- Sveikatos profilaktikos, imuninės sistemos, infekcijų ir vakcinų klausimais visuomenė turi savo nuomonę. Kaip manote, kodėl žmonės dažnusyk neišgirsta arba tik iš dalies išgirsta mokslininkus?
 
- Mūsų visuomenė tokia. Yra valstybių, kurios pasitiki mokslu, o yra kurios nepasitiki. Apklausos rodo, kad mūsų šalis priklauso pastarajam tipui. Manau, kad tai yra susiję ir su žemu pasitikėjimu valdžios institucijomis. Iš sovietmečio laikų išlikę, kad visuomenei buvo dažnai meluojama. Mes gyvenome visuomenėje, kurioje juoda buvo vadinama balta, o balta – juoda. Visi maudėsi dezinformaciniame lauke. Manau, kad tai yra pagrindinė problema.
 
- Na, gerai. Sutariame, kad išankstinis ir tendencingas nepasitikėjimas mokslu Lietuvoje egzistuoja. Ką galėtume padaryti, kad būtų geriau?  
 
- Reikia bandyti skleisti mokslo žinias neatgrasančiais būdais. Tiesą sakant, mes, mokslininkai, bandome tai daryti. Kartais, žinoma, sulaukiame ir neigiamų komentarų. Bandai ką nors pasakyti, o išgirsti, kad esi nupirktas. Manau, kad dalis visuomenės visada nepasitikės mokslu ir ieškos kitų šaltinių. Tokių žmonių įtikinti neįmanoma. Turbūt galime kalbėti su visuomenės dalimi, kuri priima mokslo žinias. Dėstau imunologiją medicinos ir biochemijos studentams. Ir kuomet studentai išklauso imunologijos kursą, paskutinėje paskaitoje imame kalbėti apie vakcinas. Turėdami imunologijos žinių studentai visiškai kitaip priima šią informaciją. Kad suprastume, kaip veikia vakcinos, mums reikia bazinių imunologijos žinių.
 
- Bet tada, profesore, galima svarstyti, kad tik nedidelė dalis visuomenės supranta vakcinas? Juk imunologijos kursą išklauso tik saujelė žmonių.
 
- Taip, tai ir yra problema. Pavyzdžiui, aš nedrįstu diskutuoti apie astronomijos subtilybes. Pasitikiu ką apie astronomiją kalbą šios srities specialistai...
 
- Turbūt nenustebino, kad Katarynai Kariko ir Drew Weissmanui buvo paskirta Nobelio medicinos premija? Kaip žinia, šių mokslininkų išradimai leido sukurti vakcinas, kurios padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją.
 
- Tai yra pamokanti istorija. Mokslininkė iš Rytų Europos, vengrų kilmės Kataryna Karyko, kuri daugelį dešimtmečių nesėkmingai bandė gauti finansavimą tyrimams, parodė, jog iRNR galima panaudoti vakcinoms kurti ir panaudoti baltymui nurašyti ląstelėse. Mokslininkės kelias buvo sudėtingas, idėja buvo nurašoma kaip netinkama...
 
- Ar Lietuvos imunologai susiduria su panašiomis bėdomis kaip ir K.Karyko? Tai yra, kad mokslininkų sumanymais nuolat abejojama ir reikia atkakliai įrodinėti, jog jų iniciatyvos būtų naudingos mokslo bendruomenei?
 
- Moksle tai yra nuolatinė būsena. Vienos mokslinės idėjos labiau sėkmingos, kitos mažiau. Mokslininkai sugalvoja idėją, tada reikia gauti finansavimą. Projektai arba finansuojami, arba ne. Dažnai mokslininkai, kurie negauna finansavimo, nusivilia, nes jų idėja galbūt buvo puiki ir būtų leidusi patobulinti esamą technologiją. Tokia mokslininko kasdienybė. Lietuvoje gyvybės mokslai yra plėtojami intensyviai ir tikrai turime reikšmingų pasiekimų. Visgi imunologijos sritis nėra pati stipriausia, nes neturime daug mokslinių grupių, dirbančių šioje srityje. Mums svarbu bendradarbiavimas su užsienio mokslininkais.
 
- Ir kokia gi Lietuvos imunologijos ateitis? Į kokias mokslines kryptis sutelktos didžiausios pajėgos?
 
- Galima išskirti keletą krypčių. Viena jų – tai įgimtojo imuniteto tyrimai. Įgimtasis imunitetas yra mūsų imuninės sistemos dalis, kuri greitai sureaguoja į infekciją. Tyrinėjami mechanizmai, kurie ląstelėse sukelia uždegiminį atsaką. Kita kryptis – taikomieji tyrimai, tai yra kuriami antikūnai, kurie pakeičiami, modifikuojami ir, pavyzdžiui, naudojami diagnostikai arba kaip terapinis preparatas. Imunologijos sritis plėtojama ir Nacionaliniame vėžio institute. Šie tyrimai susiję su vėžio imunologija: tyrinėjami mechanizmai ir technologijos, kurios yra susijusios su vėžio imunoterapija. Tokios yra pagrindinės Lietuvoje plėtojamos imunologijos kryptys.
 
- Esate ne tik mokslininkė, bet ir Lietuvos imunologų draugijos prezidentė. Kokia yra šios bendruomenės svarba?
 
- Mūsų draugija jungia mokslininkus, kurie dirba imunologijos srityje. Kaip ir minėjau, bendruomenė nėra didelė, bet siekiame bendrauti su visuomene. Ačiū jums ir už šį interviu. Kažkaip prisibeldžiame į tos visuomenės duris. Pavyzdžiui, švenčiame Imunologijos dieną ir bandome visuomenei skleisti imunologijos žinias. Intensyviai veikiame ir tarptautiniu mastu. Priklausome Europos imunologų draugijai, bendraujame ir organizuojame bendrus renginius su latviais, estais, lenkais. Ir, žinoma, ekspertinė funkcija, nes tikrai kyla klausimų sprendimų priėmėjams (dėl tų pačių vakcinų).   
 
- Dėl COVID-19 pandemijos gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Imunologų kaip ir infektologų vaidmuo tapo svaresnis. Ko patys mokslininkai pasimokė iš šio laikotarpio?
 
- Turbūt tai buvo akivaizdus pavyzdys, kas atsitinka žmonijai, kai atsiranda patogenas, kurio mūsų imuninė sistema nebuvo mačiusi. Į žmonių populiaciją pateko naujas virusas ir nė vienas žmogus neturėjo atsparumo. Tai yra kas kita nei, pavyzdžiui, gripo virusas. Kiekvieną sezoną gripo virusas yra kitoks, tačiau tam tikrą foninį imunitetą prieš gripo virusą turime, o čia buvo naujas virusas. Pirmiausia jis išguldė pačius jautriausius žmones. Mokslui tai suteikė daug duomenų. Pavyzdžiui, ką reiškia jautrumas virusui, kodėl vieni prasirgo be simptomų, o kiti mirė. Vėlgi, tai patvirtina, kad kiekvieno mūsų imuninė sistema yra skirtinga. Taip pat patvirtino, kaip mūsų imuninė sistema keičiasi su amžiumi.

---

 
Dosjė
1982 m. baigė biochemijos studijas Vilniaus universitete.
1988 m. apsigynė gamtos mokslų daktarės disertaciją.
Nuo 1988 m. dirba VU Biotechnologijos institute.
Nuo 2002 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2006 m. – laboratorijos vedėja, nuo 2008 m. – vyriausioji mokslo darbuotoja, Imunologijos skyriaus vedėja.
Dėsto imunologiją VU biochemijos ir medicinos specialybių studentams.
2013 m. – Lietuvos mokslo premijos laureatė.
VU tarybos narė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, Lietuvos imunologų draugijos prezidentė, Europos imunologų draugijos (EFIS) vakcinų darbo grupės narė.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!