Tėvai įtarimų turėjo nuo gimimo
„Kai Adrijana gimė, mums su žmona į akis krito keistai atrodanti kairioji blauzda. Kaskart maudydami dukrą stebėdavomės tuo išlinkimu, tad nutarėme kreiptis konsultacijos į medikus. Ortopedai nustatė pseudoartrozę“, - pasakoja Ardijanos tėtis Vilmantas.
 
Tiesa, Adrijana augo kaip visi vaikai: lakstė, žaidė, džiaugėsi vaikyste. Jeigu ne blauzdos išlinkimas, patologiją būtų sunku įtarti. Mergaitė vaikščioti pradėjo įprastu vaikams laiku, buvo aktyvi. „Tik jai augant vis labiau į akis krito tai, kad kairioji blauzda linksta į išorę“, - prisimena Vilmantas ir priduria, jog pirmieji dveji dukros gyvenimo metai buvo tarsi daina, palyginti su tuo, ką teko išgyventi vėliau.
 

L.S. skaičius
10

- maždaug tiek vaikų Lietuvoje kasmet diagnozuojama pseudoartrozė.

 
Sunkus kelias iki operacijos
Adrijanos tėvai sako niekuomet nemanę, kad dukros gydymas užtruks net ketverius metus. Pirmoji blauzdikaulio operacija atlikta, kai mergaitei buvo dveji. Deja, ji nebuvo sėkminga ir kaulas nesugijo. Po to operacijos kartojosi kone kas pusę metų, iš viso net aštuonios. „Iki pirmos operacijos Adrijana gyveno normalų gyvenimą, o po to prasidėjo nesklandumai. Pirmosios operacijos metu buvo išpjauti du centimetrai kaulo. Be to, kaulas po operacijų nesugydavo, operacijos kartojosi, vaikas pradėjo vaikščioti raišai, kartais su įtvaru. Vienu metu sėdėjo ir neįgaliojo vežimėlyje, išmoko vaikščioti su ramentais. Na, kokia tai vaikystė. Ji net darželio negalėjo lankyti, bijojome, jog auklėtojos nesužiūrės“, - sako mergytės tėtis.
 
Galiausiai tėvai nusprendė kreiptis į Vaikų ligoninės specialistus. Čia Adrijanai Vaikų ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Bernotavičius į pažeistą kaulą įstatė specialų implantą, kuris augs kartu su kaulu, o mergaitė po reabilitacijos galės vaikščioti be ramentų.
„Džiaugiamės, kad papuolėm pas gydytoją G.Bernotavičių. Nuo pat pirmos konsultacijos jis paliko itin gerą įspūdį ir paaiškėjo, kad jis kaip tik vyksta stažuotis į Ameriką. Laiku susipažinome, tai darbui atsidavęs gydytojas, dėmesingas, maloniai bendraujantis. Po operacijos net per atostogas atvykdavo į ligoninę pasižiūrėti, kaip Adrijanai sekasi gyti“, - sako Vilmantas.

---

Specialisto interviu
Vaikų ligoninės VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Bernotavičius:

- Įgimta blauzdikaulio pseudoartozė- sunkiai pasiduodanti gydymui genetinė patologija... 
- Taip, tai genetiškai lemta patologija. Būtų žymiai aiškiau, jeigu turėtume visus atsakymus, kodėl vienaip ar kitaip suveikia genetika vaikui, kai tėvai, rodos, sveiki. Šiuo atveju priežastis nėra aiški. Gali būti, kad vienas tėvų ar abu turėjo šios patologijos geną, tačiau jiems jis nepasireiškė, o dukrai pasireiškė.
Genetiškai lemtos sveikatos problemos reikalauja kitokių žinių ir kitokio gydymo. Keli vaikai Lietuvoje jau buvo operuoti su šia diagnoze, tačiau – nesėkmingai. Kodėl? Blauzdikaulis dėl prastos kraujotakos būna trapus. Normaliai augant kaulas yra vientisas, o esant šiai patologijai, jau vos kūdikiui gimus jis gali būti sudarytas iš dviejų segmentų, tarsi lūžęs. Arba dėl prastos kraujotakos formuojasi ydingai, augant įvyksta patologinis lūžis. Operuojant standartiniu būdu, kaip lūžusį kaulą, jis nesugyja.
 
- Ką ši diagnozė reiškia vaikui?
- Toks vaikas yra neįgalus, vaikščioti gali tik su ramentais, o medikų pastangos suauginti kaulą, taikant įprastą fiksaciją, yra bergždžios.
 
- Esate pirmieji Lietuvoje atlikę operaciją pagal naują metodiką, kurią perėmėte po stažuotės Amerikoje, tiesa?
- Viskas prasidėjo nuo to, kai du vaikai iš Lietuvos buvo operuoti užsienyje amerikiečių chirurgo, pasaulinio garso kaulų deformacijų specialisto Dror Paley. O pernai ir mums pavyko nuvykti pas šį specialistą stažuotis. Pasižiūrėjome, kokią metodiką jis taiko šiai patologijai gydyti, kokius implantus naudoja. Kadangi su Adrijana susipažinome dar prieš stažuotę, tikslingai važiavome perimti praktiką ir pasisemti žinių.
Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad ši pasaulyje pripažinta metodika yra tikrai veiksminga, kaulų tikimybė suaugti yra didžiulė, vienintelė problema – specialūs implantai. Tai iš titano pagamintas strypelis, įdėtas į kaulo vidų. Augant kaului, jis auga kartu ir gali pailgėti iki dešimties centimetrų. Nors vaikui vėliau gali prireikti ir kitos operacijos, ji, tikėtina, bus ne anksčiau nei po penkerių šešerių metų.
 
- Tai sudėtinga operacija?
- Įgimtos blauzdikaulio pseudoartrozės ortopedinė operacija yra viena sudėtingesnių, trunka tris keturias valandas, nes patologijos pažeistas kaulas yra ypač deformuotas, reikia kruopščiai išvalyti pseudoartrozės vietą, lūžusio kaulo galus nupjauti, kad gražiai susijungtų, įdėti strypelį ir dar panaudoti papildomų implantų, kad operacija pavyktų sklandžiai.
Po operacijos pacientas dar apie šešias aštuonias savaites negali statyti kojos, minti. Vėliau dar kelias savaites trunka reabilitacija. Užtrunka, kol koja yra išmankštinama, nes dėl patologijos nenaudojamos galūnės raumenys atrofuojasi. Jeigu operacija pasiseka ir reabilitacija atliekama iki galo, vaikas vėl gali džiaugtis vaikyste ir pamiršti raišavimą, ramentus.
Kai išoperuojame vaiką, laukiame, rūpinamės, kaip sekasi sveikti, gyti. Nes vaikų ortopedija jau toks mokslas – visus tuos pacientus praktiškai įsivaikini, juos reikia stebėti iki aštuoniolikos metų.
 
- Operacija brangi ir kol kas ne kiekvienam prieinama dėl specialaus implanto...
- Deja, taip. Operacijai būtino specialaus augančio implanto ligonių kasos nekompensuoja. O jis kainuoja apie tris keturis tūkstančius eurų, tad pacientams ir medikams tenka ieškoti finansinio šaltinio, kuris galėtų nupirkti tą implantą. Jeigu Valstybinė ligonių kasa bent iš dalies kompensuotų implantą, jį būtų galima pritaikyti operuojant vaikus, turinčius trapių kaulų sindromą. Panaudojimas to paties implanto gali būti žymiai platesnis.