Yra šalių, kuriose neprieinamas net ankstyvasis abortas. Jų gyventojos, siekdamos realizuoti reprodukcinį apsisprendimą, vis dažniau kreipia akis į sterilizaciją. Tačiau ir šioji prieinama toli gražu ne visur ir ne visoms – tą galima pasakyti ir Lietuvą.
Moterų sterilizacija Lietuvoje nėra reglamentuota, vadinasi, priklausome valstybėms, oficialiai neturinčioms teisinės pozicijos dėl sterilizacijos.
Akys nukrypo į sterilizaciją
Po to, kai JAV Aukščiausiasis teismas atšaukė 1973 m. sprendimą „Roe prieš Wade'ą“ ieškinyje ir pašalino konstitucinę teisę į abortą per pirmąjį nėštumo trimestrą, „Planned Parenthood“ organizacija pastebėjo didžiulį lankytojų srauto padidėjimą tinklalapyje, kuriame nupasakojama, kaip asmeniui gali būti atlikta vazektomija arba sterilizacija. Susitikimuose su organizacijos medicinos konsultantais moterys, nusprendusios neturėti vaikų, sakė, kad „Roe prieš Wade'ą“ sprendimo panaikinimas paskatino jas sterilizuotis. Kitos teigė, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas privertė jas rimčiau svarstyti apie sterilizaciją iš nerimo, kad jų reprodukcinės teisės bus paniekintos.
„Dabar turiu daugiau konsultacijų dėl sterilizacijos, nei kada nors turėjau per karjerą“, – sakė gyd. Michelle Muldrow iš „Innovative Women’s OB-GYN“ (San Antonio, JAV). Anksčiau ją retkarčiais aplankydavo kelios pacientės, norinčios sterilizuotis, o dabar konsultacijas ji turi kasdien. „Niekada anksčiau nemačiau tiek daug moterų, patiriančių tokią paniką ar nerimą dėl kūno ir reprodukcinių teisių, – kalba M.Muldrow. – Jos mano, kad tai teliko jų vienintelė galimybė.“
Amerikos akušerių ir ginekologų koledžo etikos komiteto pirmininkė Dr. Kavita Shah Arora iš Šiaurės Karolinos taip pat sakė pastebėjusi, kad tiek jos pačios praktikoje, tiek pokalbiuose su kolegomis ginekologais iš visos šalies „dramatiškai išaugo“ moterų, prašančių sterilizacijos, skaičius.
Ne taip jau paprasta gauti
Tačiau sterilizacijos procedūra JAV turi ilgą, sudėtingą istoriją. Istoriškai moterys, dažnai iš marginalizuotų grupių, buvo priverstinai sterilizuojamos be jų žinios. Dėl šios priežasties Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas rekomenduoja etiškai elgtis su pacientais, bet kartu ir imasi atsargumo priemonių prieš „prievartinį ar kitaip neteisingą naudojimą“.
Kartais jaunos moterys, ypač apie 20 metų, nesusituokusios ir neturinčios vaikų, susiduria su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų spaudimu, kurie atgraso nuo šios procedūros, bijodami, kad pacientės ateityje gali persigalvoti (1999 m. atliktas tyrimas parodė, kad jaunesni nei 30 metų pacientai dažniau gailėjosi po operacijos).
Anksčiau labiau paplitęs sterilizavimo būdas buvo kiaušintakių perrišimas – procedūra, kurios metu kiaušintakiai blokuojami, sudeginami, perpjaunami ar surišami. Nors gydytojai vis dar atlieka šią procedūrą, dabartinis standartas reikalauja dvišalės salpingektomijos, kurios metu kiaušintakiai pašalinami visiškai.
Komentarai
Verslininkė Aistė Kesminaitė-Jankauskienė:
.jpg)
- Iš pradžių galvojau išlaikyti anonimiškumą, bet paskui supratau – kokio velnio? Kodėl ir ko turėčiau gėdytis? Kiek mes galime tylėti pakampėmis?
Taip, aš neplanuoju, nenoriu ir nežadu turėti vaikų. Čia ir genetinės (tarkim, mūsų šeimoje visos moterys turi policistinį kiaušidžių sindromą, ir karta iš kartos jis tik blogėja), ir šiaip medicininės priežastys. Alergiška lateksui, įvairių pavidalų hormoniniai kontraceptyvai sukelia pragariškus šalutinius reiškinius, vienintelis dalykas kurio dar nebandžiau – spiralės. Bet nematau didelio skirtumo, tie patys hormonai, tik kitu pavidalu. Kol kas su vyru saugomės stebėdami ovuliacijos ciklą ir nėštumo nutraukimais.
Visai rimtai svarsčiau sterilizaciją ir net buvau pradėjusi rinkti informaciją apie ją, bet tai, ką atradau, mane apstulbino. Greičiausiai net ir negaučiau tos sterilizacijos: tu turi būti ir jau turinti vaikų, ir dar vyro sutikimą būk maloni gauti... Totalūs viduramžiai. Kur kas paprasčiau, panašu, tiesiog pasidaryti vyrui vazektomiją. Šitą variantą visai rimtai svarstėme, bet čia prasidėjo koronaviruso pandemija ir išmaišė mūsų planus. Bet, panašu, prie jų jau metas grįžti.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė, gydytoja akušerė-ginekologė prof. Žana Bumbulienė:
.png)
- Moterų sterilizacija Lietuvoje nėra reglamentuota, vadinasi, priklausome valstybėms, oficialiai neturinčioms teisinės pozicijos dėl sterilizacijos. Apibūdinant mediciniškai – tai invazinė procedūra, ir nėra tokia paprasta kaip, tarkim, vyrų sterilizacijos atveju. Vyrų sterilizacija gali būti atlikta ambulatoriškai, su pakankamai maža intervencija. O moterims – tai visgi su bendra nejautra atliekama operacija, kai įeinama į pilvo ertmę, be to ir pati operacija gali turėti savo komplikacijų, jų statistika apie 2 proc.
Sterilizacija gali būti atliekama tuo atveju, kai yra kokie nors kraštutinumai – sakykim, daromas trečias Cezario pjūvis, arba po kažkiek gimdymų, arba jei moteris serga sunkia liga kuomet nėštumas keltų papildomą riziką moters sveikatai ir gyvybei, dėl savo sveikatos būklės ji negali pasirinkti kažkokio kito būdo neturėti vaikų. Tokiu atveju sterilizacija tampa medicinine indikacija. Tokie atvejai pavieniai, bet galimi.
Kitose valstybėse, kuriose yra leidžiama atlikti sterilizaciją terapiniais tikslais, yra numatytos tam tikras sąlygos ir sterilizacijos ribojimo atvejai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia procedūra. Tokiais kriterijais yra moters amžius, tam tikras vaikų skaičius, sutuoktinio, tėvo, gydytojo sutikimas atlikti sterilizaciją.
Moteris informuojama, kad po procedūros liks nevaisinga, tokiu būdu prarasdama galimybę kada nors ateityje susilaukti vaikų, taigi procedūra yra ilgalaikė ir negrįžtamoji. Kita vertus, jokia sterilizacija nėra šimtu procentų efektyvi. Pagal turimus duomenis, kažkuris procentas moterų visgi pastoja – iki 36 moterų tūkstančiui sterilizuotų per 10 metų.
Be to, niekada negalime atmesti, to, kad moters norai gali pasikeisti. Net jei tai prisiekusi bevaikė, sunku pasakyti, kokia ji bus prisiekusi, kai ateis 40-45 metai. Kartais kai suskamba paskutinis skambutis turėti vaikų, prioritetai pasikeičia kardinaliai.
Net jeigu tai prisiekusi bevaikė, jos sprendimą mediciniškai įgyvendinti geriausia kitaip. Manyčiau tokiais atvejais tiktų hormonine spiralė. Tai ilgalaikis patikimas kontracepcijos metodas, kuris kartu išspręstų ir nedideles problemas su menstruacijomis, kurios tampa negausios ir neskausmingos. O įsikišimas į moters fiziologiją – nepalyginamai mažesnis.
Kitas variantas – kontraceptiniai implantai, bet jų dabar Lietuvoje nėra. Ir, skirtingai nei spiralė, jie veikia ne gimdos lygmenyje, o visame organizme. Tad ir šalutinių reiškinių gali būti žymiai daugiau.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: