Danguolė Vildaitė: „Dabar – moterų era“

Rūta Kerulytė
2019-09-02
Nors Danguolė Vildaitė (57 m.) pasakoja ginekologe tapusi atsitiktinai, apie darbą ir pacientes ji kalba su šypsena. Medikė džiaugiasi Lietuvos medicinos pasiekimais ir ragina nesibaiminti naujovių. Gydymo progresą ji prilygina skrydžiui. „Anksčiau keliavome vežimais. Dabar galime skristi lėktuvu“, – neabejoja medikė.
Danguolė Vildaitė: „Dabar – moterų era“
„Kalbant apie vienišas moteris, homoseksualias poras – mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, kiekvienas vaikelis yra svarbus. Įstatymiškai tai turėtų būti įgyvendinta, jei tik yra žmonių poreikis. Vienas pozityvių žmonijos norų – giminės pratęsimas, jį reikia skatinti visais būdais“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė Danguolė Vildaitė.

- Iš operacinės – į interviu. Kaip pati sakote, jūsų grafikas įtemptas. Dažnai tenka aukoti laisvalaikį?
- Jeigu dirbčiau viename darbe, būtų lengviau, o dabar dirbu keliose vietose... bet taip gyvena dauguma gydytojų.
 
- Reikėtų suprasti, kad mediko duona nelengva?
- Sakyčiau, kad aplinką kaitalioti gerai, nes tai - patirtis. Iš valstybinės ligoninės atsinešame sunkių klinikinių atvejų patirtį, o iš privataus darbo – bendravimą.
 

- Laikui bėgant gydytojas gali emociškai atbukti – tas pats darbas, negalavimai... Ar nesunku išlikti jautriai su pacientėmis?
- Pirmiausia darbas turi patikti. Stengiuosi žmogų priimti esamuoju laiku, kiekvienas atvejis individualus. Jei apžiūros metu turiu pacientę, neatsiliepsiu telefonu, man svarbiausias žmogus, kuris sėdi priešais. Metams bėgant atsiranda nuovargis, bet manau, žmogus suprasdamas, kad pavargsta, turėtų daryti pauzes. Kartais nuovargis gali nulemti, jei pasielgsiu ar ką pasakysiu ne taip... ir tai man pačiai padarys žalos – juk išgyvenu, jei situacija blogai išsisprendžia.
 
- Šioje srityje dirbusi tiek metų apie darbą atsiliepiate šiltai. Tikriausiai ginekologijos link ėjote neatsitiktinai?
- Sakyčiau, atsitiktinai. Neplanavau tapti ginekologe. Esu baigusi chirurgiją, dirbau šioje srityje pusę metų, tačiau taip nutiko, kad atsidūriau tik ką atidarytoje ligoninėje. Ten dirbau ir chirurgijoje, ir ginekologijoje. Pagrindinė priežastis, kodėl po visų specializacijų likau ginekologijoje – tuo metu į Lietuvą atkeliavusio laparoskopinės, mažai invazyviosios operacijos, o ginekologija vis dėlto yra aktyvi chirurginė specialybė. Kiekvieną dieną atliekame operacijas, operuojame pusę žmonijos (šypsosi).
 
- Mediko praktika neapsieina be nelinksmų akimirkų. Kokie sunkiausi atvejai pasitaiko jūsų darbe?
- Pavojingiausi – užleisti atvejai, pūlingi procesai. Žmonės laiku nesikreipia, o liga progresuoja. Pavyzdžiui, gimdos miomos (gerybiniai navikai). Užleidus jos išauga iki didžiulių matmenų, primena aštuntą devintą nėštumo mėnesį. Tai - iššūkis ir pacientei, ir gydytojams. Dabar dažna civilizuotų kraštų liga endometriozė. Gimdos gleivinė išplinta kituose organuose, atsiranda cistos, tampa sunku pastoti. Šiuolaikiniame pasaulyje ir maistas kitoks, ir gyvenimo būdas. Mūsų moterys gimdo vėlesniame amžiuje, jos aktyvios, turi daug veiklų ir atsakomybės. Dabar juk - moterų era.
 
- Koks šiuolaikinės moters požiūris į kontracepciją? Nesivadovauja mitais?
- Anksčiau moterys nueidavo į vaistinę, nusipirkdavo kontraceptikų, gerdavo juos dešimt metų ir pas jokius gydytojus neidavo... Šiandien yra dvi žmonių grupės. Vieni nenori jokių vaistų, natūralistai bet kokioje situacijoje. Kiti priima mokslu pagrįstą mediciną. Niekados neperšu pacientei kontraceptikų, jei ji jų nenori. Bet yra kategoriškų žmonių – visa chemija blogai, tai esą farmacijos verslas... Tada sakau: bet jūs tikite, kad mokslas eina į priekį, išmanųjį telefoną turite. Juk žmonės kuria vaistus norėdami, kad būtų gerai.
 
- Kaip vertinate pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje? Galbūt reikėtų pasekti Prancūzijos pavyzdžiu ir suteikti apvaisinimo galimybę vienišoms moterims, homoseksualioms poroms?
- Tai, kas dabar vyksta, yra gerai, sukurta teisinė bazė, kompensacijos. Bet manau, padaryta dar neužtektinai. Pacientės turi laukti konsultacijų ir procedūrų pusę metų, metus. Sukurta bazė yra nepakankama. Juk mokslas žengia pirmyn. Visada sakau: anksčiau į Paryžių keliavom vežimais. Mes ir dabar galime taip keliauti. Bet juk galime pasirinkti skrydį lėktuvu – jis turi rizikų, bet taip tikslą pasieksime greičiau. Nevaisingoms poroms pagalbinis apvaisinimas yra skrydis. Kalbant apie vienišas moteris, homoseksualias poras – mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, kiekvienas vaikelis yra svarbus. Įstatymiškai tai turėtų būti įgyvendinta, jei tik yra žmonių poreikis. Vienas pozityvių žmonijos norų – giminės pratęsimas, jį reikia skatinti visais būdais.

 
- Ginekologijos srityje turime kur pasitempti?
- Ir taip, ir ne. Manau, Lietuvos medicina aukšto lygio. Gal rajonuose kitaip, bet akušerijos rodikliai geri, atitinka pasaulinį lygmenį. Ginekologijoje būtų geriau, jei neturėtume praktinės patirties ir aparatūros stokos. Palyginti su Londonu, Paryžiumi, negalime sukurti didesnio patologijų tyrimų centro, trūksta pacientų. Tačiau gydytojai niekuo nenusileidžia užsienio specialistams, žinome, ką darome. Dėl to ir esame viliojami dirbti Vakaruose. Iš mūsų ligoninės išvažiavo gal daugiau nei pusė patyrusių chirurgų. Prarandame puikius specialistus. Mūsų medicinoje sistema yra neatidirbta... Patrauklesnis darbas privačioje ligoninėje, poliklinikoje. Čia niekas neįžeidinės, kad tu esi kyšininkas, dėl pinigų dirbi... Valstybinėje ligoninėje krūvis kai kuriems gydytojams neadekvatus, atlygis mažas ir dar daug visuomenės įžeidimų: vadina kyšininku, nors nesijauti nusipelnęs. Trūksta slaugytojų, sekretorių. Tu esi artojas – ari, pagalbininkų nėra. Negalime lygiuotis su Skandinavija ar Vakarų šalimis. Patys matote – prie algų prideda kelis procentus, bet realiai... Lenkijoje, Estijoje atlygį iš karto padidino keliais kartais... tada geriau jaučiasi ir gydytojas, ir pacientas.
 
- Nepaisant nusivylimų, likote Lietuvoje. Jūs – patriotė?
- Visą laiką bandau sau atsakyti į šį klausimą. Čia yra daug artimųjų, draugų. Lietuvoje liko mano grupiokai. Suradome savo nišą – dirbome privačiose ir valstybinėse ligoninėse, dėstėme universitetuose... Galbūt tai lėmė, kad radome pasitenkinimą darbu gimtinėje, nors buvo nelengva. Gyvenant Vilniuje, matant koks jis gražus, nesinori jo palikti. Išvažiavusieji pasiilgsta savo krašto ir žmonių, to nenuslopinsi.



Dosjė
1981-1987 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, gydomoji medicina
1987-1988 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Chirurgijos internatūra
1991 01 mėn.- 03 mėn. Akušerijos-ginekologijos specializacijos kursai
2002 m. VU medicinos mokslo daktaro laipsnis
1988 - 1991 m – VšĮ Ukmergės ligoninės chirurgė
1991 m – dabar - VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės gydytoja akušerė-ginekologė
1998 – 2015 m. – UAB „Baltijos Amerikos klinika“ gydytoja akušerė-ginekologė
2008 m. – dabar - UAB ,,Kardiolita“ gydytoja akušerė-ginekologė
2009 – 2015 m. – Vilniaus universitetas Medicinos fakulteto lektorė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

      Sveika šeima


      Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

      Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

      Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Arbata. Pirma dalis
      Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica