Baltijos šalių onkologai ir ginekologai vienija jėgas

Aigustė Tavoraitė
2018-11-15
Daugiau nei du šimtus onkologų chemoterapeutų, ginekologų, onkologų radioterapeutų, genetikų ir kitų su ginekologiniu vėžiu dirbančių specialistų prieš savaitę subūrė Nacionalinio vėžio instituto kartu su partneriais organizuota pirmoji Baltijos šalių Onkoginekologijos konferencija. Jos metu specialistai pabrėžė – nors kovojant su ginekologiniais navikais pasiekta daug pergalių, vis dar laukia nemažai iššūkių: sergamumas ginekologiniais vėžiais šalyje nemažėja, gimdos kaklelio vėžio patikros programos dar neduoda norimų rezultatų, reikia didesnio inovatyvių vaistų prieinamumo ir kt.
Baltijos šalių onkologai ir ginekologai vienija jėgas
Konferencijos išvakarėse apsilankiusi NVI lietuvių kilmės pasaulinio lygio ginekologinio vėžio gydymo ekspertė, dirbanti viename garsiausių Dana Farber Vėžio institutų JAV, profesorė U.Matulonis (nuotr. – antra iš dešinės) išsakė daug gražių atsiliepimų apie atsinaujinusį NVI Chemoterapijos skyrių ir to svarbą čia besigydantiems ligoniams.

Laukia nauji iššūkiai 

„Diagnozuojant ir gydant ginekologinius vėžius pasiektas didžiulis progresas. Tačiau, nepaisant veikiančių prevencinių patikros programų, vakcinos nuo ŽPV, pastaruosius kelerius metus nerimą kelia žymus moterų, kurioms diagnozuojamas pažengęs gimdos kaklelio vėžys, skaičius. Iššūkiai specialistų taip pat laukia diagnozuojant ir gydant kiaušidžių vėžį, kuris šiuo metu paprastai aptinkamas jau vėlyvų stadijų. Gimdos kūno vėžys, kurio Lietuvoje diagnozuojama daugiausiai iš visų ginekologinių vėžių, yra sunkokai pasiduodantis standartinei chemoterapijai, kai yra jau išplitęs. Tokia situacija toli gražu nėra tenkinanti“, – pabrėžė konferenciją pradėjęs Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. Feliksas Jankevičius.

 
NVI direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai prof. Sonatos Jarmalaitės pastebėjimu, toks su ginekologiniu vėžiu dirbančius Baltijos šalių specialistus jungiantis susibūrimas yra itin reikšmingas. „Onkoginekologijos sritis yra pakankamai apleista. Juo labiau apie šias ligas žinomumo stokojama ir visuomenėje. Apie sergamumą krūties vėžiu kalbame dažnai, tačiau ne mažiau svarbūs yra ginekologiniai navikai.
Kadangi onkoginekologinių ligų problematika Baltijos šalyse yra panaši, daug daugiau nuveikti – pritraukti inovatyvų gydymą, klinikinius tyrimus – galima suvienijus jėgas“, – sakė ji.
NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė pridūrė, kad vaistų pasiūla Baltijos šalims yra labai maža, dėl per mažo pacientų skaičius nedaug kas pasirenka Lietuvą klininiams tyrimams tiek imunoterapijos, tiek taikinių terapijos klinikiniai tyrimai, gydant kiaušidžių, gimdos kaklelio ir endometriumo vėžį. „Tikimės, kad ši konferencija truputį padėtų didinti Lietuvos žinomumą“, – sakė ji.
 
Skatins tarptautinį bendradarbiavimą
Dr.Birutė Brasiūnienė pasakojo, jog sumanymas organizuoti konferenciją kilo daugiau nei prieš metus, susitikus ir pabendravus su estų onkologais, ginekologais. „Naujienų, kalbant apie ginekologinio vėžio diagnostiką ir gydymą, pastaraisiais metais yra tikrai nemažai, ypač genetinė diagnostika ir inovatyvių vaistų atėjimas į kasdienę praktiką keičia šio vėžio gydymo rezultatus gerąja linkme. Tad susirinkome tuo pasidalinti bei pasimokyti vieni iš kitų“, – džiaugėsi kolegų pritarimo bei entuziazmo sulaukusi gydytoja.
„Konferencijos metu vykusios diskusijos, didžiulis įvairių specialistų dalyvių skaičius tik patvirtino temų aktualumą. Itin įdomios ir aktualios klausytojams užsienio lektorių, didžiųjų pasaulio vėžio centrų ar tarptautinių profesinių draugijų lyderių patirtys.

Ką galėčiau išskirti? Tai – diagnostikos ir gydymo naujienas, didėjančią genetikos tyrimų reikšmę ginekologiniams vėžiams, skystos terpės biopsijos tyrimus, naujus inovatyvius vaistus gydant BRCA teigiamą ar ne kiaušidžių vėžį, gimdos kaklelio vėžį bei bendras išplitusio ginekologinio vėžio gydymo tendencijas, kai derinami keli inovatyvūs vaistai tarpusavyje (taikinių terapija, imunoterapija), net gimdos kūno vėžio gydyme laukiame gerųjų permainų, jau vykdomi klinikiniai tyrimai su imunoterapiniais vaistais.
Tikimės bendradarbiavimo su veiklą pristačiusiomis Europos vėžio tyrimo ir gydymo organizacija, Skandinavijos šalių ginekologinio vėžio draugija, su kolegomis iš kitų Baltijos šalių, Lietuvos onkologijos įstaigų, bendradarbiauti inicijuojant bendrus akademinius projektus, klinikinius tyrimus. Viso to esmė – gerinti ginekologinio vėžio diagnostiką ir gydymo galimybes mūsų pacientams“, – kalbėjo dr. B.Brasiūnienė.
 
Bendrauja viena kalba
 

Savo ruožtu NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė pasidžiaugė, jog su užsienio kolegomis bendraujama viena kalba: „Nors kalbama, kad mūsų šalyje prasta situacija gydant onkologines ligas, trūksta vaistų, tačiau tai – toli gražu netiesa. Bendraudami su pasaulinio lygio ginekologinio vėžio gydymo ekspertais matome, kad šnekame viena kalba, turime bendrus rūpesčius.“

 
„JAV Dana Farber vėžio institutas yra pavyzdys, kaip sugebama pritraukti pacientus eksperimentiniams, ankstyvos fazės klinikiniams tyrimams atlikti. Į šią ligoninę pakliūna sudėtingiausios būklės pacientai, kuriems įprastinis, registruotas gydymas nebeveikia. Jiems parenkamas pats sudėtingiausias inovatyvus gydymas, kuris neretai būna sėkmingas. Džiugu, kad mūsų klinicistai randa bendrą kalbą su Dana Farber instituto profesore Ursula Matulonis. Aišku, norėtume turėti daugiau įgūdžių ir galimybių, bet pirmieji inovatyvūs ginekologinio vėžio klinikiniai tyrimai pradedami ir Lietuvoje“, – pastebėjo genetikė.
 

L.S. skaičius
17,4 
– tiek proc. visų moterų vėžinių susirgimų Lietuvoje sudaro ginekologiniai navikai.

 
Prieinamas inovatyvus gydymas
Dr. B.Brasiūnienė pabrėžė, jog svarbiausia žinia pacientams – mokslo pažangos dėka didėja šių onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybės. „Džiaugiamės, kad turime puikiai įrengtas šiuolaikiškas laboratorijas, reikalingas ginekologinio vėžio diagnostikai, dirba patyrę specialistai, ligoniams gali būti pasiūlytos ir  retos procedūros, pavyzdžiui, intraperitoninė ar hiperterminė intraperitoninė chemoterapija kiaušidžių vėžiui gydyti. Jau galime inovatyviais vaistais gydyti išplitusį gimdos kaklelio bei kiaušidžių vėžį“, – pabrėžė dr. B.Brasiūnienė.
 
Pacientams taip pat yra prieinami naujausi vaistai, kurių efektyvumui svarbūs yra BRCA genų tyrimai, pagal kurių rezultatus galima skirti inovatyvius vaistus išplitusiu kiaušidžių vėžiu sergantiesiems.
„Šiandien jau žinoma, kad paveldimas gali būti ne tik krūties, bet ir kiaušidžių vėžys. Ši liga yra ypač letali: mirštamumas nuo kiaušidžių vėžio yra gana didelis. Nauji gydymo būdai, diagnostikos būdų paieška – tai vienintelis kelias, kaip nustatyti ankstyvos stadijos vėžį ir sėkmingiau gydyti“, – šiandien genetikams tenkančius iššūkius gydant ginekologinius navikus išskyrė profesorė.
 
Pradės kiaušidžių vėžio klinikinį tyrimą
NVI klinikoje kartu su mokslininkais imunologai planuojama atlikti išplitusio kiaušidžių vėžio gydymo dendritinių ląstelių preparatais klinikinį tyrimą.
„Nuo kitų metų kartu su kompanija „Froceth“ pradėsime mūsų Imunologijos laboratorijos tyrėjų inicijuotą inovatyvios terapijos klinikinį tyrimą. Jo metu individualiai  paruoštas dendritines ląsteles taikysime kiaušidžių vėžio gydymui kartu su įprastine terapija. Pasaulyje tai nėra naujiena, bet nėra ir standartinė registruota gydymo procedūra. Taigi pirmą kartą atliksime klinikinį tyrimą, dalyvaudami mokslo paramos projekte, kuris finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Tai mums išskirtinis įvykis“, – pabrėžė prof. S.Jarmalaitė.
 
NVI specialistai aktyviai dalyvauja įvairiose vaistų prieinamumo programose, kurių pagalba mūsų ligoniai turi galimybę gauti naujausius vaistus.
„Žinoma, išlieka ir problemų. Sergamumas ginekologiniais vėžiais nemažėja, gimdos kaklelio vėžio patikros programos dar neduoda tokių rezultatų, kokių norėtųsi. Svarbus ir pačių moterų rūpinimasis savo sveikata, neignoruoti kvietimo tikrintis pagal patikros programą. Reikėtų didesnio inovatyvių vaistų prieinamumo, trūksta Lietuvoje ir šios srities klinikinių tyrimų“, – aiškino dr. B.Brasiūnienė.

 

Interviu
JAV Dana Farber vėžio instituto Ginekologinės onkologijos programos medicinos direktorė ir programos vadovė, Harvardo universiteto prof. Ursula Matulonis:
 
Jūsų pranešimai buvo skirti kiaušidžių vėžio gydymui. Šie navikai – dažna JAV moterų problema?
- Nors kiaušidžių vėžys buvo pirmasis, su kuriuo pradėjau dirbti, mano interesų sritis apima ir kitus ginekologinius vėžius: gimdos kūno, intensyviai planuojame dirbti su gimdos kaklelio bei vulvos vėžiu. JAV nesusiduriama su tiek daug moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu (sergamumas siekia 13 tūkstančių per metus), tačiau tai pasaulyje itin paplitusi problema ir reikia sudaryti kuo geresnes sąlygas gydant šias moteris. Savo ruožtu sergamumas kiaušidžių vėžiu yra dvigubai didesnis – 23 tūkstančiai, o gimdos kūno vėžiu – net 65 tūkstančiai moterų per metus. Mirtingumas nuo pastarųjų navikų panašus – atitinkamai 14 tūkstančių ir apie 13 tūkstančių per metus. Gimdos kaklelis pasiglemžia apie keturis tūkstančius moterų gyvybių. Taigi ginekologiniai navikai JAV yra tikrai ryški šiandienos problema, mirtingumas nuo jų yra gana didelis.
 
Tiesa, kad visuomenė vis dar nepakankamai žino apie šias ligas?
- Situacija kiek skiriasi, priklausomai nuo naviko rūšies. Kalbant apie kiaušidžių vėžį, didžiausia problema ta, kad nėra patikros testų. Tokia realybė yra ne tik JAV, bet ir kitose šalyse. Taip pat ypač svarbus genetinis testavimas. Kalbant apie gimdos kūno vėžį, manau, daug moterų vis dar nežino, kad nereguliarus kraujavimas gali būti įspėjantis simptomas. Dar viena JAV būdinga problema, pasitaikanti ir kitose šalyse, - didelio masto moterų nutukimas, diabetas  tampa dviem svarbiais kiaušidžių vėžio rizikos veiksniais. Matome itin nutukusias moteris, sergančias gimdos kūno vėžiu. Vis dėlto nuo jo neapsaugotos ir lieknos moterys. Savo ruožtu gimdos kaklelio vėžys yra sąlygojamas ŽPV viruso, dėl to yra atliekama tūkstančiai vakcinavimų, PAP tepinėlis prevencinės patikros metu.
 
- Kokios šiandien laukiamos inovacijos pagerintų ginekologinių navikų diagnostiką ir gydymą?
- Kiekvienos ligos atveju tai skirtingi dalykai. Kiaušidžių vėžiui reikėtų turėti realius patikros testus. Tačiau jau bus svarbus žingsnis, jei surasime tuos žmones, kurie turi BRCA1, BRCA2 genų mutacijas, ir šią informaciją paskleisime kitiems šeimos nariams, kad jie būtų ištirti. Identifikavus moteris, kurios turi šių genų mutaciją, jos galėtų išmėginti saugią riziką susirgti mažinančią operaciją. Taip pat yra vaistų, galinčių padėti BRCA mutaciją turinčioms ir kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims . Lietuvoje, kiek man žinoma, visos moterys, kurioms pagal indikacijas šis gydymas priklauso, yra tiriamos, ir tai išties įspūdinga. Deja, yra šalių, kuriose genetiniai testavimai apskritai nevyksta.

 
Naujai pažvelgti į gimdos kūno vėžio diagnostiką verčia tai, kad nedidelis procentas moterų serga Lynčo sindromu, kuris jungia kiaušidžių, gimdos ir kolorektalinį vėžį. Mūsų patologai vykdo tam tikrą patikrą, kad nustatytų, Lynčo sindromą sukeliančių genų pokyčius.
Kiaušidžių vėžiui gydyti didžiausią žingsnį į priekį žada PARP inhibitoriai.Mūsų padalinys tiria PARP inhibitorių kombinacijas, pavyzdžiui, derinius  su  imunoterapijos vaistais. Imunoterapija yra viena kiaušidžių vėžio gydymo perspektyvų, tačiau ne panacėja. Reikia daug dirbti ir šioje srityje, kad pavyktų pasiekti gerų rezultatų. Tikiu, kad laukia įkvepiantys laimėjimai, tačiau iki tol reikia dar daug ką nuveikti.
 
Turite lietuviško kraujo ir atvykstate ne pirmą kartą. Kokius pokyčius matote?
- Visi mano seneliai yra lietuviai. Į JAV jie atvyko 1912 metais ir kalbėjo tik lietuviškai. Mano tėvai žinojo dvi kalbas, o aš, deja, kalbu tik angliškai. Išmokti gražios lietuvių kalbos nepavyko. Lietuvoje lankausi trečią kartą. Pirmąjį buvau 1991-aisiais, iškart po Nepriklausomybės paskelbimo, antrą kartą – pernai. Tad galiu lyginti, matyti skirtumus. O pokytis yra milžiniškas. Netgi lyginant praėjusius ir šiuos metus, galiu pastebėti, kaip Nacionalinio vėžio institutas paaugo, pasistūmėjo į priekį. Tai tikrai įspūdinga. Buvau ypač svetingai priimta. Juo labiau garbė gauti raštą iš instituto vadovo rankų.
Visų mūsų tikslas vienas – siekis pagerinti pagalbą onkologiniams pacientams. Ir, mano manymu, ši konferencija – reikšmingas postūmis tam, pabrėžiantis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vietą vėžio tyrimuose ir gydyme. Tikiuosi, kad ir ateityje sėkmingai bendradarbiausime.

 
Komentaras
Prancūzijos R.Ballanger ligoninės gydytojas onkologas chemoterapeutas Vytautas Brasiūnas, pristatęs skystos terpės biopsijos tyrimų onkologijoje perspektyvumą:

- Skysta biopsija – tai naujas tyrimų metodas, atveriantis kito lygio diagnostikos galimybes. Šiam tyrimui nereikia imti audinių biopsijos, o naudojamas tyrimas iš kraujo. Tai yra naujų tyrimų metodo tendencija, su kuria šiandien intensyviai dirbama onkologijoje. Ji itin naudinga, jei nėra galimybių paimti audinių biopsijos. Be to, skysta biopsija itin pasitarnautų ir ginekologinių navikų, ypač kiaušidžių vėžio, ankstyvai diagnostikai bei gydymui. 
 
Šiuo metu toks tyrimo metodas jau taikomas praktikoje – turime patvirtintą testą plaučių navikams, ypač diagnostikoje, kai neišeina atlikti audinių biopsijos. Kitas tyrimas naudojamas gydymo eigoje. Jei taikant naujas taikinių terapijas atsiranda rezistentiškumas, liga progresuoja, galime tą nustatyti. Kiti tyrimai kol kas yra tyrimų objektas, ir ginekologinių navikų srityje dar neturime tokio testo, kurį galėtume naudoti klinikinėje praktikoje.
 
Tačiau ši tyrimų sritis yra sparčiai plėtojama ir, manau, artimiausiu metu atsiras toks tyrimo metodas, tad mes turėsime greitai atliekamą ir informatyvų tyrimą, suteikiantį tiek prognostinę, tiek predikcinę informaciją, tai yra leidžiančią stebėti pacientą gydymo metu, nustatyti rezistentiškumą chemoterapijai ir prognozuoti ligos eigą. Daug metų to laukėme. Kai dar tik pradėjau dirbti, buvo tik šių tyrimų pradžia. Tai yra brangios technologijos, kad galėtume įvaldyti tuos metodus, reikia turėti technines galimybes. Tačiau tiek NVI, tiek kitos institucijos šalyje jau turi sąlygas atlikti tokius tyrimus ir artimiausiu metu juos galės taikyti klinikinėje praktikoje.

 
Tarp kitko
Pagrindiniai konferencijos organizatoriai – Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija bei Vilniaus universitetas. Pradėję derinti programą organizatoriai sulaukė pritarimo iš kolegų, dirbančių VUL Santaros klinikose, LSMU ligonininės Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinės ligoninės. Pranešimus, be lietuvių gydytojų, skaitė ir lektoriai iš Estijos, JAV, Olandijos Prancūzijos, Suomijos.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica