Vasario pradžia įsimintina Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikoms: per vieną parą čia atliktos net šešios transplantacijos. Persodinta viena širdis, kepenys ir net keturi inkstai. Keliolika valandų operacinėse sukęsi chirurgai kuklinasi ir, rodos, nesureikšmina išties retai pasitaikančio atvejo. „Esame pasiruošę atlikti ir daugiau transplantacijų“, - sako jie.
Budėjimo režimu
„Pacientas buvo įtrauktas į labai skubius laukiančiųjų sąrašus“, - sako I širdies chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Vilius Janušauskas. Donorinė širdis pargabenta sraigtasparniu iš Latvijos. Tą dieną operacinėje sukosi penki chirurgai, o sudėtinga operacija truko bemaž dvylika valandų. Pasak V.Janušausko, kaip ir kiekviename darbe, svarbiausia išlaikyta ramybė, nesiblaškymas, susikaupimas.
„Tie pacientai, kuriems siūlome širdies transplantaciją, be jos vargu ar ilgai išgyventų. Tai yra galimybė jiems sugrąžinti kokybiškesnį gyvenimą, negu kad buvo iki šiol, kas mums iš tikrųjų labai malonu“, - sakė I širdies chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Vilius Janušauskas.
L.S.skaičius
18-20
- apie tiek mėnesių yra vidutinis donorinės širdies laukimo laikas.
Kaip pasakoja gydytojas, transplantacijos procesas - ganėtinai ilgas. Vidutinis donorinės širdies laukimo laikas yra apie 18-20 mėnesių. Kad galėtų sulaukti širdies transplantacijos, pacientai turi būti stebimi gydytojų ir vykdyti griežtus jų nurodymus. „Gydymas susideda iš kelių komponentų, pirmasis – medikamentinis, kitas, jeigu gydymas vaistais neefektyvus ir matome, kad žmogus negali būti išrašomas iš ligoninės arba jo gyvenimo kokybė ypač bloga, - dirbtinių skilvelių implantavimas. Esame turėję tokių pacientų, kuriems, nors ir reikėjo širdies transplantacijos, bet ligoniai jos atsisakė“, - pasakojo širdies chirurgas.
V.Janušauskas pasakoja, kad dėl transplantacijos yra ne kartą pažadintas iš miego. Bet keliasi ne jis venas, o visi komandos nariai.
„Visa transplantologų komanda: tiek mūsų, širdies chirurgų, tiek kitų organų, gyvename nuolatinio budėjimo režimu. Mes nežinome, kurią naktį arba kurią dieną tai (transplantacija - red.) įvyks. Tiesiog planuojame įprastinius darbus, o sulaukę skambučio visus planus stumiame į šoną ir ruošiamės transplantacijai“, - pasakojo širdies chirurgas, prisipažinęs, kad po minėtos operacijos sugrįžęs namo temiegojo penkias valandas. „Niekas nesupras, jeigu ryte septintą valandą neateisiu į darbą“, -nusišypso jis.
Komandoje - nė vieno atsitiktinio žmogaus
„Esame pasiruošę atlikti ir daugiau transplantacijų – atliksime kiek tik reikia“, - mosteli ranka Santaros klinikų transplantologų vadovas, Pilvo chirurgijos centro gydytojas chirurgas doc. Vitalijus Sokolovas.
Jeigu pirmosios kepenų persodinimo operacijos, anot docento, buvo kaip mūšis, dabar jau viskas žinoma, o komandos nariai vienas kitą supranta iš žvilgsnio.
„Buvo daug darbo, daug emocijų, daug iššūkių, kuriuos įveikėme“, - apie aštuonias valandas trukusią kepenų persodinimo operaciją pasakojo chirurgas.
Jei viskas sėkmingai klostysis ir toliau, pacientas, kuriam persodintos kepenys iš reanimacijos netrukus bus perkeltas į skyrių. „Pacientas sveiksta. Jo būklė prieš operaciją buvo labai sunki. Jeigu žmogus iki transplantacijos sunkiai jautėsi, buvo tam tikrų nusiskundimų, po operacijos jis sugrįžta į normalų gyvenimą. Aišku, nereikia tikėtis, kad tai bus ryt poryt. Bet po mėnesio ar pusantro ligonis galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Turime puikių pavyzdžių, kai mūsų transplantuoti ligoniai net ir sportuoja, kai kurie skraido parasparniais, bėgioja. Aplinkiniams net sunku patikėti, kad jiems yra persodintos kepenys“, - puikiais rezultatais pasidžiaugė V.Sokolovas.
L.S. skaičius
10
- tiek kepenų transplantacijų per metus atliekama Santaros klinikose.
Klinikose atliekama iki 10 kepenų transplantacijų per metus. O su persodintomis kepenimis pacientas Lietuvoje ilgiausiai gyvena apie septyniolika metų. Paklaustas, ko reikia, kad tokios operacijos praeitų sklandžiai, V.Sokolovas nė nesusimąstydamas tvirtina, jog svarbiausia - gera komanda, kurioje nebūna nė vieno atsitiktinio žmogaus. Visi puikiai žino savo darbą ir gavę iškvietimą visada pasiruošę atvažiuoti į ligoninę.
„Mūsų komanda – didžiulis darnus kolektyvas, praktiškai esame kaip šeima, vieni kitais pasitikime, - sako V.Sokolovas, prisipažindamas, kad jo telefonas būna įjungtas dvidešimt keturias valandas per parą. - Juk pacientui negali pasakyti: palauk, tave reikia operuoti, bet aš nueisiu pamiegoti.“
Pacientai ne bijo, bet laukia
„Taip jau sutapo, kad tuo pačiu metu reikėjo paimti inkstus iš donoro dviejose skirtingose ligoninėse. Iš dviejų donorų buvo atliktos keturios transplantacijos“, - pasakoja gydytojas urologas transplantologas Genadijus Kučinskis.
Dvi inkstų transplantacijas jis atliko pats, dvi – jo kolega Audrius Rimas. O kitą dieną laukė dar viena transplantacija, tik šįkart iš gyvo donoro, tad iš viso per parą buvo „įsodinti“ net penki inkstai.
L.S.
60
- iki tiek inkstų transplantacijų pernai atlikta Santaros klinikose.
Pasak G.Kučinskio, pacientai tokių operacijų labai laukia.
„Sėkminga inkstų transplantacija pagerina gyvenimo kokybę, vadinasi, žmogus nebūna pririštas prie ligoninės. Įsivaizduokite, dializuojamas pacientas tris kartus per savaitę, sakykime, pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį turi keturioms valandoms atvažiuoti į ligoninę ir keturias valandas jam yra atliekama hemodializė. Tai jį labai riboja: žmogus negali keliauti, o jeigu pasiryžta kelionei, būtinai turi susiderinti su kuria nors klinika užsienyje, kad ten jam būtų atliekama hemodializė.
O po inkstų transplantacijos žmogus gali keliauti, jis nėra pririštas prie ligoninės, netgi gali dirbti. Įsivaizduokite, jei po keturias penkias valandas jis praleidžia gydymo įstaigoje, dar priskaičiuokime kelionės laiką, žmogus pasidaro tiesiog nedarbingas. Savo ruožtu po inkstų transplantacijos pakankamai nemažai pacientų dirba ir gyvena įprastą gyvenimą. Todėl pacientai, kaip sakiau, inkstų transplantacijos tikrai laukia“, - sako G.Kučinskis, pridurdamas, kad pernai jų klinikose atlikta iki 60 inkstų transplantacijų.
Komentarai
Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė:
- Su pasididžiavimu galiu pasakyti, jog VUL Santaros klinikos – transplantacijų lyderis Lietuvoje. Turime sukaupę didžiulę patirtį, stiprų kolektyvą ir esame daugiausiai transplantacijų Lietuvoje atliekanti įstaiga. Transplantacijų atlikimas bei jų plėtra, skatinimas – tai mūsų įstaigos strateginis prioritetas. Santaros klinikose per metus vidutiniškai atliekama per tris šimtus širdies, ragenos, simultaninių, inkstų, kepenų bei giminingų ir negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacijų. Net šešiasdešimt procentų visų šalyje vykdomų audinių ir organų transplantacijų yra atliekama būtent Santaros klinikose. Mūsų ligoninė yra vienintelė Lietuvos gydymo įstaiga, kurioje atliekamos sudėtingiausios vaikų ir naujagimių širdies operacijos.
Mūsų klinikos investuoja į žmogiškuosius išteklius, infrastruktūrą, įvairias priemones. Ką tik ligoninės lėšomis įsigytas automobilis, kuriuo vykstama donorinių organų.
Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė Eglė Ašakienė:
- Organų donorystės ir transplantacijos procesas, neįmanomas be donorų organų. Tai – procesas, kai vieno žmogaus mirtis pratęsia kito, ir net ne vieno, žmogaus gyvenimą.
Tokia įsimintina buvo vasario pradžia – šešios transplantacijos per parą laiko. Didelį donorų koordinavimo darbą atliko Nacionalinis transplantacijos biuras: širdies pargabenimas iš Latvijos ir du donorai skirtingose gydymo įstaigose. Tokia situacija tikrai reta ir reikalaujanti skubos, darnos. Donoro organai negali ilgai būti laikomi konservuojamajame tirpale. Tokiu metu svarbu užtikrinti savalaikį visų transplantacijos procese dalyvaujančių grandžių darbą. Lygiagrečiai dirba Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriai, imunologijos laboratorijos darbuotojai, organų eksplantacijų brigados ir, žinoma, visų būsimų transplantacijų padaliniai.
Tą įsimintiną parą daugiau dirbau su potencialiais inkstų recipientais. Prieš transplantaciją yra tiriamas ir recipientų, ir donorų kraujas, siekiant parinkti geriausią imunologinį suderinamumą turinčią donoro ir recipiento porą. Be šių tyrimų donorystės ir transplantacijos procesas net negalėtų prasidėti. Ypač svarbus audinių ir organų suderinamumas. Jei recipientui būtų persodinti jam imunologiškai netinkantys donoro organai, transplantacija baigtųsi nesėkme. Turint donoro ir recipiento poros parinkimo protokolus, vienam donoro inkstui kviečiau tris potencialius inksto recipientus. Nesunki aritmetika, išsikviečiau dvylika pacientų. Prasidėjo intensyvus jų ištyrimo ir atrankos etapas. Atlikus visus būtinus tyrimus, gydytojų (imunologo, urologo, nefrologo) konsiliumo metu transplantacijai atrinkti keturi pacientai. Prasidėjo pasiruošimo etapas, recipientams pagal jų imunologinį suderinamumą buvo paskirti imunosupresiniai vaistai. Džiugu, kad vienu metu buvo galimas darbas keliose skirtingose ligoninės operacinėse, o tai užtikrino tikrai neilgus šaltos išemijos laikus.
Norėčiau padėkoti visų donorų artimiesiems, nes jų sąmoningas sprendimas išgelbėjo gyvybę keletui žmonių. Skatinu susimąstyti, kad visi esame pažeidžiami ir ne visada gyvybė priklauso nuo medicininės pažangos, bet ir nuo kito žmogaus sprendimo.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: