„Operacija išgelbėjo, kad visai nesusiriečiau į kuprą“, – juokauja 29-erių Giedrius, sveikstantis po metų pradžioje atliktos operacijos, leidusios jau suaugusiame amžiuje „pataisyti“ iškrypusį stuburą.
„Palyginus nuotraukas prieš ir po matyti didelis skirtumas. Be to, ne tik išsitiesiau, bet ir keliais centimetrais paaugau. Aišku, dar skausmas lydi, juk stuburą – tai ne pirštą operuoti. Pjūvis eina per visą nugarą“, – pasakoja Giedrius, kuriam atlikta operacija, leidusios „pataisyti“ iškrypusį stuburą.
„Užleido“ paauglystėje
Giedrius pasakojo, kad stuburo iškrypimas (kifozė – vadinamoji skoliozės „sesė“, kuomet stuburas išlinksta į užpakalį krūtinės dalyje) buvo diagnozuota nuo vaikystės. „Matyt, tuo metu tėvai ar gydytojai „apsileido“, per daug rimtai nežiūrėjo. Juo labiau atėjus paauglystei ne sveikata buvo galvoje“, – sakė jis.
Tačiau metai ėjo ir liga progresavo. „Jos taip paprastai nesustabdysi. Buvo laikas paauglystėje, kada stipriai ūgtelėjau ir, matyt, pritrūko vitaminų, kaulai susilpnėjo. Gal tuomet taip labai išoriškai nesimatė, bet su laiku vis progresavo. Taigi po truputį dariausi panašus į klaustuką“, – prisiminė Giedrius.
Tai, kad reikia ką nors daryti, vaikinas suprato jau atsiradus kuprai ir nesiliaujant varginti skausmams. „Įprasto gyvenimo tai labai neribojo, bet daugiau ką nors paveikus, ilgiau pasėdėjus mašinoje atsirasdavo skausmas. Taigi su šeima pasikalbėjęs nusprendžiau ryžtis operacijai, kad ateityje nebūtų dar blogiau“, – pasakojo jaunas vyras.
Po operacijos paūgėjo
Po operacijos praėjo du mėnesiai, tad Giedrius sako dar tik palengva grįžtantis į įprastas vėžes.
„Kol kas visai neblogai jaučiuosi. Palyginus nuotraukas prieš ir po matyti didelis skirtumas. Be to, ne tik išsitiesiau, bet ir keliais centimetrais paaugau. Aišku, dar skausmas lydi, juk stuburą – tai ne pirštą operuoti. Pjūvis eina per visą nugarą“, – juokiasi jis.
Kol kas vyras juda su įtvaru, daugiau gali tik vaikščioti ir gulėti: „Sėdėti ilgai dar negalima, nors mašiną jau kiek pavairuoju. Tai – kaina to, kad dar vaikystėje nebuvo laiku pasirūpinta.“
Paklaustas, ar daug nervų kainavusi pati operacija, pašnekovas neslepia, kad nors ir yra linkęs dėl visko stipriai išgyventi, jos labai nebijojęs: „Į ligoninę mane paguldė dar iš vakaro. Anesteziologas ryte įspėjo, kad yra rizika. Bet šiuolaikinė medicina tobulėja, padaryti visi tyrimai, įvertinta, ar nepakenks, ar toliau vaikščiosiu, tad pasitikėjau medikais.“
Interviu
VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytoja neurochirurgė Ona Lapteva:
Nuotraukoje gydytoja – kartu su operavusiu ortopedu-traumatologu dr. Giedriumi Bernotavičiumi.
-
Kokios būklės pacientas pateko į jūsų rankas?
- Pacientui buvo diagnozuota Scheuermann'o kifozė – tai nuo vaikystės progresuojanti stuburo deformacija, kuriai būdinga tai, kad slankstelių kūnai auga netolygiai ir įgauna pleišto formą. Dėl to atsiranda kupra, dėl netolygiai apkraunamų stuburo ir nugaros raumenų ryškėja nugaros ir kaklo srities skausmas, ypač fizinio aktyvumo metu. Dėl šios priežasties bei iš dalies kosmetinių sumetimų pacientui ir buvo atlikta operacija. Prieš operaciją paciento stuburo iškrypimas siekė 90 laipsnių (pagal Cobb metodą). Buvo atlikta ilga stuburo fiksacija metalo konstrukcijomis su stuburo kolonos rekonstrukcija, siekiant koreguoti stuburo iškrypimą. Operacijos metu pavyko koreguoti iškrypimą iki maždaug 67 laipsnių pagal Cobb metodą. Verta pažymėti, kad tai lėmė padidėjusį paciento ūgį ir puikų kosmetinį rezultatą, jau nekalbant apie pagerėjusią bendrą savijautą.
-
Suaugusiųjų skoliozės gydymas chirurginiu būdu Lietuvoje – naujovė? Ar vyresnis paciento amžius tai apsunkina?
- Pasaulyje suaugusių žmonių skoliozių chirurgija nėra naujovė. Lietuvoje jau daug metų stuburo iškrypimai operuojami Vaikų ligoninėje gydytojų ortopedų-traumatologų doc. dr. Kęstučio Saniuko, gyd. Šarūno Bernoto ir dr. Giedriaus Bernotavičiaus. Vaikų ligoninėje tokių operacijų yra atliekama apie 60–70 per metus, iš viso yra atlikta apie du tūkstančius. Tačiau suaugusiųjų skoliozių chirurgija Lietuvoje tik pastaraisiais metais pradėta aktyviai vystyti. Suaugusiųjų skoliozės yra kelių rūšių: tai nuo vaikystės progresuojanti idiopatinė skoliozė, kurios priežastis nežinoma, ir degeneracinė skoliozė. Tai – amžinių stuburo pakitimų sąlygota patologija, paprastai tariant, „dėl stuburo nusidėvėjimo“ atsiradusi deformacija. Šio tipo skoliozės chirurgija yra labai sudėtinga, komplikacijų rizika gerokai didesnė. Idiopatinė skoliozė asmenims, vyresniems nei 50 metų, įgyja savybių, būdingų ir idiopatinei, ir degeneraciniai skoliozei. Tai – labai komplikuotas atvejis. Todėl pacientai su didelio laipsnio stuburo iškrypimu skatinami kreiptis į specializuotus stuburo chirurgus kuo greičiau.
-
Minėtoji operacija buvo rizikinga?
- Didelės apimties stuburo rekonstrukcinės operacijos siejamos su dideliu kraujo netekimu, galimas neurologinis pažeidimas rekonstruojant stuburo ašį ar manipuliuojant metalo konstrukcijomis. Dėl šios priežasties klinikose būtent šiems pacientams gydyti yra suburta aukščiausios kvalifikacijos gydytojų ir slaugytojų-specialistų komanda. Taikoma pažangiausia chirurginė operavimo ir iškrypimo korekcijos technika, specializuotos medikamentinės ir techninės priemonės nukraujavimui sumažinti, pavyzdžiui, autohemotransfuzijos sistema
Cell Saver, neurologas-elektrofiziologas atlieka paciento neurologinės būklės stebėjimą visos operacijos metu. Esant reikalui taikomi papildomi techniniai sprendimai – intraoperacinė kompiuterinė tomografija ir neuronavigacijos sistema.
-
Kokie yra kiti skoliozės gydymo metodai? Visais atvejais chirurginė intervencija neišvengiama?
- Ne visi stuburo iškrypimai operuojami. Paprastai pacientus ilgą laiką prižiūri gydytojai, o nedidelio laipsnio skoliozės gydomos specialiai pritaikytais korsetais ir reabilitacija. Turiu paminėti, kad didžioji dalis pacientų, turinčių stuburo iškrypimą, yra gydomi konservatyviai, ir tokio gydymo paprastai pakanka. Kiekvienas atvejis yra įvertinamas individualiai, tačiau paprastai tik nustačius iškrypimo progresavimą arba didelio laipsnio iškrypimą, taikoma chirurginė intervencija, kad būtų sustabdytas skoliozės progresavimas ir koreguojama stuburo ašis.
-
Priminkite, kokios įvardijamos skoliozės atsiradimo priežastys, ar yra būdų jos išvengti?
- Skoliozės atsiradimą dažnai lemia nežinomi veiksniai (kaip idiopatinės skoliozės atveju), galbūt netgi genetiniai faktoriai. Geriausias būdas išvengti stuburo deformacijos progresavimo – savalaikis kreipimasis į gydytojus, aktyvus deformacijos stebėjimas ir atitinkamas konservatyvus gydymas, o esant reikalui – ir chirurginis įsikišimas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: