Periodontologas Arūnas Rimkevičius (49 m.) pasakoja, kad kelias odontologijos link nebuvo lengvas. Teko išbandyti ir reanimacijos palatų valymą, ir lavonų pjaustymą Nors darbe tenka susidurti su skaudžiais atvejais, A.Rimkevičius visada tikisi geriausio – ši savybė medikui būtina. „Tikėjimas pacientams svarbus, ypač sunkiais atvejais“, – emocijų ir sveikimo ryšį akcentuoja gydytojas.
„Žmonės užsiima savigyda. Pataria kaimynai, draugai, mamyčių klubas. Priteplioja, pridegina... nesupranti, kas pridaryta, o prisipažinti bijo. Liaudiškų metodų žinau daug, bet bijau vardinti, kad nepildyčiau mitų bagažo“, - sako periodontologas Arūnas Rimkevičius.
- Odontologija viena paklausiausių specialybių. Kuo tai patraukė jus? Vaikystėje dantų gydytojų nebijojote?
- Mano laikais odontologas buvo kažkas baisaus. Ačiū Dievui, kad dantys buvo pakankamai sveiki, tad į priverstinę apžiūrą mokykloje eidavau retai. Pojūčių nenoriu atsiminti: visa galva tratėdavo, niekas nenuskausmindavo. Gydytojos kartais vaikui ir užvoždavo... sėdėdavai ir bijodavai, o išėjęs verkdavai. Bet kad į mediciną stosiu, neabejojau. Buvo planų tapti chirurgu. Paauglystėje dirbau sanitaru ligoninėje. Chirurginiame skyriuje, reanimacijoje. Nei vaizdai, nei kvapai nebuvo baisūs.
Tačiau patraukė odontologija, net kabineto kvapas man labai malonus. Tiesa, yra kas galvoja, kad odontologijoje daug romantikos: tik pirštinytės ir zondukai. Bet iš tiesų tai - sunkus, intensyvus darbas, o studijuojant tenka ir lavonus pjaustyti. Romantika greitai baigiasi (
juokiasi). Gydytojo chalatas būna aptaškytas ne tik vandeniu.
- Kurį laiką dirbote Šiauliuose, tačiau išvykote. Sostinėje daugiau perspektyvų?
- Atsidūriau sostinėje ne dėl karjeros, o dėl žinių gilinimo. Bedirbant Šiauliuose pasitaikydavo sudėtingų, ūmių atvejų, kai žmogus maldauja pagalbos, o man trūksta žinių. Įsiprašiau į kursus Vilniuje. Papildomai pasimokyti reikėjo, mažai buvau matęs klinikinių atvejų. Sostinėje susižavėjau periodontologija ir ėmiau prašytis į rezidentūrą. Netrukus mane įdarbino.
- Kokias ligas gydo periodontologai?
- Mano specializacija – burnos gleivinės patologijos. Ruošdamas disertaciją domėjausi viskuo plačiai: ir odos, ir vėžinėmis ligomis... Dažnai susiduriame su ikivėžiniais atvejais. Skiriasi priežastys: vyresni žmonės serga lėtinėmis ligomis, o jaunimas dažnai naudoja tabako produktus, eksperimentuoja su visokiais augalais. Burna būna išdeginama, atsiranda suragėjimų. Tai jau ikivėžinis darinys. Bet kai žmogus pats pajunta pakitimus, būna jau vėloka...
Dar blogiau, kai pacientas po gydymo nesirodo penkerius dešimt metų. Jei anksčiau buvo diagnozuota ikivėžinė liga, grįžta su pažengusiu vėžiu... Morališkai sunku: gaili žmogaus, o viduje ir pyksti. Vis dėlto turi guosti, pažadėti, kad dar ne viskas prarasta. Tikėjimas pacientams labai svarbus, ypač sunkiais atvejais.
- Psichologu irgi tenka pabūti?
- Ir psichologu, ir kunigu... išklausai tokias išpažintis! Kartais išklausai viso gyvenimo istoriją, kol prisikasi prie ligos priežasties. Pacientams išties reikia paguodos, patarimo.
- Vaikai specifinė pacientų grupė. Sunku su jais dirbti?
- Šiauliuose dirbau vaikų odontologu. Geriausi prisiminimai. Vyresnės gydytojos pamokė, kaip su vaikais bendrauti – ne iš knygų, iš patirties. Ir dabar pasitaiko jaunųjų pacientų, bendradarbiaujame su mamomis. Vaikų ligos dažnai būna stresinės. Pavyzdžiui, mama laukiasi broliuko ar sesutės, o vaikas jau pavydi. Jam trūksta dėmesio, tada prasideda ir sveikatos bėdos, bėrimai. Daug ligų vaikai išauga, svarbu tėvų priežiūra. Tačiau skubiais atvejais priimame be eilės, ypač mažus vaikus. Visiems sakome – ateikite, nelaukite, burnos ligas gydome iš karto. Ir nepamirškime, higiena yra svarbiausias dalykas.
- Sklando daug dantų priežiūros mitų, liaudiškų gydymo būdų. Turbūt jie gali rimtai susargdinti?
- Žmonės užsiima savigyda. Pataria kaimynai, draugai, mamyčių klubas. Priteplioja, pridegina... nesupranti, kas pridaryta, o prisipažinti bijo. Liaudiškų metodų žinau daug, bet bijau vardinti, kad nepildyčiau mitų bagažo. Pavyzdžiui, skalavimas soda. Kai jos prideda per daug, gleivinę nudegina šarmas. Prasideda nekrozė, dantys nutrupa iki šaknų, dantenos nudeginamos iki opų ir kaulų... Pažiūriu pacientui į akis: lengva pastebėti, jei sako netiesą. Vietoje trečdalio šaukštelio sodos paima du šaukštus! Blogiausia, kai tokias priemones taiko vaikams. Agresyvių medžiagų, spiritinių kompresų reikia griežtai vengti. Druska sumažina uždegimą, paburkimą, gali pagerėti, bet jos padauginimas sukels cheminius nudegimus.
Žinoma, yra ir nepavojingų metodų, pavyzdžiui, jei užsidėsite ant uždegiminės vietos lašinių, nieko blogo nenutiks: riebalas skatina gijimą.
- Ar odontologai vengia saldumynų?
- Visur reikia saiko, tačiau gliukozė naudinga smegenims. Plytomis kimšti šokolado ir kasdien gazuotų gėrimų gurkšnoti nereikia, bet ledai, vienas kitas šokolado gabaliukas nei tau pakenks, nei dantys suges, o nuotaiką pakels. Iš vaikų ir jaunimo nereikia atimti saldumynų, bet vyresnio amžiaus žmonės turėtų mažinti suvartojamo cukraus kiekį.
Ir tik nelakstykime kaip paranojikai su šepetėliais plauti burnų po kiekvieno torto gabalėlio, brūžinimas irgi negerai. Valytis dantis užtenka du kartus per dieną.
- Ne tik gydote, bet ir universitete dėstote...
- Man patinka gilintis, vien disertacijos rašymas kiek daug suteikė! Nuolat domimės, keliaujame į užsienio konferencijas. Su rezidentais ruošiame naujas mokslines studijas. Smagu, kai gali plėtoti tyrimus, o studentams tai - puiki akademinė patirtis. Visiems gerai: mano mokslas tęsiasi, o rezidentai bendradarbiauja. Ir paskaitas dėstyti įdomu – mūsų studentai smalsūs, daug visko nori, kartais net per daug (
juokiasi).
- Kas darbe jus labiausiai džiugina?
- Labiausiai džiugina, kai matau, kad pacientas geranoriškas. Pasidaro ramiau, kai aptikus ligos priežastį, žinai, jog žmogus klausys nurodymų ir liga nepasikartos.
Dosjė
2018-06-08 d. apginta disertacija „Sergančiųjų burnos plokščiąja kerplige klinikinių rodiklių ir rizikos veiksnių bei gyvenimo kokybės tyrimas“
2016 m. – dabar LR Odontologų rūmų revizijos komisijos narys
2012 – 2016 m. LR Odontologų rūmų revizijos komisijos pirmininkas
2003 m. – dabar Vilniaus universiteto MF jaunesnysis asistentas, periodontologijos ir burnos patologijos rezidentūros ciklų vadovas
2001 m. – dabar VU ligoninės Žalgirio klinikos gydytojas periodontologas
2000 m. – dabar Periodontologų draugijos narys
1999 – 2001m. VU MF periodontologijos rezidentūra
1996 – 1999 m. VU Stomatologijos poliklinika, gydytojas stomatologas
1994 – 1995m. Pirminė rezidentūra Šiaulių miesto stomatologijos poliklinikoje
1994 – 1995m. internatūra Šiaulių stomatologijos poliklinikoje
1989 – 1994m. Kauno Medicinos akademija, Stomatologijos fakultetas
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: