipiasi į specialistus. Liga pasireiškia bet kuriama amžiuje, bet dažniau iki dvidešimties metų.
Kliniškai baltmė pasireiškia aiškių ribų pieno baltumo ploteliais. Liga gali būti lokali (tik tam tikroje kūno srityje) arba generalizuota (visame kūne). Labiausiai ji linkusi atsirasti saulės veikiamose vietose, kūno raukšlėse, burnos ar nosies gleivinėje, tačiau gali atsirasti ir bet kurioje kitoje kūno vietoje. Taip pat gali atsirasti žilų plaukų ploteliai skalpo, antakių, blakstienų, barzdos, krūtinės srityse. Skiriami tam tikri baltmę atsirasti skatinantys veiksniai: fizinė odos trauma, saulės nudegimai, stiprus stresas, uždegiminiai procesai, nėštumas, kontraceptinių medikamentų vartojimas, vitaminų trūkumas ir kiti.
Liga neužkrečiama, tačiau dažnai kelia daug streso ir mažina sergančiojo savivertę.
 
‑ Ar paprasta ją diagnozuoti?
‑ Iš tiesų gana paprasta, pakanka pasižiūrėti. Dažnai medikai papildomai naudoja Vudo lempą, kad galėtų apžiūrėti visą kūno odą ir išryškinti plika akimi nematomus baltus plotelius. Dažnai rekomenduojama atlikti įvairius laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti, ar nėra kitų ligų, autoimuninių susirgimų, būdingų sergant baltme.
Svarbu nesupainioti baltmės depigmentacijos su kitų ligų sukeltu panašiu požymiu. Tarkim, paaugliams neretai atsiranda apgamų su jį juosiančiu depigmentaciniu žiedu, tai – spontaninio apgamo nykimo požymis. Depigmentacijos plotelių gali atsirasti sergant melanoma, grybeline odos infekcija, raupais, išsivystymas galimas ir po įvairių odos uždegiminių procesų.
 
‑ Kaip baltmė gydoma?
‑ Vitiligo gydymo tikslas – slopinti odos ar sisteminį uždegimą ir grąžinti pigmentaciją baltiems odos plotams. Skiriamas vietinis gydymas įvairiais tepamais vaistais (pavyzdžiui, gliukokortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai), sisteminis gydymas geriamaisiais vaistais (gliukokortikosteroidai, papildai), fototerapija (efektyviausiai veikia UVB 308 nm ir 311 nm bangos), sunkesniais atvejais – pasitelkiama ir chirurgija: kriodestrukcija, lazerinis gydymas, odos persodinimas.
Gydymas gali trukti ilgai – nuo kelių mėnesių iki metų, o kartais ir ilgiau. Bet kokiu atveju, kombinuojant gydymo metodus, efektas yra didesnis.
Sergant baltme rekomenduojama naudoti stiprius apsauginius kremus nuo saulės su SPF 50 ar didesniu apsauginiu filtru. Kai kurie literatūros šaltiniai teigia, kad vitiligo galima gydyti alternatyviosios medicinos pagalba. Pavyzdžiui, ginkmedžių lapų ekstrakto, foliorūgšties, vitamino C ar vitamino B12 vartojimas kartu su fototerapija gali odos pigmentaciją pagerinti. Nors liga šimtu procentu nėra pagydoma, tačiau gydymas padeda paskatinti pigmento gaminimą odoje, o kartais atsiradę balti ploteliai gali išnykti ir negydomi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!